Jau devintasis per dvi kadencijas prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas bus skaitomas birželio 12 dieną, antradienį. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Šis šalies vadovės pasisakymas skambės esant ypač įtemptai politinei situacijai. Seime ką tik darbą baigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), atlikęs neleistinų politikų ir verslo ryšių tyrimą. Tuo pačiu metu teismas atvertė vadinamąją koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pareikšti ne tik šiai verslo grupei, bet ir Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, taip pat kai kuriems politikams.
Ne mažiau sumaišties sukėlė gegužę į viešumą patekusi NSGK skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, atskleidusi, jog stebėsena kai kurių asmenų atžvilgiu vykdyta daugiau kaip dešimtmetį. Balandį visuomenė išvydo ir prezidentės D. Grybauskaitės susirašinėjimą su dabar teisiamu buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu. Iš elektroninio pašto tulpes@lrpk.lt keliavę laiškai, kurių autentiškumo šalies vadovė teigia negalinti patvirtinti, atskleidė ne pačius gražiausius politinio gyvenimo užkulisius.
Į vis gilesnį konfliktą su šalies vadove klimpstantys valdantieji šiame kontekste prakalbo apie planus pratęsti politinės korupcijos tyrimą, užsimindami, kad apklausose Seime į klausimus gali tekti atsakyti ir šalies vadovei. Penktadienį D. Grybauskaitė žiniasklaidai pareiškė, kad tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbausio veikla Seime gali prieštarauti Konstitucijai, nes šis politikas yra „Agrokoncerno“ savininkas.
Šie skandalai paveikė ir visuomenės požiūrį į šalies vadovę. Kaip rodo gegužės 4-12 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa, teigiamai šalies vadovę vertinančių asmenų per mėnesį sumažėjo 10-čia procentų: jos reitingas smuko nuo 66,5 proc. iki 55,7 proc. Kartu nuo 18,5 iki 27,5 proc. padaugėjo žmonių, D. Grybauskaitę vertinančių nepalankiai.
Laukti uragano ar detalių kritikos?
Agentūros „Fabula“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus DELFI pabrėžė, jog antradienį skambėsiantis prezidentės metinis pranešimas bus paskutinis, jai dar einant pareigas. Kaip žinia, kitų metų gegužę vyks nauji šalies vadovo rinkimai, kuriuose D. Grybauskaitė pagal įstatymus dalyvauti negali.
„Iki šiol prezidentė visą laiką turėjo labai aiškią viziją, kaip turėtų vystytis Lietuvos politinė sistema. Ji visada nubrėždavo tam tikras gaires – kas gerai, kas blogai, ir panašiai. D. Grybauskaitė paprastai į partinę politiką nesikišdavo, būdavo pakilusi virš partijų, dabar gi turbūt pirmą kartą nuo konflikto su Viktoru Uspaskichu dėl ministrų skyrimo laikų 2012 metais šalies vadovė vėl yra partinės politikos veikėja, nebeatsieta nuo jos. Labai įdomu, ką ji šiame kontekste pasakys ir kokios tai gali turėti įtakos visiems kitiems“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.
M. Katkus taip pat svarstė, kaip šalies vadovė įveiks jai metamą valdančiųjų „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio iššūkį, bandymus įtraukti prezidentę į konkurencinę kovą, tapatinant ją su opoziciniais konservatoriais.
„Įdomu, ar ji nusileis iki R. Karbauskio lygio, ar išliks virš to. Kitas dalykas, kaip prezidentė tai sugebės padaryti, išlikdama aktuali ir svarbi. Teisingai ar neteisingai, bet naujausi reitingai parodė, kad tas vadinamasis „tulpių“ susirašinėjimas sukėlė tam tikru abejonių prezidentės atžvilgiu. Įdomus klausimas, ar per metinį pranešimą D. Grybauskaitei pavyks sugrįžti atgal į prezidentišką rolę, o ne likti politinių rietenų erdvėje“, – pažymėjo ekspertas.
Klausiamas, kokie akcentai metiniame pranešime padėtų šalies vadovei įveikti kylančius iššūkius, M. Katkus teigė nesąs D. Grybauskaitės patarėjas, tačiau svarstė, jog būdų yra ne vienas.
„Ji gali, kaip jau yra dariusi kelis kartus, imtis nuožmios uraganinės kritikos. Tai paprastai suveikdavo. Tokios nuožmios kritikos galima tikėtis ir dabar. Kitas kelias – bandymas surasti tam tikrų pozityvesnių atramos taškų politiniame lauke. Jei prezidentė yra ne virš partijų, vadinasi, reikia pradėti sakyti, jog yra partijos, kurios geresnės, yra tokių, kurios blogesnės. Tai būtų bandymas labiau „žaisti“ politiką, negu darydavo anksčiau“, – kalbėjo ekspertas.
Jis pažymėjo, jog kurį laiką buvo susidaręs įspūdis, kad prezidentė lyg ir susitaikė su mažėjančia jos vaidmens svarba, o keli pastarieji metiniai pranešimai buvę nuosaikesni.
„Labai bus įdomu pasižiūrėti, kaip pasikeis jos „agresyvumo“ lygmuo dabartinių iššūkių fone. Galbūt ji ir dabar bandys ieškoti taikesnio sprendimo, rinksis kritikuoti ne esminius dalykus, bet detales. Tačiau tuo kažkodėl abejoju. Spėčiau, kad prezidentė puls pilna uraganine ugnimi“, – kalbėjo M. Katkus.
Aptakios frazės nebepadės
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, savo ruožtu, teigė manantis, jog šalies vadovei yra svarbiausia nenusileisti iki politinių batalijų Seime.
„D. Grybauskaitė yra prezidentė. O tai, ką mes dabar aiškinamės, yra labiau ne valstybiniai, bet atskirų asmenų klausimai. Į tam tikrus asmeniškumus šalies vadovę dabar bando įvelti tam tikri politiniai oponentai Seime bei kai kurie jau ryškėjantys būsimųjų prezidento rinkimų dalyviai.
Todėl metiniame pranešime koncentruojamasi turėtų būti į tuos dalykus, ką valstybė pasiekė, ir ką pavyko pasiekti prezidentei, nesivelti į kažkokius konfliktus ir būti tuo asmeniu, kuris galvoja plačiau nei apie trumpalaikę karjerą ar tik apie tai, kas šiuo metu yra viešojoje erdvėje. Manau, tai ir bus pagrindinė žinutė, kurią perduos prezidentė“, – pabrėžė jis.
Komunikacijos konsultanto Lino Kontrimo manymu, per artėjantį metinį pranešimą D. Grybauskaitė, baigianti antrąją kadenciją, galėtų apžvelgti, kur ir kokiuose politiniuose procesuose pati dalyvavo, ką matė ir kaip visa tai vertina.
„Bet tai būtų idealistinis požiūris. Ar tai įvyks, sunku pasakyti. Sprendžiant iš to, kokie klausimai jai dabar keliami dabartinės politinės daugumos, matyt, ji neišdrįs atskleisti tų detalių, kurios mus domintų, ir kurias ji tikriausiai žino. Pirmiausia kalbu apie jos pirmąją kadenciją ir bendradarbiavimą su konservatoriais. Būtent tada susiformavo tam tikras jos santykių stilius tiek su vykdomąja, tiek su įstatymų leidžiamąja valdžia, tarsi susitarimas, kad ji atstovauja valstybei tokiose pozicijose, kuriose realiai atstovauti privalėtų premjeras.
Bet, kalbant apie metinį pranešimą, prezidentė tikriausiai, kaip jau įprasta, neis į politinio proceso gylį ir nedarys istorinės apžvalgos. Ji, matyt, pasitenkins paviršiniu dabartinių aktualijų įvardijimu ir kritika dabartinei valdžiai, konkrečiai LVŽS“, – samprotavo L. Kontrimas.
Jis aiškino, esą svarbi aplinkybė yra tai, jog prezidentė baigs savo kadenciją tuo metu, kai dabartinė valdančioji dauguma dar bus valdžioje.
„Vadinasi, visko gali būti: neatmestina, jog dabartinė valdžia, D. Grybauskaitei palikus postą, gali imtis tyrimų dėl tam tikrų politinių klausimų, kurių nedrįso imtis iki tol buvusios valdžios. Taigi svarbu, ar prezidentė metiniame pranešime atskleis, kodėl jos buvo tokie darbo metodai, ko siekta, koks vektorius buvo jos darbo metu, į kokią Lietuvą ji vedė. Dabar būtų tam pats tinkamiausias laikas, nes po pranešimo prezidentė dar dirbs visus metus, per kuriuos galėtų sudėlioti visus akcentus“, – kalbėjo konsultantas.
Pasak L. Kontrimo, jeigu prezidentė pranešime pateiktų informacijos, kuri atskleistų ir kitą dabartinių įvykių pusę, jai galbūt pavyktų susigrąžinti turėtą pasitikėjimą.
„Tai, ką D. Grybauskaitė drąsiai galėdavo daryti anksčiau, veikdama užuominomis, pavyzdžiui, paminėdama oligarchų įsigalėjimą, bet neteikdama nei faktų, nei įrodymų, tik leisdama suprasti, kad kažką žino, šiuo atveju nepadės. Dabar, norint, kad pranešimas jos reitingus vėl pakeltų, jis turėtų būti konkretus ir kalantis tiesiai į faktus. Prezidentė, dabartinėje situacijoje dėliodama taškus, galėtų pridėti ir tą informaciją, kurią žino, nebeslėpti jos po gražiais žodžiais. Jeigu ji norėtų pasakyti, kad ne viskas taip yra, kaip dabar atskleidžia Seimas, ar turi daugiau žinių, dabar yra metas tai padaryti“, – sakė jis.