„Matau perspektyvų ir vilčių, kad galime savo situaciją pasigerinti. Tikrai nenorėčiau šiandien atskleisti, tai yra pirmi susitikimai, pirmos reakcijos mūsų į pateiktus skaičius. (...) Pirmiausia išsakėme savo pozicijas, kas mums nepriimtina, kas mūsų netenkina, kokie mūsų prioritetai, tai buvo išgirsta, pasidalinta, kodėl toks biudžetas yra siūlomas Europos Komisijoje. (...) Dabar viskas priklauso nuo valstybių narių derybų, sąjungininkų paieškos, jų telkimo ir savo interesų apgynimo. Tai tas startas yra duotas“, – trečiadienį BNS sakė S. Skvernelis, Briuselyje susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir kitais atsakingais eurokomisarais.
Premjeras pabrėžė matantis EK paramą Lietuvos energetikos ir kitiems projektams: Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Pasak jo, dirbama, kad EK pasiūlytas finansavimas jėgainės uždarymui didėtų.
„Labai svarbu, kad yra labai teisingas požiūris ir palaikymas mūsų energetiniuose, infrastruktūriniuose strateginiuose projektuose, tai labai svarbu. Aš kalbu apie sinchornizaciją, Ignalinos (atominės elektrinės - BNS) uždarymą, „Rail Baltica“ ir kitus infrastruktūrinius projektus. (...) Šiandien padarėme įdirbį ir darysime, kad ta suma būtų didesnė ir užtikrintų sklandų elektrinės uždarymą“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak Vyriausybės pranešimo, kalbėdamasis su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu eurokomisaru Gunther Oettinger, S. Skvernelis įvertino Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui skirtą atskirą eilutę biudžete, tačiau pabrėžė, kad vis dėlto pateiktas finansavimo pasiūlymas (552 mln. eurų) – tik 70 proc. identifikuoto poreikio. Premjero teigimu, tai beprecedentinės apimties projektas, kuriam visiškai įgyvendinti iki 2038 metų reikalinga nenutrūkstama ES parama, o jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas, nebus galima pradėti antrojo reaktoriaus išmontavimo darbų.
Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad siūlymas vadinamosios sanglaudos politikos lėšas Lietuvai mažinti beveik ketvirtadaliu yra visiškai nepriimtinas.
Su už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingu eurokomisaru Phil Hogan premjeras aptarė planuojamą ES finansinę paramą žemės ūkiui. Pasak Vyriausybės pranešimo, nors daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 procento ir Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriai finansavimas didėja, tačiau atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą mūsų šalis net penktadaliu bus dar nutolusi nuo ES vidurkio. Tai esą kelia itin didelį susirūpinimą, be to, kelia nerimą ir tiesioginių išmokų suvienodinimas. P. Hoganas pažadėjo 17 mln. eurų paramą žemdirbiams, nukentėjusiems nuo gamtos reiškinių.
Pasak Vyriausybės, EK pirmininkas J.-C. Junckeris pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri padėtų dar papildomai derėtis dėl naujojo ES biudžeto prieš galutinius susitarimus, nes šiuo metu siūlomi skaičiai yra derybų pradžia. J.-C. Junckeris sutiko, kad naujajai ES finansinei perspektyvai ir biudžeto korekcijoms įtakos turi Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos, tačiau tikino, kad į mažų ES šalių narių interesus vis dėlto bus atsižvelgta. J.-C. Juncker taip pat suprato žemės ūkio klausimų svarbą Lietuvai, todėl pažadėjo siekti geriausių rezultatų šioje srityje.