Pirmasis savo kuruojamų sričių - mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo - įstatymų projektus antradienį pristato finansų ministras Vilius Šapoka.
Mokesčių srityje siūloma nuosekliai didinti ir išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD šiuo metu yra 380 eurų per mėnesį, naujoje sistemoje atitikmuo būtų 270 eurų. NPD dydis 2020 metais bus padidintas iki 370 eurų, 2021 metais - 470 eurų.
Taip pat siūloma 2 proc. punktais visiems gyventojams sumažinti socialinio draudimo mokestį (siejant su pasiūlyta pensijų sistemos reforma).
Bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos (išskyrus nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas), bazinę pensiją atitinkančią socialinio draudimo įmokos tarifo dalį įtraukiant į gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
Nuo kitų metų taip pat siūloma įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, kurių dydis per 3 metus nuosekliai mažės: 2019 m. - 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, 2020 m. - 84 VDU per metus, 2021 m. - 60 VDU per metus. Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų „lubos“ prilygs socialinių išmokų „luboms“.
Taip pat bus perskaičiuoti mokesčių ir įmokų nominalūs dydžiai: gyventojų pajamų mokestis sieks - 21 proc., o didžiausias pajamas gaunantiems, siejant jas su „Sodros“ „lubomis“ - 25 proc. Darbdavio socialinio draudimo įmoka siektų 1,24 proc., darbuotojo socialinio draudimo (įskaitant privalomąjį socialinį draudimą, PSD) įmoka - 18,5 proc.
Individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividendų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas GPM tarifas nesikeičia, o 21 proc. GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iš darbo santykių.
Žadama, kad po mokesčių reformos atlyginimai į rankas padidės nuo maždaug 60 eurų iki 90 eurų „į rankas“. Pokyčius esą pajus 1 milijonas dirbančiųjų ir per tris metus gyventojai gaus 1 mlrd. eurų papildomų pajamų „į rankas“. Tiesa, tą naudą valstybė aktyviai skatins investuoti į taip pat pertvarkomą pensijų kaupimo sistemą - ne išleisti padidėsiančias algas, bet atidėti senatvei.
Lietuvos bankas rengiant šią reformą kartojo esminį priekaištą, kad, jo ekspertų nuomone, laikas Lietuvoje suvienodinti individualiai ir pagal darbo sutartį dirbančiųjų mokestinę naštą. Jų teigimu, savarankiškai dirbantieji sumoka vidutiniškai penkis kartus mažiau mokesčių nei dirbantys pagal darbo sutartis, o verslo liudijimus, kaip veiklos formą, išvis reikėtų naikinti.
Siūlymus sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčius tiek Lietuvos banko ekspertai, tiek darbuotojų atstovai vertina teigiamai.
Tarptautinio valiutos fondo misijos, gegužę baigusios darbą Lietuvoje, vadovas Borja Gracia sakė, jog ekspertai jau anksčiau matė, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas per didelis. Dėl to priemonės jam mažinti, pasiūlytos reformose, esą veda reikiama kryptimi.
Mokesčių pertvarkos pakete pakeisti siūloma nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę ją išplečiant: siekiama 0,3 proc. apmokestinti antrąjį gyvenamą būstą, išlaikant dabar esantį prabangaus būsto apmokestinimą.
Lietuvos banko ekspertams toks siūlymas pasirodė per kuklus. Jų teigimu, yra daug galimybių apeiti tokį mokestį, ir siūlytų visuotinį progresinį NT mokestį, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes.
Mažinant „šešėlį“, Finansų ministerija žada palengvinti apskaitą verslui. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atsisakyti popierinių žurnalų, išmaniuosiuose telefonuose atsiras virtualūs kasos aparatai bei kitos priemonės.
Kovodama su „šešėliu“, Vyriausybė kitąmet žada iš jo „ištraukti“ 200 mln. eurų.
Antradienį pensijų reformos paketą taip pat pristatys socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija.
Numatoma, kad kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų ir visi kaupiantys asmenys nepaisant amžiaus automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą automatiškai su teise pasakyti „ne“. Apsisprendęs dalyvauti pensijų kaupime dirbantysis galėtų vieną kartą 12-ai mėnesių sustabdyti kaupimą.
Bazinę pensiją, kaip numatoma mokesčių reformoje, siūloma perkelti į valstybės biudžetą, o anuitetą už privačiai kauptą pensiją mokėtų „Sodra“.
Dalis parlamentarų jau yra išreiškę nepritarimą tokiai pensijų sistemos pertvarkai, kuri, anot jų, palanki tik patiems turtingiausiems ir esą naudinga pensijų fondams.
Tuo metu patys privatūs pensijų fondai kritikuoja reformą, teigdami, kad žmonėms neliks prasmės kaupti pensijos privačiai, mat ją vis vien mokės valstybė, o kaupiantieji esą patirs nuostolių. Jų nepasitenkinimą kelia ir tai, kad reformoje siūloma privačių fondų įkainius mažinti perpus iki 0,5 proc. vidutinės metinės lėšų vertės.
Lietuvos bankas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą siūlo perkelti tik dalį, ne didesnę nei pusė, bazinės pensijos, nes, anot jo specialistų, visos bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą ateityje atima galimybę stiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų.
Pensijų kaupimo pertvarką ir kuo didesnį skatinimą gyventojus kaupti ateičiai Lietuvos bankas palaiko, nors numatomą kaupimą - 6 proc. - laiko minimaliu reikiamu. Banko specialistų vertinimu, pertvarkyta sistema bus pigesnė ir gyventojui užtikrins didesnes pajamas senatvėje.
Sveikatos apsaugos reformos įstatymų projektus pristatys sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Vyriausybė teigė, kad jas įgyvendinus, vizito pas šeimos gydytojus laukti reikės trumpiau - ne 15, o 7 dienas, eilės pas gydytojus specialistus trumpės ketvirtadaliu - nuo 40 iki 30 dienų.
Nutarta didinti šeimos gydytojo komandas, plėsti mobiliąsias bei telemedicinos paslaugas, koreguoti pacientų registracijos sistemą. 2019 metams numatytos investicijos į sveikatą sieks 126 mln. eurų.
Numatoma, kad ilgalaikės slaugos plėtra sumažins artimųjų slaugos poreikį ir sudarys jiems sąlygas daugiau dirbti. Taip pat žadama plėtoti ambulatorinės, stacionarinės ir mobilios slaugos paslaugas.
Švietimo reformai priklausančią universitetų pertvarką Seime pristatys Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Reorganizavus aukštųjų mokyklų tinklą, tikima, bus sustiprinti tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai Vilniuje ir Kaune, išlaikyti ir toliau plėtojami kokybiški aukštojo mokslo centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose.
Seime taip pat bus pristatyta Inovacijų reforma, kuria siekiama skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą.
Ūkio ministerija anksčiau siekė perimti eksperimentinės plėtros reguliavimą ir būti atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tačiau nepavykus dėl to susitarti su Švietimo ir mokslo ministerija, buvo pasirinktas kompromisinis variantas, kai už inovacijas atsakingos abi ministerijos.
Šiai reformai, teigiama, papildomo finansavimo nereikės, tiesiog 2014-2020 metų ES finansinio laikotarpio fondų investicijos bus tikslingiau nukreipiamos inovatyvius produktus kuriantiems mokslo ir verslo projektams. Planuojama, kad 2019 metais investicijoms bus skiriama 108 mln. eurų, o visa planuojama reformos investicija sieks 622 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Didžioji dalis lėšų bus skirta inovatyvių produktų kūrimui finansuoti, dalis - moksliniams tyrimams ir naujų produktų tobulinimui reikalingai infrastruktūrai kurti (tai yra specialioms tyrimams būtinoms patalpoms įrengti, prietaisams įsigyti, laboratorijoms modernizuoti ir pan.) ir inovatyvių investicijų pritraukimo sistemai gerinti.
Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.
Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Tikimasi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad reforma gali būti priimta kartu su kitų metų biudžetu.