NATO yra sėkmingiausias istorijoje karinis aljansas dėl savo narių sanglaudos. Bet kokia jai galinti pakenkti politika turėtų būti įvertinta itin kritiškai, sako jis.

JAV kariuomenės dislokavimas Lenkijoje nuolatiniu pagrindu, kurio, kaip pranešė žiniasklaida, prašo Lenkijos vyriausybė, yra būtent toks dalykas. Toks žingsnis galėtų būti žengtas tik tokiu atveju, jei visos mūsų sąjungininkės sutartų, kad tai padidintų atgrasymą ir pagerintų bendrą saugumo situaciją Aljanse.

Pirmiausia, pasak generolo, daugelis mūsų sąjungininkių laikytų JAV karinės bazės įkūrimą Lenkijoje ar kurioje nors kitoje Vidurio ar Rytų Europos šalyje nereikalinga provokacija. Tai nesunkiai leistų Maskvai tvirtinti, kad NATO yra agresorė, ir kažkaip reaguoti – esą siekiant apsaugoti Rusijos suverenumą.

Kitaip nei dabartinei rotacinių pajėgų programai, pagal kurią amerikiečių kariai tarnauja Europoje tam tikrą laikotarpį, o vėliau grįžta į savo bazę Jungtinėse Valstijose, nuolatinei JAV bazei reikėtų įvairių objektų, mokyklų, parduotuvių ir visos kitos būtinos infrastruktūros.

Kai kas laikytų tai 1997-ųjų NATO ir Rusijos steigiamojo akto dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo pažeidimu. Maskvos pozicija tikrai būtų tokia, sako JAV generolas.

„Aš tikrai nemanau, kad tai yra pažeidimas. Rusai sutrypė tą susitarimą, kai užpuolė Ukrainą ir pakeitė saugumo aplinką, numatytą tuo metu, kai buvo pasirašytas minėtas susitarimas, – teigė B. Hodgesas. – Tačiau nemanau, kad būtų išmintinga imtis politikos, kuri gali pamaitinti Rusijos baimes – tikras ar ne. Šis žingsnis taip pat padidintų trintį tarp sąjungininkių, kurios ir taip nesutaria tarpusavyje dėl Vašingtono sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir ką tik paskelbtų muitų plienui ir aliuminiui.“

Antra, bazės Rytų Europoje nereikia. Dabartinė pratybų ir dislokavimo programa bei kitos svarbios priemonės, įskaitant įrangos, reikalingos tankų brigadoms, dislokavimą, yra dalis tvirtų pastangų užtikrinti tinkamą galimos Rusijos atakos atgrasymą. NATO adaptacijos iniciatyva, kuria siekiama aprūpinti Aljansą lankstesniais reagavimo pajėgumais ir toliau tobulinti šias pastangas, turėtų būti priimta liepą per Aljanso viršūnių susitikimą Briuselyje.

2016 metų liepą per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje buvo priimtas sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis Aljanso priešakinių pajėgų batalionus. Taip buvo nuspręsta reaguojant į Rusijos vaidmenį Ukrainos krizėje. Šie kariai turi padėti atgrasyti Rusiją nuo galimos intervencijos Maskvos anksčiau kontroliuotame regione.

Itin svarbus buvo Vokietijos sprendimas prisiimti atsakomybę už Lietuvoje dislokuotą priešakinių pajėgų batalioną. Vokietija buvo pirmoji taip nusprendusi ir dislokavusi savo pajėgas. Tai buvo stiprus signalas Rusijai bei kitoms NATO sąjungininkėms. Kanados, kaip kovinės grupės Latvijoje šeimininkės, sugrįžimas į Europos žemyną buvo dar viena stipri strateginė įsipareigojimo žinutė.

Nuolatinis šių pajėgų tobulinimas sustiprino jų sanglaudą ir efektyvumą. Lenkijoje ir Baltijos šalyse ką tik prasidėjusios pratybos „Saber Strike“ („Kardo kirtis“), kuriose, be kita ko, dalyvauja Vokietijos ir JAV karių, dar labiau jas sustiprins.

Trečia, nuolatinės tankų brigados dislokavimas Rytų Europoje yra paprasčiausiai neįgyvendinamas praktiniu požiūriu. Tam reikėtų išplėsti JAV kariuomenę, tačiau neatrodo, kad tai įvyks. Kitu atveju amerikiečių kariuomenė turėtų perkelti vieną iš savo kovinių grupių, įsikūrusių Teksaso, Kanzaso ar Kolorado valstijose, tačiau tokiems pokyčiams priešintųsi toms valstijoms atstovaujantys kongresmenai.

Be to, dėl prieš šešerius metus priimtų sprendimų Vokietijoje, iš kur būtų galima perkelti pajėgas į rytus, nebėra tankų brigados kovinių grupių.

Galiausiai, JAV kariuomenė ir JAV pajėgų Europoje vadavietė gauna naudos iš rotacinių kovinių grupių didesnio pasirengimo. Rotacinė kovinė grupė išvyksta traukiniu į Bomonto miestą Teksase, laivu pasiekia Europą, o tada traukiniu ar vilkstine pasiekia gautinį tikslą Vakarų Lenkijoje.

Būtent tokio proceso reikėtų ištikus realiai krizei, taigi, mums visiems tai yra neįkainojama praktika; vėl išmokstame tai, ką mokėjome Šaltojo karo laikais. Be, to, tokia kovinė grupė per devynis mėnesius daug laiko praleidžia pratybose, praktikuojasi šaudyti gerokai dažniau nei kariams tektų per vienus metus Jungtinėse Valstijose.

Visų trijų Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmadienį išreiškė palaikymą Lenkijos pageidavimui, kad jos teritorijoje būtų įkurta nuolatinė Jungtinių Valstijų karinė bazė, kurioje būtų dislokuotas tankų divizijos dydžio dalinys.

Latvijos vyriausybės vadovas Maris Kučinskis sakė, kad labai svarbu laikytis nutarimų, priimtų 2016 metais Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime. Pasak jo, būtina toliau vykdyti priemones, didinančias regiono saugumą, įskaitant bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras per tą pačią spaudos konferenciją sakė, kad JAV pajėgų buvimas regione yra svarbiausias atgrasantis veiksnys, todėl reikia daugiau nuveikti, kad amerikiečių pajėgos pasiliktų.

Visų keturių šalių atstovai, dalyvavę šioje spaudos konferencijoje Taline, atsisakė pateikti vertinimų, kokį poveikį Lenkijos ir JAV dvišalė gynybos sutartis gali padaryti Vakarų šalių vienybei.