NSGK išvadose yra minima iki 2012 metų, kol įsigaliojo draudimas juridiniams asmenims remti partijas ir politikus, suteikta parama, kurią dalijo verslo įmonės, susijusios su kitose valstybėse įsteigtais ir galbūt grėsmę Lietuvos interesams keliančiais subjektais.

Nurodoma, kad prieš 2004 metų Seimo rinkimus Darbo partiją, vadovautą Viktoro Uspaskicho, esą finansavo su verslo grupe „Petrochemical holding“/ „Baltic holding“ susijusios Lietuvoje registruotos įmonės. Išvadose nurodoma, kad šį holdingą sudarė stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, galbūt susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Paramą iš įmonių, susijusių su „Baltic holding“, gavo ir kitų partijų atstovai.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje „Petrochemikal holding“/ „Baltic holding“ grupės interesams (pirmiausiai naftos chemijos srityje, taip pat ir tada, kai holdingas pretendavo į „Mažeikių naftos“ valdymą) daugiausia atstovavo Darbo partijai vadovavęs V. Uspaskichas“, – nurodoma išvadose.

Prie Darbo partijos vairo prieš kelis mėnesius vėl stojęs V. Uspaskichas išslaptintoje medžiagoje minimą informaciją vadina neteisinga.

„Darbo partijos reitingai kyla, ir reikėjo ją kaip nors įtraukti į šitą mėšlą“, – tvirtino jis, paklaustas, kodėl jo organizacija patraukė tyrėjų dėmesį.

Rūpinosi naftos įmonės pardavimu

Platesnis to meto kontekstas atskleidžiamas kaip priedas prie NSGK išvadų teikiamoje VSD pažymoje, tuometiniam Seimo NSGK perduotoje dar 2006 metais. Joje kalbama apie 2004-2006 metų laikotarpį, kai tuo metu dalį „Mažeikių naftos“ akcijų valdžiusį Rusijos koncerną „Yukos“ nacionalizavo Kremlius, o užkulisiuose prasidėjo kovos dėl įtakos šiai strateginei įmonei perėmimo.

Pažymoje teigiama, kad įtakos naftos įmonėje jau nuo 2003 metų antros pusės, kai prasidėjo „Yukos“ problemos, siekė tiek kompanija „Lukoil“, kurios atstovai nuolat susitikinėjo su Lietuvos valdžia, tiek ir Kremliaus įtakoje esantis koncernas „Gazprom“.

VSD duomenimis, derybose dėl „Mažeikių naftos“ dalies akcijų paketo pardavimo „Lukoil“ aktyviai dalyvavo tuometinis ūkio ministras V. Uspaskichas bei kai kurie Ūkio ministerijos darbuotojai.

Lietuvos saugumas akcentavo, kad iki realių derybų dėl „Yukos“ valdytų lietuviškos įmonės akcijų pardavimo pradžios (jos 2006-aisiais atiteko lenkijos koncernui „PKN Orlen“) ypač didelį susirūpinimą mūsų tarnyboms kėlė Austrijoje registruotos verslo grupės „Petrochemical Holding“/ „Baltic holding“ ketinimai įsitraukti į šį procesą.

VSD skelbė nustatęs, kad ši verslo grupė – tai stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, galbūt susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Žlungančio koncerno „Yukos“ turimomis „Mažeikių naftos“ akcijomis susidomėjimą reiškė „Lukoil“ ir „Gazprom“ įkurtas „Gazrpombank“, kuris kartu su Austrijoje registruota „Jurimex Kommerz Transit“ valdė bendrovę „Baltic holding AG“. Į akcijas taip pat pretendavo TNK-BP, kurio didelį akcijų paketą valdė Didžiosios Britanijos „British Petroleum“, bei kitos tarptautinės įmonės.

2005-ųjų birželio pabaigoje pas tuometinį premjerą Algirdą Brazauską apsilankęs Rusijos „Gazprombank“ valdybos pirmininkas Andrejus Akimovas informavo, kad „Baltic holding AG“ domisi galimybe įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijų paketą ir veda preliminarias derybas su „Yukos“. Sandėriui pavykus, esą būtų užtikrinamas stabilus naftos tiekimas Lietuvos įmonei.

„VSD atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Jurimex Kommerz Transit“ savo ruožtu taip pat yra susijusi su „Gazprom“, galbūt – Rusijos bei Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis ir yra dalyvavusi įvairiose neskaidriose gamtinių dujų bei naftos prekybos schemose Rytų bei Vakarų Europoje“, – teigta 2006-aisiais VSD Seimui pateiktoje informacijoje.

Vardijo „Gazprom“ interesų grupių atstovus

To metu nepatvirtintais duomenimis, tikrieji „Baltic holding“ savininkai buvo Jakovas Goldovskis, Aleksandras Šurymovas, Grigirijus Lučanskis, Michailas Černoj bei Dmitrijus Buriakas. Ši verslo grupė dar keleriais metais anksčiau per įmonę „Nemuno banga group“ (vėliau pertvarkytą į „Neo group“ bei „NB Europe“) Lietuvoje plėtojo naftos chemijos verslą.

Saugumo duomenimis, J. Goldovskis, dirbęs dukterinėje „Gazprom“ įmonėje, buvo patekęs į Vladimiro Putino nemalonę, tačiau vėliau sutarė dėl kompromiso ir išvyko nuolat gyventi į Austriją. Per toje šalyje sukurtą „Petrochemical Holding“ vykdė stambius investicinius projektus naftos chemijos srityje Rusijoje ir Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

A. Šurymovas, iki 2002 metų dirbęs „Gazprom“, dalyvavo bendrovės „Itera“ steigime. Ši bendrovė prieš 2000-uosius ėmė tarpininkauti „Gazprom“ parduodant gamtines dujas Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, o vėliau nekomercinėmis sąlygomis perėmė dalį „Gazprom“ dujų telkinių. Manoma, kad iš „Itera“ veiklos pelnėsi tiek „Gazprom“, tiek Rusijos specialiosios tarnybos.

VSD darė prielaidą, kad su A. Šurymovu geri pažįstami buvo tiek V. Uspaskichas, tiek buvę Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos savininkai Antanas Bosas, Rimandas Stonys, Sigitas Paulauskas, Martinas Gusiatinas ir kiti. Jie dalyvavo įvairiose rusiškų dujų pardavimo Lietuvai schemose tuo metu, kai „Gazprom“ vadovavo „senoji“ Remo Viachirevo – Aleksandro Puškino komanda.
Viktoras Uspaskichas

Viešojoje informacijoje teigta, kad G. Lučanskis, ilgą laiką dirbęs Rygos universiteto prorektoriumi, o paskui persikėlęs į Šveicariją, daugelio Vakarų bei Vidurio bei Vidurio Europos šalių kontržvalgybos ataskaitose figūravo kaip asmuo, per kurio Šveicarijoje registruotą bendrovę „Nordex“ buvo finansuojama Sovietų sąjungos, o paskui Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.

M. Černoj buvo įvardijamas kaip vienas Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetų, palaikęs ryšius su šios šalies specialiosiomis tarnybomis.

D. Buriakas, kaip pažymima to meto VSD informacijoje, turėjo Lietuvos pilietybę. Jo veikla daugiausia koncentravosi farmakologinių produktų gamybos bei prekybos srityje. Mūsų šalyje su juo sietos bendrovės „Forumo rūmai“ bei „Švenčionių vaistažolės“.

Lietuvoje šios verslo grupės interesams esą daugiausia atstovavo V. Uspaskichas, ėjęs ūkio ministro pareigas, ir vėliau jį poste pakeitęs tuo metu įtakingas „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Uspaskichas: tai aš gelbėjau „Mažeikių naftą“

Darbo partijos pirmininkas tvirtina, kad VSD „klysta visuose skaičiuose ir datose“. „Kai kalbėta apie „Baltic holding“, aš jau nebebuvau ūkio ministras, nebuvau Seimo narys. Tik tada jie („Baltic holding“ pradėjo domėtis „Mažeikių naftos“ įsigijimu – DELFI) pradėjo domėtis tais dalykais“, – sakė V. Uspaskichas.

DELFI primena, kad šis politikas ūkio ministru tapo po 2004 metų Seimo rinkimų. Iš posto jis atsistatydino 2005 metų birželį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nutarus, kad ministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tuo pačiu metu „darbiečių“ lyderis atsisakė ir Seimo nario mandato.

V.Uspaskichas neneigė pažįstas bent vieną iš VSD pažymoje nurodytų asmenų. „Viskas labai paprasta: vienas iš jų savininkų buvo D. Buriakas, „Forum palace“ savininkas. Jį gerai pažįstu, mes draugaujame – kur čia problema?', – sakė jis.

„Darbiečių“ lyderis tvirtino, kad tai jis parengė „Mažeikių naftos“ gelbėjimo planą, pagal kurį įmonės akcijos vėliau buvo sėkmingai parduotos Lenkijos bendrovei.

„Kol buvau ūkio ministras, uždarame Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinta mano pasiūlyta schema, kaip apsaugoti „Mažeikių naftą“ po to, kai ant „Yukos“ „užvažiavo“ Kremlius. Man buvo pavesta atostogų metu skristi į Izraelį ir susitikti su „Yukos“ likusiais savininkais, aptarti pozicijas, suderinti jas su amerikiečiais. Sandoris įvyko, ir iš jo Lietuva pirmą kartą, kaip už daiktą – „Mažeikių naftą“ – gavo didžiulius pinigus“, – aiškino V. Uspaskichas.

Pelnėsi kitos partijos, „darbiečiai“ pirko arbatą

VSD duomenimis, nors buvo fiksuoti „Baltic holding“ ir Darbo partijos santykiai, minima bendrovė visą laiką ypatingą dėmesį bei daug lėšų skyrė korporatyviams ryšiams. Nurodoma, kad „Baltic holding“ siekė įgyti plataus rato politikų ir valstybės tarnautojų (patingai Vyriausybėje, Ūkio, Aplinkos ministerijose) palankumą, kurio gali prireikti, priimant jiem aktualius sprendimus“, – nurodoma 2006-ųjų pažymoje.

Iš NSGK 2006 metais gautos informacijos aiškėja, kad tuo laikotarpiu oficialiai buvo viešinama su „Baltic holding“ susijusių įmonių parama Lietuvos partijoms. Kaip matyti, prieš 2004 metų Seimo rinkimus su holdingu siejama įmonė „Nemuno bangos grupė“ paramą skyrė vienai „darbietei“. Šios partijos kandidatei Vilmai Martinkaitienei teko 3 tūkst. litų (870 eurų) parama.

Kur kas gausiau buvo paremti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai. Nurodoma, kad „Nemuno bangos grupė“ tuo metu skyrė po 21 tūkst. litų (6 tūkst. eurų) Artūrui Vazbiui ir Petrui Grecevičiui (į 2004-ųjų Seimą jie nepateko), taip pat Andriui Kubiliui bei Rimantui Dagiui.

Tuo metu Darbo partija prieš 2004 etų rinkimus ne ėmė paramą, bet pati mokėjo su holdingu sietoms įmonėms. Tuo metu „darbiečiai“ oficialiai deklaravo, kad su D. Buriaku siejamai bendrovei „Švenčionių vaistažolės“ už įvairias suteiktas paslaugas – reklamą, renginių organizavimą, įrenginių nuomą ir panašiai – sumokėjo apie 80 tūkst. litų (apie 23 tūkst. eurų).

Dar apie 30 tūkst. litų (8,7 tūkst. eurų) šiai bendrovei sumokėjo tuo metu Darbo partijos iškelti kandidatai (kiekvienas nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių) Stasys Bajerčius, A. Bosas, Valentinas Bukauskas, Gintautas Bužinskas, Virginijus Domarkas, Gintaras Furmanavičius, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė, Algirdas Ivanauskas, Jonas Jagminas, Etela Karpickienė, Vladzė Prunskienė, Mindaugas Subačius, Rytis Šatkauskas.

Taip pat Darbo partija deklaravo sumokėjusi bendrovei „Forumo rūmai“ už paslaugas, suteiktas 2004 metų rinkimų kampanijos agitacijai, apie 20 tūkst. litų (5,8 tūkst. eurų).

V.Uspaskichas neneigė, kad tuo metu Darbo partija mokėjo minėtoms bendrovėms. „Taip, ne tik už reklamą (mokėjome – DELFI). Mes iš „Švenčionių vaistažolių“ pirkome arbatą, visiems skyriams. Maždaug po tūkstantį litų kiekvienam skyriui išleidome. Ta arbata buvo kaip suvenyrai susitikimuose dalinama žmonėms“, – tvirtino „darbiečių“ lyderis.

Tuo metu VSD savo pažymoje skelbė, jog toks veikimas neleidžia atmesti galimybės, jog tokiu būdu minėtosios bendrovės, kurioms už suteiktas paslaugas teigė mokėję politikai ar politinė partijos, leido tiesiog legalizuoti dalį savo lėšų.

„Tai savo ruožtu parodo artimą tų politinių jėgų ir verslo grupių santykį“, – nurodoma VSD informacijoje.

V.Uspaskichas piktinosi tokiomis prieš daugiau nei dešimtmetį skelbtomis išvadomis.

„Klausykite, ar ten visiškai šarabanas neveikia? Kaip galima iš oficialios partijos sąskaitos pervesti oficialius pinigus į oficialią kitos įmonės sąskaitą ir pavadinti tai „pinigų legalizavimu“? Tai smegenys pas juos neveikia. Smegenų rutulys sukasi priešingai, negu žemė sukasi“, – tvirtino jis.