Apie namo statybą S. Skvernelis prabilo, nes, pasak jo, statybą bandoma susieti su įmone „Danpower“.
„Kitas momentas, išeinantis iš šios istorijos – bandymas skleisti mitus, kas skleidžiama jau turbūt 13 metų, anksčiau, vėliau tie dalykai pasirodo, bandant susieti „Danpower“ akcininkus, arba akcininką, „Senukų“ savininkus, su manimi, ir mano namo statyba.
Mitas, kuris leidžiamas nuolatos, kada iškyla kokie nors paskyrimai, ar tai būčiau pretendentu į generalinius komisarus, ar į vidaus reikalų ministrus, ar premjerus – kad „Senukai“ pastatė namą“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.
Premjeras sako iki šiol ilgai ir kantriai laikęsis, nes šie reikalai asmeniniai ir susiję su šeima, tačiau „spekuliacijoms, kurias skleidžia tokie ponai kaip Raimundas Lopata arba Rimvydas Valatka, reikia padėti tašką“.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad savo namą, paėmęs iš „Swedbank“ suteiktą 500 tūkst. Lt paskolą, stačiau nuo 2005 m. vasaros vidurio iki įsikėliau 2006 m. balandžio mėnesį“, – aiškino S. Skvernelis.
Visos reikalingos sutartys – nuo projektavimo iki rangos – sudarytos ir S. Skvernelis sako jas turintis. Premjeras aiškino, kad pagrindinis namo rangovas buvo bendrovė „Statybos sprendimai“. Su įmone atsiskaityta paskolos lėšomis. Taigi, sako jis, „Senukai“ su namo statyba nieko bendra neturi.
Pamatus įrengė UAB „Geostatyba“, perdengimo plokštės pirktos iš bendrovės „Markučiai“, cementas – iš bendrovės „Cemeka“, plytos, blokeliai, sąramos – iš bendrovės „Simpras“. Stogą dengė „Eternit Baltic“, akmens vata apšiltinimui pirkta iš „Senukų“, durys – iš „Dorvilos“, langai – iš „Hrono“, elektros instaliacija ir įranga įsigyta iš bendrovių „Fima“ ir „Elektrinė raja“, kanalizacija, vandentiekis – iš bendrovės „Avangardinė statyba“.
Tinkavimus, dažymą atliko patentininkai, su jais, sako premjeras, pasirašytas darbų priėmimo aktas. Židinio kapsulė įsigyta „Vilproje“, buitinė technika – „Topo centre“, baldai – „Klaipėdos sofos“, spintos – iš įmonės „Emira“, trinkeles pardavė „Mūsų statyba“.
Pasak S. Skvernelio, dalis medžiagų pirkta iš „Ermitažo ir „Senukų“, kuriems 2005 m. nelabai buvo alternatyvų.
Premjero aiškinimu, iki įsikėlimo momento statybų kaina siekė 370 tūkst. litų. Tuo metu medžiagos ir įranga iš „Senukų“ sudarė mažiau nei 5 proc. visos sąmatos.
„Tai Rakauskas man namo nepastatė, nedalyvavo šiame procese, neturėjau su juo jokių glaudžių kontaktų, kaip bandoma pasakyti. Taip, tą žmogų daug metų pažįstu, susitinkame kartą į trejus ketverius metus, nebendraujame nei šeimomis, nesirašome sveikinimų nei per šventes“, – draugystę su „Kesko Senukai“ grupės prezidentu Artūru Rakausku neigė premjeras.
A. Rakauską S. Skvernelis įvardija kaip vieną sąžiningo verslo atstovų, kuris turi įvairiausių pasiūlymų ir pastebėjimų. Su juo, kaip ir su kitais verslo asociacijų atstovais, S. Skvernelis susitikinėjo prieš rinkimus, kai neužėmė pareigų.
„Yra tokia situacija, kurią turėjau pasakyti, galbūt tai nėra labai smagu, ir mano šeimai, bet vieną kartą reikia šitą mitą paneigti“, – dėstė S. Skvernelis, užsiminęs, kad, jei reikės, tai sieks įrodyti teisiniu keliu. Jis džiaugėsi išsaugojęs viską pagrindžiančius statybų kvitus.
Kaip banko vadybininkė tapo žmona
„Ar kas matėte premjero S. Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas, su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270,000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui? Deklaruoja turintis tik 143 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 62 tūkst. eurų piniginių lėšų, yra gavęs paskolų už 37 tūkst. eurų.
Įvertinkime namą, pasidomėkime sklypo gavimo aplinkybėmis, paprašykime pagrįsti lėšų šaltinius, paklauskime, kokie rangovai statė namą, ar tuo metu niekas nesuteikė didelių nuolaidų statybinėms medžiagoms, ar nebuvo vengiama mokėti mokesčių? Tuo labiau, kad pats premjeras, kartą žurnalistų paklaustas, teisinosi, jog jau keliolika metų [?!] neturi minčių vengti mokesčių, tačiau ir prisipažino: „Buvo tokia situacija. Neslėpkime. Prieš dešimtmetį ir daugiau, kai tikrai faktiškai tam pačiam statybų versle viena iš pusių diktuodavo, kokiais būdais jie nori gauti atsiskaitymą“, – DELFI publikuotoje medžiagoje yra klausęs politologas R. Lopata.
Priminus šiuos R. Lopatos klausimus, S. Skvernelis trečiadienį kartojo, kad jam suteikta 500 tūkst. litų paskola, tačiau ji visa nebuvo panaudota – finansuojant statybą reikėjo įkeitinėti pamatus, sienas, „dėžutę“. Vėliau, Karoliniškėse pardavus butą, dalimis atsiskaičius su banku, liko grynoji 72 tūkst. eurų paskola, kuri iki šiol mokama.
Jo aiškinimu, turimas atlyginimas tuo metu leido iš banko paimti 500 tūkst. paskolą: „Nepamirškite, kad ir aš pats tuo metu gerai uždirbau, o po to atsirado šeima, žmona“.
Galbūt paskolą buvo lengviau gauti, nes „Swedbank“ dirbo būsima žmona?
„Aš negaliu pasakyti, ar lengviau, ar sunkiau, aš turėjau labai gerą banko vadybininkę, kuri dabar yra mano žmona. Toks gyvenimas, ką dabar galiu pasakyti“, – šypsojosi premjeras.
DELFI primena, kad Energetikos ministerija ir „Danpower“ neseniai pasirašė taikos sutartį – bendrovė atsisakė milijoninių ieškinių valstybei, tuo metu valstybė pasižadėjo laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų, pirmiausia dėl Kauno biokuro jėgainės, kuri vėl gaus skatinamąjį tarifą, tuo metu Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto „Danpower“ teko atsisakyti.
Vokietijos „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“ valdo bendrovę „Danpower Baltic“. Pastaroji Lietuvoje valdo šešias biokuro (tris iš jų Vilniuje) bei vieną kogeneracinę jėgainę.
Premjeras buvo priverstas aiškintis viešojoje erdvėje pasirodžius įtarimams, kad taikos sutartis galėjo būti naudinga „Danpower Baltic“, o ne valstybei. Žiniasklaidoje teigta, kad ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“. Esą politikai ruošiasi verslininkams sumokėti apie 18-25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas. Nors Vyriausybė tai pateikia kaip savo laimėjimą, iškelta versija, kad iš tikrųjų sandorio siekė verslininkai.
Tuo metu R. Lopata yra kėlęs klausimus, kas yra „Danpower Baltic“ akcininkai ir ką jie gali turėti bendro su namų statybomis.