DELFI pavyko susipažinti su išslaptinta VSD informacija, teikta Seimo NSGK bei valstybės vadovams, iš kurios aiškėja, kad parlamentinio tyrimo laikotarpiu interesų politiniame lauke turėjo ir kitos interesų grupės, tarp jų – vadinamieji „valstybininkai“. Šios grupės veiklos užkulisius iš dalies atskleidė 2006-2008 metais vykdytas parlamentinis VSD veiklos tyrimas.
Pastaroji VSD informacija rodo, kad „valstybininkai“, po parlamentinio tyrimo mažai šmėžavę viešojoje erdvėje, iš tiesų ir toliau bandė įgyvendinti savo siekius. Vienas iš tokių – NSGK perduotoje informacijoje matomas pageidavimas, kad 2012 metais, formuojant kairiųjų Vyriausybę, žemės ūkio ministro postas atitektų nuo 2000 metų didžiojoje politikoje dalyvavusiam tuometiniam socialdemokratui Mindaugui Basčiui.
DELFI primena, kad šių metų kovą Seimas bandė įgyvendinti apkaltos procedūrą šiam politikui, parlamentinio tyrimo metu surinkus pakankamai įrodymų, kad jo ryšiai su ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tačiau apkaltai neužteko parlamentarų balsų. Po šios procedūros M. Bastys pats pasitraukė iš Seimo.
Rūpinosi įvaizdžio kūrimu
NSGK perduotoje informacijoje nurodoma, kad 2012 metų rugsėjį prieš dešimtmetį valstybės „pilkuoju kardinolu“ vadintas buvęs valstybės vadovų patarėjas ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška kartu su buvusiu viešosios įstaigos „Baltijos agroverslo institutas“ prezidentu (pavardė užtušuota, tačiau iš to laikotarpio informacijos akivaizdu, jog šiai įstaigai vadovavusiu politologu Raimundu Lopata – DELFI) organizavo konferenciją „LSDP (Lietuvos socialdemokratų partijos) žemės ūkio politika po 2012 metų Seimo rinkimų“.
Nurodoma, kad konferencija turėjo įvykti prieš Seimo rinkimus, 2012-ųjų rugpjūčio 18 dieną, tačiau A. Januškos iniciatyva buvo atidėta. Iš to meto konteksto galima manyti, jog toks sprendimas buvo priimtas, nes numatytu laiku joje negalėjo dalyvauti M. Bastys. Gali būti, jog šiuo renginiu buvo siekta formuoti teigiamą nuomonę apie M. Bastį, kaip apie žemės ūkio specialistą, po rinkimų galintį užimti ministro postą.
Toks įspūdis kyla ir dėl to, jog dokumente fiksuota, esą A. Januška, tuo metu nėjęs jokių valstybinių pareigų, nurodė R. Lopatai, atsakingam už būsimosios konferencijos auditoriją, į renginį pakviesti ne tik įvairių asociacijų atstovus, bet ir asmenis, kurie, jo vertinimu, galėjo turėti įtakos priimamiems sprendimams – bendrovės „Arvi“ savininką Vidmantą Kučinską, tuometinį „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėją ir savininką Visvaldą Matijošaitį, „Biovelos“ įmonių grupės generalinį direktorių Virginijų Kantauską, kitus.
Įtikinėjo skirti ministru
VSD medžiagoje rašoma, kad 2012 metų spalį, vykstant Seimo rinkimams, valdžioje dalyvauti pretendavusi Darbo partija viešai paskelbė, jog formuojant Vyriausybę sieks savo žinion gauti Žemės ūkio ministeriją. Pasirodžius tokiai informacijai, „Arvi“ vadovas V. Kučinskas esą nurodė koncerno viceprezidentui Alfonsui Sigitui Tamošiūnui įtikinti tuometinį LSDP pirmininką Algirdą Butkevičių neatiduoti „darbiečiams“ minėtos ministerijos.
Gali būti, kad toks pageidavimas buvo reiškiamas dėl to, jog Marijampolėje įsikūręs koncernas siekė turėti „savą“ žemės ūkio ministrą už pagalbą LSDP atstovams per Seimo rinkimus Suvalkijoje. Tuo, kad ministro postą užimtų būtent M. Bastys, esą turėjo pasirūpinti R. Lopata.
Iš tiesų 2012 metų rudenį, po Seimo rinkimų, žiniasklaida mirgėjo pranešimais, jog rankomis dėl valdžios sukirtę socialdemokratai ir „darbiečiai“ nesutaria susisiekimo ir žemės ūkio ministrų portfelių. Tai TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ tuo metu patvirtino A. Butkevičius.
„Vieni norėjo, kad abidvi ministerijos priklausytų kuriais nors vienai partijai. Mūsų partijos pozicija yra, kad abi šios ministerijos negali priklausyti vienai politinei jėgai, nes tai yra ir didžiuliai Europos Sąjungos (ES) pinigai, ir kitas dalykas – tai labai svarbūs sektoriai“, – kalbėjo tuometinis socialdemokratų vadovas.
Po derybų buvo sutarta, kad Žemės ūkio ministerija atiteks Darbo partijai – ministro postą užėmė Virgilijus Jukna.
Postą užimti norėjo, bet įtakas neigė
Informacija apie egzistavusią schemą Seimui teikiama ne pirmą kartą – galima manyti, kad ji parlamentiniam NSGK buvo perduota dar praėjusių metų pavasarį, kai šis komitetas tyrė M. Basčio ryšius su „Rosatom“ atstovais. DELFI primena, kad būtent tas tyrimas ir jo metu sukaupta medžiaga tapo pagrindu praėjusių metų rudenį NSGK pradėti neteisėtas verslo įtakas politikams.
Prieš metus NSGK svarstytam M. Basčiui teko atsakinėti į komiteto narių klausimus apie pažintį su V. Kučinsku, R. Lopata, kitais, taip pat – apie galbūt brandintą planą skirti jį žemės ūkio ministru.
Tuo metu M. Bastys žurnalistams pripažino, kad po LSDP pergalės 2012 metų Seimo rinkimuose turėjo ambicijų ir esą buvo svarstomas skirti žemės ūkio ministru. Tačiau, jo teigimu, po derybų dėl būsimos koalicijos su tuometinės Darbo partijos vadovais teisė deleguoti žemės ūkio ministrą teko „darbiečiams“.
Pažinties su politiku tuo metu nesikratė ir V. Kučinskas bei R. Lopata, bet jie abu kategoriškai neigė bandę daryti įtaką politiniams procesams ar siekę M. Basčio paskyrimo žemės ūkio ministru.