Vos N. Venckienė buvo suimta, K. Venckus sukūrė peticiją dėl ekstradicijos sustabdymo, taip pat įkūrė platformą, kurioje galima paaukoti pinigų N. Venckienės gynybai teismuose.
„YouTube“ platformoje aštuoniolikmetis buvo patalpinęs vaizdo įrašą, kuriame pasakojo savo šeimos istoriją, tačiau šis įrašas po kelių dienų buvo pašalintas.
Gegužės 21-ąją leidinyje DailyCaller.com buvo paviešintas dar vienas Karolio laiškas. Jame vaikinas vėl siekia dėmesio pasakodamas savo mamos istoriją.
K. Venckus portale pristatomas kaip „aštuoniolikmetis lietuvis, kuris 2013 metais atvyko į Jungtines Valstijas kartu su politinio prieglobsčio ieškojusia motina Neringa Venckiene“.
Žemiau pateikiamas DailyCaller.com paviešintas K. Venckaus laiškas:
Mano mama, Neringa Venckienė, buvusi Lietuvos teisėja ir parlamentarė, Lietuvos vyriausybės prašymu šiuo metu uždaryta į kalėjimą Čikagoje. Lietuvą palikome dėl politinio persekiojimo ir 2013 metais paprašėme prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.
Kol mama laukė prašymo suteikti politinį prieglobstį nagrinėjimo, vėl įgijau vilties, nes nebebijojau dėl jos saugumo – Lietuvoje ši baimė persekiojo kasdien. Deja, šių metų vasarį mama buvo sulaikyta ir dabar, dar neįvykus klausimo dėl prieglobsčio nagrinėjimui, ją rengiamasi grąžinti į Lietuvą.
Jei ji bus išsiųsta, sąžiningas teismas tikrai neįvyks – greičiausiai ji bus nužudyta.
Istorija, dėl kurios kenčia mano šeima, prasidėjo 2008 metais, kai keturis metus tuo metu teturėjusi mano pusseserė prabilo apie jos atžvilgiu įvykdytą seksualinę prievartą, kurią, tarpininkaujant biologinei jos motinai, patyrė iš trijų atsakingas pareigas einančių vyrų. Vienas iš tų vyrų, kaip paaiškėjo, buvo apygardos teismo teisėjas, o kitas – parlemento pirmininko patarėjas. Keturios skirtingos komisijos nustatė, kad mergaitės parodymai teisingi.
Mano dėdė, mergaitės tėvas, įvairiose institucijose užregistravo daugiau nei du šimtus prašymų ištirti dukters teiginius, tačiau jie buvo ignoruojami. 2009 metų spalį apkaltintas teisėjas ir viena su priekabiavimo istorija, kaip manoma, susijusi moteris buvo rasti nušauti. Mano dėdė tapo pagrindiniu įtariamuoju, o netrukus dingo. Po šešių mėnesių buvo rastas negyvo dėdės kūnas. Vyriausybės atstovai tikino, kad jis, būdamas neblaivus, užspringo savo paties vėmalais. Tačiau jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, be to, nebuvo aptikta jokių vėmalų. Nepriklausomas kriminologas nustatė, kad dėdės mirtis nebuvo atsitiktinė.
Po dėdės dingimo mamai, tuo metu ėjusiai teisėjos pareigas, buvo patikėta pusseserės globa. Tuo metu ji ėmė atvirai kritikuoti Lietuvos teismuose įsišaknijusią korupciją.
2010 metų birželį seksualine prievarta apkaltintas Seimo pirmininko patarėjas iškrito iš savo keturračio ir paskendo 20 centimetrų gylio baloje.
Vyriausybė pripažino, kad mirtis įvyko per nelaimingą atsitikimą.
Nors teismo išvados skelbė, kad pagrindas pateikti kaltinimus mergaitės motinai yra pakankamas, jokių kaltinimų pateikta nebuvo, o 2011 metais teismas išdavė nurodymą grąžinti pusseserę biologinei motinai. Mergaitė grįžti atsisakė. Tūkstančiai lietuvių apsupo mūsų namą ir nepraleido į jį policijos.
2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausybė prie mūsų namų pasiuntė 240 greitojo reagavimo dalinio policininkų. Operacija prasidėjo 6.00 val. Tuo metu buvo susirinkęs maždaug šimto protestuotojų būrys. 40 iš jų policija suėmė, tada išlaužė namo duris ir išnešė į lauką klykiančią pusseserę. Ji buvo jėga sugrąžinta asmeniui, prieš kurį liudijo.
Šie įvykiai paskatino masinius protestus ir Lietuvoje, ir užsienyje. Galop buvo sukurta nauja politinė partija – „Drąsos kelias“. Mama tapo partijos lydere. Ji buvo viena iš septynių partijos narių, išrinktų į Lietuvos parlamentą.
Kai tapo politike, mama ėmė dar atviriau kalbėti apie kyšininkavimą ir korupciją vyriausybės sluoksniuose. Netrukus jai buvo pareikšti kaltinimai. Nors Lietuva ir prisistato kaip Vakarų valstybė, joje, deja, lig šiol veikia ta pati iš sovietmečio atkeliavusi teisingumo sistema. Į Sibirą žmones kitados trėmę teisėjai dabar yra aktyvūs Lietuvos teismų sistemos nariai. O buvę komunistai – aktyvūs mūsų tautos vadovai.
Žodžio laisvė tenai neegzistuoja. 2010 metais per vieną interviu mama žurnalistams pasakė : „Tai ne pabaiga. Aš netylėsiu. Niekas šitaip nesibaigia. Gal prireiks porą ar penketą metų palaukti, bet viskas vieną dieną paaiškės. Lai negalvoja, kad pavyko nuslėpti, jog patys yra korumpuoti kyšių ėmėjai ir iškrypėlių klano gynėjai. Šitaip nebus.“ Dėl šios konkrečios frazės mama buvo apkaltinta teismo žeminimu ir jai buvo skirta dvejų metų kalėjimo bausmė.
Per penkerius metus, kuriuos praleidome Jungtinėse Valstijose, mamai pateiktų kaltinimų skaičius išaugo iki 39-ių. Tačiau, pasak prokuroro D. Jakučio, atsakingo už mamos bylos tyrimą, kai kurie kaltinimai buvo išbraukti, mat jie, ko gero, būtų sutrukdę įvykdyti ekstradiciją. „Priimant sprendimą dėl ekstradicijos, analizuojama, ar konkretus atvejis nėra politinis, todėl su politika susiję N. Venckienei pateikti kaltinimai buvo pašalinti“, – aiškino prokuroras ir pridūrė, kad mamai grįžus į Lietuvą bus visiškai nesunku pridėti papildomų kaltinimų.
Mama nėra vienintelė, sulaukusi Lietuvoje kaltinimų. Jie pateikti ir mano seneliams, kitiems giminėms, mamą palaikantiems asmenims ir jos partijos nariams. Daugelis iš jų jau nuteisti. Lietuvos vyriausybė grasina uždrausti mamą palaikančius laikraščius ir televizijos kanalus. Žmonėms skirtos tūkstančių dolerių baudos vien už dalyvavimą protestuose.
Jei mama bus parsiųsta į Lietuvą, sąžiningo teismo neįvyks, o jos gyvybei iškils didžiulis pavojus.
Jungtinių Valstijų sprendimas turės poveikį ne tik mamai, man ir mūsų šeimai, bet ir demokratijai bei teisingumui tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Venckienė suimta JAV
Kiek anksčiau pranešta, kad Lietuvos prašymu Jungtinėse Valstijose suimta N. Venckienė. Anot prokuratūros, JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas. Lietuvos teisėsauga susirašinėjo su Jungtinių Valstijų pareigūnais net praėjus daugiau nei ketveriems metams po įvairiais nusikaltimais įtariamos buvusios teisėjos ir buvusios Seimo narės Neringos Venckienės paieškos paskelbimo.
N. Venckienės pabėgimo į JAV istorija:
- 2012 metų kovo 19 dieną D. Kedžio rėmėjai įregistravo politinę partiją „Drąsos kelias“.
- 2012 metų gegužės 17 dieną Garliavoje dalyvaujant gausioms policijos pajėgoms įvykdytas teismo sprendimas mažametę D. Kedžio dukrą, gyvenusią pas tetą N. Venckienę, perduoti motinai L. Stankūnaitei.
- 2012 metų liepos 2 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė N. Venckienę atleido iš teisėjos pareigų.
- 2012 metų spalio 14 dieną N. Venckienė ir dar šeši „Drąsos kelio“ kandidatai išrinkti į Seimą.
- 2013 metų balandžio 9 dieną panaikinta N. Venckienės kaip Seimo narės teisinė neliečiamybė. Nuo tada jos pasigesta Lietuvoje.
- 2013 metų balandžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas vadinamojoje pedofilijos byloje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį velioniui A. Ūsui.
- 2013 metų gegužės 9 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė N. Venckienės paiešką.
- 2013 metų rugpjūtį žiniasklaida, remdamasi skaitytojos atsiųsta nuotrauka ir informacija, paskelbė, kad bėgle tapusi Seimo narė N. Venckienė nuo teisėsaugos slapstosi Čikagoje.
- 2014 metų birželį Seimas per apkaltą panaikino N. Venckienės mandatą.
- 2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos.
- 2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
- 2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste.
Lietuvą supriešinusi istorija
DELFI primena, kaip prasidėjo Garliavos istorija. Dar 2009 m. rugpjūtį į DELFI redakciją užsuko Drąsius Kedys. Tuomet jis tikino esantis nusivylęs teisėsauga, aiškino, kad trys vyrai (tarp jų – verslininkas, į politiką bandęs sukti Andrius Ūsas (mergaitės krikštatėvis), teisėjas Jonas Furmanavičius ir „Aidas“ (manyta, Vaidas Milinis (Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis)) tvirkino ir prievartavo jo ir Laimutės Stankūnaitės dukrą.
D. Kedys tomis dienomis išsiuntinėjo beveik 200 laiškų su DVD diskais, kuriuose užfiksuoti mažylės pasakojimai apie tai, ką su ja išdarinėjo „dėdės“. Mergaitė taip pat pasakojo, kad mama ją dažnai palikdavo išnuomotame bute vieną su neva A. Ūsu ir išvažiuodavo „pas kažkokią tetą“. Pasak mažylės, jis mamai duodavo pinigų. Motina dukrai esą liepdavusi niekam nepasakoti, ką darė A. Ūsas.
D. Kedys tuomet DELFI aiškino, kad gimus dukrai su jos motina jis gyveno porą metų, paskui nesusituokusi pora išsiskyrė. Dukrą pasiėmė mama. Tėvas dukrą globoti esą ėmė tuomet, kai sužinojo, kad ji pradėjo lankyti savaitinį darželį. Kurį laiką buvo ramu, bet vėliau mergaitės motina neva susipažino su A. Ūsu, kuris tuomet buvo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninis padėjėjas. Šis ėmė atstovauti L. Stankūnaitei, per teismus grąžino dukrą motinai. Tačiau vėliau ši esą pati pasiūlė tėvui pasiimti dukrą, nes trūko laiko priežiūrai, po poros savaičių persigalvojo. Galiausiai tėvas dukrą pas mamą išleisdavo tik kas antrą savaitgalį. Neva grįžusi po kelių tokių viešnagių ji ir ėmė pasakoti, kas vyksta.
D. Kedys su pareiškimu į policiją aiškino kreipęsi 2008 m. lapkričio 29 d. Pusmetį byla buvo tiriama Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Per tą laiką penkiametė, dalyvaujant psichologams, apklausta tris kartus. Bet tada prokuroras mažametės tėvą esą apkaltino nenoru bendradarbiauti su pareigūnais, nes jis nesutiko kelioms dienoms atiduoti dukros į „Vaiko raidos centrą“, kur būtų atliktas jos psichiatrinis – psichologinis tyrimas. D. Kedys tuomet teigė nenorintis dar labiau traumuoti mažylės. Pasak jo, skundus dėl bylą tiriančio prokuroro veiksmų, adresuotus Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros vadovams, išnagrinėdavo tas pats skundžiamas prokuroras.
Jis teigė ryžęsis išplatinti dukros pasakojimų įrašus todėl, kad nematąs kito būdo pasiekti teisingumą.
Prokuratūros vadovai tuomet šios bylos DELFI nekomentavo, J. Furmanavičius tvirtino nieko apie tai nežinąs, apie kaltinimus pedofilija girdįs pirmąkart, o A. Ūso nepažįstantis. A. Ūsas kaltinimus vadino absurdu. Pasak jo, D. Kedys dukrą primokė pasakoti nebūtus dalykus, taip keršijo už tai, kad jis padėjo L. Stankūnaitei bylinėjantis teismuose.
Generalinė prokuratūra tuomet DELFI nurodė jau perdavusi šią bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai, kad būtų išvengta galimo neobjektyvumo. Kaip DELFI vėliau sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, jie gavo ir L. Stankūnaitės pareiškimą, kuriame ji prašė iškelti baudžiamąją bylą tėvui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo.
Po visos šios istorijos paviešinimo kilo didžiulis sąmyšis, pasėjęs ir mirtis. 2009 metų spalio 5 dieną Kauno senamiestyje nušautas 47-erių teisėjas J. Furmanavičius ir 30-metė L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Vyras buvo mirtinai sužalotas, kai išlipo iš automobilio imitavus eismo įvykį. Jo kūne aptiktos keturios šautinės žaizdos. Tai buvo pirmasis atvejis Lietuvoje, kai nušautas teisėjas. Nustatyta, kad buvo šaudyta iš baltos spalvos seno modelio „VW Transporter“ markės autobusiuko. Teigiama, kad autobusiukas užblokavo kelią išvažiuojančiam iš kiemo J. Furmanavičiaus „Mercedes“. Vėliau nustatyta, kad automobilis priklausė įmonei, kur dirbo D. Kedys, o užrašas greičiausiai buvo užklijuotas siekiant suklaidinti.
Savo ruožtu dviem šūviais į galvą nužudytą V. Naruševičienę rado iš mokyklos grįžusi jos pradinukė dukra. Lauke, ant namo laiptų, buvo paliktas pistoletas „Beretta“, registruotas D. Kedžio vardu. Įvykio vietoje dirbo kinologai, virš teritorijos skraidė sraigtasparnis, A. Ūsą ėmė saugoti pareigūnai.
Prokurorai galiausiai nustatė, kad abi žmogžudystes įvykdė D. Kedys. 2010 metų balandžio 17 dieną prie Kauno marių, akcijos „Darom 2010“ metu, rastas po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas. Žolėje, greta lavono, rastas pistoletas „Baikal IŽ 79-8“ su dėtuve ir devyniais šoviniais.
2010 metų birželio 13 d. Alytaus rajono kūdroje šalia keturračio motociklo aptiktas A. Ūso kūnas be išorinių smurto žymių. Tuomet jis buvo laikomas vieninteliu vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamuoju, bet vėliau jo nekaltumas įrodytas. A. Ūso kūną Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Eigirdonių kaime, apie 16.30 val. rado pro šalį ėjusi vietos gyventoja. Avarija įvyko neasfaltuotame lauko keliuke. Vietos gyventojai pasakojo, kad tuo keliuku, prie kurio rastas A. Ūso lavonas, niekas keturračiais nevažinėja ir jis veda į vienintelę sodybą.
Manyta, kad D. Kedys ketino nužudyti ir A. Ūsą, todėl jam buvo skirta policijos apsauga, tačiau vėliau jis jos atsisakė ir samdė privačius apsauginius. Nužudytas ir vos 24-erių teismo pirmininko įsūnis 2010 m. gruodžio 11 d. rastas nužudytas Lietuvos teisėjų asociacijos ir Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis 24-erių Vaidas Milinis. Vyras buvo sumuštas, į jo galvą paleistas šūvis. Jis rastas negyvas šeštadienio vidurdienį Kauno rajone, miške, savo automobilyje.
DELFI šaltinių teigimu, oficialiai policija apie mįslingą V. Milinio mirtį nepranešė žiniasklaidai, nes operatyviniais kanalais nuo pat šeštadienio bandė išsiaiškinti, kokie asmenys gali būti susiję su jauno vyro mirtimi. Teismo vadovo įsūnio mirties aplinkybėms ištirti buvo suburta speciali Kauno policijos ir prokuratūros patyrusių pareigūnų grupė. Ji tyrė net kelias galimo nužudymo versijas. V. Milinio motina Marija Milinienė DELFI vėliau sakė, kad jos sūnus gyvybės neteko tik todėl, kad teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio gerbėjai jos sūnų įvardijo „trečiuoju pedofilu Aidu“.
Primename, kad K. Venckus neseniai davė interviu DELFI, kuriame papasakojo apie savo gyvenimą JAV. Visą interviu su K. Venckumi galite rasti ČIA.