Jis trečiadienį su Latvijos ir Estijos kolegomis vieši Vašingtone, kur aptarė tai su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo patarėju nacionaliniam saugumui Johnu Boltonu.
„Mes dabar turime priešakinę dislokaciją pajėgų ir tam tikras ribotas, bet tarptautinis kontingentas yra pagalba mūsų saugumui. Mes kalbame ne tik apie sausumos pajėgas, norėtume, kad ateityje būtų bent jau perspektyva, kad būtų ir jūrų pajėgos, ir oro pajėgos įtrauktos į tai“, – po susitikimo BNS telefonu iš Vašingtono sakė L. Linkevičius.
Šie tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, Aljansas juos vadina atsaku į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Lietuvoje esančiame vienete tarnauja apie 1,2 tūkst. karių.
Besiruošiant liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, ministrai su J. Boltonu aptarė galimybes pagreitinti sprendimų priėmimą Aljanse ir pajėgų judėjimą bloko šalyse, taip pat prašė didesnio JAV dėmesio Baltijos šalių oro gynybai.
„Spragos mūsų pajėgumų, kurios ypatingai yra ryškios, kaip pavyzdys būtų oro gynyba, ir mes nacionaliniais pajėgumais nelabai galime tai kompensuoti, nors skiriame tam dėmesio ir resursų. Čia tikimės iš NATO, iš Jungtinių Valstijų supratimo ir pagalbos šiose srityse“, – sakė ministras.
Baltijos šalių oro gynyba yra viena silpniausių jų vietų karine prasme.
Jos neturi savo naikintuvų ir antžeminių ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų, todėl prašo JAV į regioną dažniau atsiųsti raketų sistemas „Patriot“ ir siekia, kad šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija galėtų būti transformuota į oro gynybos misiją.
Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
L. Linkevičiaus teigimu, Baltijos šalims svarbu, kad sąjungininkų buvimas „būtų ne tik skaitine prasme didesnis, bet ir įvairesnis savo formomis“: tai galėtų užtikrinti pratybos, vizitai, technikos dislokavimas, karinių bazių filialai.
Pasak ministro, susitikimas su J. Boltonu nuteikė pozityviai ir leidžia tikėtis gražaus bendradarbiavimo su šiuo prieš kelias savaites pradėjusiu dirbti D. Trumpo patarėju.
„Manau, kad tikrai puikus supratimas yra visų tų problemų ir mes labai gražiai dirbsime. (...) Šis mūsų kontaktas ankstyvoje stadijoje yra labai naudingas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, susitikime taip pat aptarti JAV svarbūs klausimai, tokie kaip gynybos finansavimas, pajėgų Europoje stiprinimas.
„Jiems labai svarbu, kad tai, kas vyksta Europoje, stiprinant pajėgumus, nebūtų dubliuojama, nebūtų kažkokios lenktynės su tuo, ką daro NATO, ką daro Jungtinės Valstijos. Mes pabrėžėme, kad tai yra būtent ta sąlyga, su kuria mes dalyvaujame europinių pajėgų vystyme“, – tvirtino L. Linkevičius.
Buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose J. Boltonas į JAV prezidento patarėjo pareigas paskirtas balandžio 9 dieną.
Anksčiau šias pareigas ėjo Herbertas McMasteris, šiose pareigose pakeitęs 2017 metų vasarį atsistatydinusį pirmąjį D. Trumpo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Michaelą Flynną.