Turėtų apsispręsti penktadienį
Jei pavyks sutarti, kuri formuluotė referendumui tinkamiausia, dėl jos lietuviai Lietuvoje ir visame pasaulyje galės nubalsuoti 2019 m. Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusios kalbos apie tai, kad pasirengimo darbai pradedami per vėlai ir bus neįmanoma surinkti pakankamai balsų, todėl referendumas turėtų būti pavėlintas. Konservatorius Ž. Pavilionis teigia, kad valdantieji nenori vėlinti referendumo, šis klausimas sulaukia vieningo palaikymo, todėl tikėtina, kad darbai įsibėgės.
„Mūsų pozicija tokia – jeigu mes nesugebame laiku sutarti dėl formuluotės ir taip pat dėl visuomenės informavimo kampanijos, tuomet aišku, kad reikia vėlinti, tačiau valdantieji nerodo jokio noro vėlinti. Galų gale, ir pats referendumas yra įrašytas į Vyriausybės programą ir jie parodė visapusišką norą kuo greičiau pritarti formuluotei, todėl iš esmės „už pagrindą“ paėmė mūsų, Tėvynės sąjungos, pasiūlytą formuluotę. Aišku, mes dar dėl jos turėsime galutinai pritarti kitame posėdyje“, – teigia Ž. Pavilionis.
Valdančiųjų partijos lyderis R. Karbauskis patvirtino, kad kitas posėdis, kuriame bus priimti sprendimai, turėtų įvykti jau šį penktadienį.
„Penktadienį turėtų būti ne tik apsispręsta dėl formuluotės, bet ir dėl referendumo datos, ir visų kitų dalykų. Mes Seime pavasario sesijoje turime priimti sprendimus. Tokia buvo užduotis. Pokalbiai, kad Seimas neva gali nespėti, neturi pagrindo“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
Nesutaria dėl formuluotės
Pirmą formuluotę referendumui pasiūlė pasaulio lietuviai. Joje nurodoma, kad „gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“.
Dėl antrosios svarstomos formuluotės reikėtų keisti 12-ąjį Konstitucijos straipsnį, kuris dabar skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“ Ši Konstitucijos nuostata gali būti pakeista tik referendumu. Komisija siūlo formuluotę pakeisti į tokią: „išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytus atvejus, niekas negali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Ž. Pavilionis mano, kad antrasis variantas sulauks daugiausiai Seimo narių pritarimo, nes pasaulio lietuvių pasiūlyta formuluotė, kurioje numatoma, kad pilietybę asmuo įgyja gimimu, anot jo, būtų greitai apskųsta Konstituciniam Teismui. Kalbant apie tai, jog antroji formuluotė galimai diskriminuotų tam tikrų valstybių piliečius, Ž. Pavilionio teigimu, reikia atsižvelgti ir į tai, kad referendumas daromas daugiausiai dėl tų, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11-osios, Rusijoje gyvena ženkliai mažiau lietuvių, emigravusių per kelis paskutinius dešimtmečius, nei kitose, Vakarų, valstybėse.
„Problema yra vienintelė – geografija. Kadangi mes labiau orientuojamės į vadinamąsias „Lietuvai draugiškas“ šalis, tikrai nebūtų sutarimo dešiniųjų bendruomenėje dėl, pavyzdžiui, Rusijos įtraukimo į sąrašą šalių, kurioms galima turėti dvigubą pilietybę, nes Putinas ginklu gali pradėti ginti savo piliečius, pavyzdžiui, Visagine ar kur kitur. Taigi, jų pasiūlyta formuluotė, kad niekas negali atimti gimimo metu įgytos pilietybės teisės, ji iš esmės apima visą pasaulį. Natūralu, kad jie tai sako, negaliu net kaltini, nes jie yra pasaulio lietuvių organizacija ir jų mandatas yra toks – kalbėti. Tačiau, kaip forume (LRT televizijos laidoje „Forumas“ – DELFI) pasakė V. Sinkevičius, negalima sakyti, kad tai yra diskriminacija. Pilietis yra toks institutas, kurį pati valstybė apsprendžia – kam atveria jį, o kam ne. Manau, kad mes padarytume žingsnį jį atverdami į tas mums draugiškiausias Vakarų šalis ir „prijaučiančias“ joms“, – teigia Ž. Pavilionis.
R. Karbauskis: darbai galėtų prasidėti jau birželį
Kitame darbo grupės posėdyje turėtų būti nuspręsta ne tik dėl formuluotės, bet ir visuomenės informavimo bei organizacinių reikalų. Tarp organizacinių darbų turėtų būti aptariami tokie klausimai, kaip balsavimo urnų įrengimas ten, kur yra didelė Lietuvos piliečių santalka, ne tik ambasadose ir konsulatuose, technologinės kliūtys, iškilusios praėjusio balsavimo užsienyje metu ir, galiausiai, informacijos sklaidos kanalų parinkimas.
„Aš įsivaizduoju, kad birželio mėnesį turėtume pereiti prie techninių dalykų, galbūt ir visuomeninės grupės atsiradimo, kuri telktų visuomenę. Jei kalbame apie Vyriausios rinkimų komisijos pasirengimą, reikės daug daugiau punktų užsienyje, ypatingai ten, kur yra didelė koncentracija Lietuvos piliečių, kad jie galėtų patogiai balsuoti šiame referendume, kaip ir Prezidento rinkimuose. VRK buvo pasakyta, kad problemos nėra, bet gali reikėti įstatymuose pataisų, užfiksuoti, kad ne būtų galima balsuoti ne tik ambasadose ir konsulatuose, bet ir kitose vietose, kurias suteikia kitų valstybių oficialios valstybinės institucijos“, – nurodo R. Karbauskis.
Referendumo dėl Seimo narių skaičiaus klausimas – kol kas už borto
Tarp kitame posėdyje aptariamų klausimų, vis dėlto, nebus vieno dalyko – diskusijos dėl galimybės tuo pačiu metu rengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Seimo darbo grupė nesvarstys idėjos rengti kitą referendumą tą pačią dieną. Šį pasiūlymą iškėlusių valstiečių partijos lyderis R. Karbauskis teigia, kad jie neturi jokio palaikymo dėl šio klausimo.
„Tas klausimas dėl Seimo narių skaičiaus neturi tokio vieningo palaikymo, kaip klausimas dėl dvigubos pilietybės. Šioje situacijoje šituos dalykus reikia atskirti. Po to, jei tas klausimas dėl Seimo narių skaičiaus sulauks palaikymo, tai galima sujungti į tą pačią dieną. Tai būtų kitas referendumas, tačiau vyktų tą pačią dieną. Šitoje situacijoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicija yra aiški – mes kalbėjome apie 101 Seimo narį. Palaikymo šiuo klausimu neturime nei iš vienos frakcijos. Dabar tai, kas yra šnekama viešojoje erdvėje, kad galėtų būti 121, vėlgi, nemanau, kad atsirastų pakankamas Seimo narių skaičius, kurie palaikytų tokio referendumo galimybę. Dėl to tų dviejų klausimų sujungti į diskusiją negalima niekaip, nes reikia sutvarkyti tą klausimą, kur nėra jokių diskusijų ir visi pritariame, o tada, kitas klausimas gali būti, gali nesulaukti palaikymo ir liks tik kalbos“, – sako R. Karbauskis.
Kad šis klausimas neturi pritarimo, sutinka ir konservatorius Ž. Pavilionis.
„Buvo svarstomos idėjos pirminėje stadijoje, tačiau pats Ramūnas Karbauskis pasakė, kad nesiūlytų šių idėjų plakti į vieną, nes tai supriešintų politines jėgas. Ne visos frakcijos tam pritaria, o mums reikia maksimalios vienybės – neturi būti nei kairių, nei dešinių, nei centro. Visi turime absoliučiai vieningai eiti į tą referendumą, o jei pradėsime politizuoti atskirais klausimais – nelaimėsime. Mano asmenine nuomone, toks galėtų būti sprendimas daromas, aš tai pasakiau dar prieš rinkimus, bet tiesiog dabar „plakimas“ į vieną vietą labai supriešintų. Vienas Seimo narys nori, kitas – nenori ir tai labai paveiktų balsavimą. Dabar tikrai negalime – žaisti tų politinių žaidimų, tiesiog norime laimėti“, – savo poziciją aiškina Ž. Pavilionis.