Tai VSD vadovas patvirtino žiniasklaidai po to, kai pusvalandį atsakinėjo į politikų klausimus. DELFI pasiteiravus, ar iš tiesų apie VSD vykdomą galimų verslo interesų, susijusių su politiniais procesais, stebėjimą, trukusį daugiau kaip 10 metų, buvo informuojami šalies vadovai, D. Jauniškis sakė: "Informacija mano valdymo metais buvo pateikiama". Jis VSD vadovauja nuo 2015 metų balandžio.

Pasitikslinus, ar tai reiškia, kad apie dabar minimas grėsmes šalies vadovai žinojo pastaruosius trejus metus, D. Jauniškis sakė nekomentuosiantis šio klausimo. "Bet man atrodo, ir prezidentė sakė, kad ji žinojo", - pridūrė jis.

Iki šiol viešumoje teigta, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), tiriančiam neleistinus politikų ir verslo santykius, VSD pateikė maždaug trečdalį prašomos informacijos, kuri pateko į viešumą. Antradienį D. Jauniškis patvirtino, kad Seimo komitetui jau pateikta visa informacija.

"Be jokios abejonės, ji ne visa išslaptinta, bet išslaptinta daug", - sakė jis.

Grupė politikų klausimus D. Janiškiui, kviesdami į artimiausią Seimo plenarinį posėdį, pateikė gegužės 10 dieną, žiniasklaidoje pasirodžius VSD dokumentams, kuriuose aptariami klausimai dėl galimos verslo grupių įtakos politiniams procesams ir valstybės saugumui.

Parlamentarai teiravosi, ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, kodėl departamentas, informaciją rinkęs nuo 2002 metų, nesiėmė veiksmų sustabdyti šį procesą.

Tai VSD vadovas patvirtino po pasisakymo Seimo plenarinių posėdžių salėje, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus.

Prieš VSD vadovo pasisakymą į Seimą kreipėsi konservatorė Rasa Juknevičienė, prabilusi apie „Seimo diskreditavimą“ ir "patyčių iš demokratijos", kai klausimus teikti ėmėsi kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukę „tvarkiečiai“.

Ji teigė, kad tokiame kontekste klausimai neturėtų būti teikiami, ir tai yra "Seimo vadovybės atsakomybė".

Tuo metu D. Jauniškis dėkojo parlamentarams už galimybę išdėstyti VSD poziciją. Jis tvirtino, kad demokratinė politinė sistema remiasi piliečių išrinktų ir jiems atskaitingų politikų valdymu, laisvosios rinkos sąlygomis veikiančiais verslo subjektais ir žiniasklaida, kuri yra vienas svarbiausių visuomenės informavimo ir valdžios priežiūros mechanizmų.

"VSD vertinimu, visuomenės interesų neatstovaujančių grupių veikla, kai sprendimus priima valstybei neatsakingos asmenų grupės, politinė įtaka ir ekspertizė tampa preke, o žiniasklaida manipuliuoja, o ne užtikrina skaidrumą, silpnina demokratinę santvarką ir didina valstybės piliečių nepasitikėjimą valstybe. todėl tai yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visų mūsų saugumui", - Seime teigė VSD vadovas.

Atsakymus dėstė lakoniškai

Atsakydamas į klausimą, kodėl VSD tyrimo duomenys pateikiami tik dabar, jis teigė, jog "geriau vėliau, nei niekada".

"Kodėl informacija pateikta dabar? O kodėl ne dabar? Geriau vėliau, negu niekada", - kalbėjo jis. D. Jauniškio teigimu, tik dabar, susisteminus įvairių VSD tyrimu metu gautą informaciją, išryškėjo išbaigtas paveikslas.

VSD vadovas pažymėjo, jog informacija įvairiu laiku buvo teikiama ir ikiteisminio tyrimo institucijoms, nes VSD neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų, taip pat ir "sprendimų priėmėjams". Jis griežtai neigė, jog VSD teikiama informacija yra dozuojama.

"Noriu išsklaidyti abejones, kad ši informacija atsirado po žiniasklaidoje paviešinto susirašinėjimo (elektroniniais laiškais tarp kaltinimų sulaukusio buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės - DELFI). Žvalgybos informacija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vykdomam tyrimui buvo pradėta teikti jau 2017 metų pabaigoje. rezonansą sukėlusi informacija pateikta komitetui 2018 metų kovo 9 dieną. Balandžio 25 dieną NSGK kreipėsi su prašymu išslaptinti pateiktą informaciją, ir dalis jos buvo išslaptinta", - dėstė D. Jauniškis.

Jis pabrėžė: VSD veikia griežtai įstatymų rėmuose. "Šalies vadovė nesikiša, nereguliuoja ir neįtakoja departamento veiklos, ir to nedarys, kol aš būsiu direktorius", - tvirtino jis.

D. Jauniškis sakė, kad dabartinę situaciją vertina ne kaip problemą, bet kaip šansą. "Tam, kad ateityje galėtumėme padaryti tam tikras išvadas ir priimti sprendimus, kad ateityje valstybė ir mūsų piliečiai klestėtų", - sakė jis.

Direktorius: nesistebiu, kad informacija nutekėjo

Parlamentaras Artūras Skardžius VSD vadovo teiravosi apie įmonę "Fabula", vadovaujam viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, kurio žmona šiuo metu eina VSD atstovės ryšiams su visuomene pareigas. vardindamas valstybės įmones, kurių užsakymus gauna minėta privati bendrovė, ir jos vadovo veiklos aplinkybes, politikas klausė, ar D. Jauniškis šioje situacijoje neįžvelgia grėsmių "tiek sau, tiek Lietuvai".

"Reikėtų tą informaciją dar patvirtinti, kai ponia Katkuvienė darbinosi, ji buvo patvirtinta pagal visas procedūras. Tuo metu tokios informacijos nebuvo, ir aš nesiečiau jos darbo su ta informacija. Paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, be abejo, būtų imamasi priemonių", - sakė jis.

Kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas klausė: "Jeigu jūs nuosekliai matėte kai kurių politikų santykius su "MG Baltic", ar nebuvo kilusi dilema, ar suteikti jiems galimybę dirbti su slapta informacija?". Politikas kalbėjo apie buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, anksčiau teigusį, jog visą laiką turėjo leidimą susipažinti su valstybės paslaptimis.

"Kadangi ta informacija atiduodama ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, atsižvelgiant, kad tyrimai vyksta ilgai, informacija buvo dalijamasi. departamentas nepasibrėžė vienu tyrimu - jų buvo daug. "MG Baltic" tyrimas - išdava daugybės tyrimų. Turbūt nenorėčiau dabar kristi į detales, bet, be abejo, visada žiūrima baudžiamosios atsakomybės prizmės, o po to ieškoma ir kitų būdų, kaip apriboti veiksmus žmogaus, darančio nusikaltimus", - sakė D. Jauniniškis.

Jis kartojo, kad VSD nėra ikiteisminio tyrimo institucija, taip pat akcentavo, kad gali atsakyti už savo paties vadovavimo VSD laikotarpį.

Socialdemokratui Juozui Olekui pasiteiravus, kaip VSD informacija, teikta Seimo NSGK, pateko į viešumą, D. Jauniškis sakė: "Šiame greitai besivystančiame pasaulyje, kur informacija vaikšto labai greitai ir netikėčiausiais būdais, nelabai ir stebiuosi, kad ji nutekėjo, nes ji buvo išslaptinta. Bet mes nesitikrinome, iš kur ji, nes mes visi turėtumėme turbūt atsakyti, pagal sąžinę. Galiu pasakyti tik tiek - VSD šios informacijos neviešino".

Konservatoriaus Rimanto Dagio paklaustas, ką, jo nuomone, reikėtų daryti, kad ateityje tokių pažymų būtų mažiau, D. Jauniškis teigė bijojęs tokio klausimo.

"Nežinau, ar man, kaip pareigūnui, etiška apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad Seimo NSGK, baigęs tyrimą, išeis su savo pasiūlymais, o mes padėsime, kuo reikės", - kalbėjo jis.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas šiuo metu yra "teisingame kelyje". "VSD jau stiprus. Man užtruko daug laiko, ir kalbantis su kolektyvu, kad patikėtume, kad mes galime daug padaryti. Departamentas teisingame kelyje, ir aš pilnai pasitikiu visais žmonėmis, kurie dirba atsakingai, mąsto valstybiškai ir dirba Lietuvos labui", - sakė D. Jauniškis.

Klausimus pateikė kaltinimų sulaukusios partijos atstovai

Į VSD vadovą kreipėsi partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) atstovaujantys parlamentarai Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis bei socialdarbiečių atstovas Artūras Skardžius.

DELFI primena, kad partija TTP šiuo metu taip pat laukia teismo. Po beveik ketverius metus trukusio tyrimo prokurorai ir Specialiųjų tyrimo tarnyba (STT) paskelbė pagaliau baigę ir teismui perdavę TTP bylą. Ši partija yra įtariama prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento klastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Tamsūs debesys yra susitvenkę ir virš klausimus VSD vadovui formulavusio parlamentaro A. Skardžiaus galvos. Šiuo metu Seime dirba specialioji tyrimo komisija, turinti nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti šiam parlamentarui apkaltos procesą dėl jo šeimos verslo aplinkybių.

VSD vadovo politikai prašė atsakyti į šiuos klausimus:

Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir prezidentę Dalią Grybauskaitę?

VSD informaciją rinko nuo 2002 metų, stebėjo kaip vyksta valstybės užvaldymas ir nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šį procesą. Kodėl? Ar yra tikimybė, kad VSD pareigūnų veiksmams įtaką darė „MG Baltic“?

Kokios, Jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų?

Kas, remiantis Jūsų turima informacija, bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms?

Kokios jėgos, pagal Jūsų turimą informaciją, siekė suskaldyti tiek buvusią Algirdo Butkevičiaus, tiek dabartinę Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio valdančiąją daugumą?

Kaip vertinate situaciją, jog verslo grupuočių Lietuvos užvaldymas susiformavo prezidentės Dalios Grybauskaitės, kaip kovotojos su korupcija, valdymo metais?

Kaip sustabdyti šį verslo grupių valstybės užvaldymą ir ką siūlytumėte daryti, kad ateityje tokie procesai nepasikartotų?

Saugumas informavo apie grėsmes

Praėjusį pirmadienį į viešumą patekusiame VSD rašte korupcinius politikų ir verslo ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) teigiama, kad koncernas „MG Baltic“, tenkindamas savo interesus, buvo sukūręs ilgalaikę veikimo strategiją, kurią, departamento vertinimu, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą, ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokios išvados padarytos po maždaug 12 metų trukusių stebėjimų.

„Strategijai įgyvendinti pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija. Daugeliu atvejų panaudojamos „MG Baltic“ (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos“, – rašoma VSD išvadoje.

Joje taip pat teigiama, kad koncernas veikė per jo iniciatyva įkurtą Liberalų sąjūdį, o verslininkų akiratyje buvo atsidūrę ir kitoms partijoms priklausantys politikai.Prezidentė D. Grybauskaitė koncerno veiklą pavadino „oligarchinio veikimo pavyzdžiu“.

Anksčiau, balandžio pabaigoje, „Lietuvos rytas“ paskelbė kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusio buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio bei prezidentės D. Grybauskaitės susirašinėjimo elektroniniais laiškais fragmentus.

Juose aptariamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, E. Masiuliui siūloma perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų. Šis žurnalistas VSD informacijoje įvardijamas kaip koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininkas, neva užsiėmęs šantažo požymių turinčia veikla.