Viešumoje pasirodžius daliai informacijos, NSGK pirmininkas atmetė galimybę, kad VSD pažymoje, perduotoje komitetui, yra remiamasi medžiaga, kuri būtų buvusi gauta sekant kokį nors asmenį be teisėjo sankcijos.
„Visi komiteto atliekami tyrimai, taip pat VSD informacija, gali būti gauti tik teisėtais būdais. Net kalbų tokių negalėtų būti, visiškai atmetu tokią galimybę“, – sakė V. Bakas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu visuomenė dar neturi visos informacijos apie NSGK atliekamą tyrimą. Ji bus paskelbta tik už kelių savaičių.
„Ji bus grindžiama ir žvalgybos medžiaga, ir liudytojų parodymais, ir kitų specialiųjų tarnybų informacija. Mūsų tikslas yra atskleisti politinę tikrovę – nedeklaruotos ir neteisėtos, niekam neatskaitingos galios centrus, kurie egzistavo ir egzistuoja“, – sakė V. Bakas.
Pasak NSGK pirmininko, dalis politikų ir sprendimų priėmėjų nėra atsparūs tiems galios centrams, kurie rūpinasi tik savo asmeniniu praturtėjimu ir tik savo asmenine įtaka.
Jis teigė negalįs komentuoti to, kas nėra oficialu, tai yra viešumoje pasirodžiusios medžiagos, susijusios su „MG Baltic“ veikla. Nors pripažino, kad „tai yra labai arti tiesos“.
NSGK pirmininkas taip pat patikino, kad komitetas tyrė ne konkretų nusikaltimą arba atskirą epizodą, o politinę korupciją apskritai.
„Komiteto dėmesio centre yra kelios dešimtys pavardžių, tarp kurių yra politikų, nuomonių lyderių, verslininkų, ir kurie mus domino kaip nedeklaruotos, šešėlinės politikos dalyviai arba tarpininkai“, – sakė V. Bakas.
Valstybės vadovai turėjo nujausti
NSGK pirmininkas patikslino, kad, kai kalba apie politinę korupciją, turi mintyje politinį elitą, sprendimų priėmėjus.
„Mano įsitikinimu, šioje situacijoje aukščiausi valstybės vadovai, jeigu jie rūpinosi valstybės interesais, jie turėjo tai žinoti. Mes tą informaciją sužinojome, kai ėmėmės „Rossatom'o“ tyrimo. Tiesiog tu metu neturėjome Seimo mandato, bet jau tuo metu mes matėme, kad verta panagrinėti“, – kalbėjo V. Bakas.
Pasak jo, pagrindinis tikslas yra išformuoti neteisėtos galios centrus ir užkardyti ateičiai, kad neatsirastų galimybės susiformuoti tokiems galios centrams.
„Dalis politinio elito dalyvavo tame pilkosios politikos lauke. Manau, kad apie tai turėjo būti nujaučiama. Nes, pavyzdžiui, jeigu stebėtume naudas, kurias gaudavo atskiros verslo grupės, tos naudos matuojamos šešiais, septyniais, devyniais nuliais. Tokie sprendimai nepriimami nežinant sprendimų priėmėjams“, – iš savo patirties politikoje sakė V. Bakas.
Kaip pavyzdį jis pateikė viešųjų pirkimų situaciją kariuomenėje: jeigu ji perka už daugiau negu 20 mln. eurų, jie privalo gauti Parlamento sutikimą.
„Aš manau, kad tie žmonės patys atsakys. Matydamas pirmuosius komentarus, matau, kad tai nebuvo naujiena. Gal – tik patys masteliai. Gal daugiau nustebino, kad vis dėlto mes turėjome labai sąžiningų pareigūnų specialiosiose tarnybose, kurie nepaisant nepalankaus politinio klimato arba aplinkos (prieš dešimt ar net prieš keletą metų), jie vis tiek nenuleido rankų ir rūpinosi valstybės interesais“, – sakė V. Bakas.
Buvusių Seimo pirmininkų informacija nenustebino
Seimo pirmininku 2004-2006 m. ir NSGK pirmininku 2014-2016 m. buvęs Artūras Paulauskas teigė, kad jam ir taip žinoma „didelė dalis šitų dalykų – ne iš Valstybės saugumo departamento, o kaip procesų dalyviui“.
„Aš gi mačiau, kaip elgiasi ta dešinioji pusė. Man nebuvo didelių paslapčių. Aš kaip suprantu, čia prezidentė filtravo arba dozavo tas pažymas, kam duoti, ko neduoti, kada duoti. Aš galvoju, kad ir dabar ta pažyma atsirado dėl to, kad ji nusprendė“, – sakė A. Paulauskas.
Seimo pirmininku 2006-2008 m. buvęs Viktoras Muntianas teigė, kad įvairios informacijos būdavo daug. Jam esą nebuvo paslaptis, kad yra „kažkiek poveikio, kažkiek perkamos demokratijos Lietuvoje“, tačiau teigė oficialių žinių apie „MG Baltic“ veiklą negavęs.
Seimo pirmininke 2013-2016 m. buvusi Loreta Graužinienė iš politikos pasitraukė ir bet kokius politinius procesus komentuoti atsisako.
„Aš esu privatus asmuo, todėl nekomentuosiu politinių procesų, o kalbėti apie pažymų turinį aš tiesiog neturiu teisės“, – sakė L. Graužinienė.
Stebina buvusių valstybės vadovų pareiškimai
NSGK pirmininkas neslėpė, kad jam keista, kada buvę aukščiausi valstybės vadovai kalba, kad jiems buvo nežinomi faktai, arba jie buvo žinomi iš nuogirdų.
„Užduotis žvalgyboms demokratinėje valstybėje – ir Lietuvoje, formuluoja Valstybės gynimo taryba (VGT), kurioje yra Seimo pirmininkas, prezidentas, kariuomenės vadas, krašto apsaugos ministras ir kviečiamas NSGK pirmininkas“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, kai dabar Seimo pirmininkas vyksta į VGT, jie konsultuojasi, nes „būtent civilinė, renkama žmonių valdžia formuluoja užduotis žvalgyboms“.
„Pavyzdžiui, jeigu politikos lyderiai neturėjo ambicijų suformuluoti arba duoti signalą mūsų specialiosioms tarnyboms, kad neskaidri įtaka vidaus politikai yra nepriimtina, ir mums svarbu apsaugoti valstybę nuo niekieno nerinktų žmonių interesų, kurie yra nesuderinami su visuomenės interesais, tada tai yra politinio lyderio problema“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas konstatavo, kad VGT užduotys iš esmės nesikeitė per pastaruosius keletą metų.
Korupcija stabdo valstybės pažangą
Jis konstatavo, kad tarnybos matė grėsmes. „Politinė korupcija ir apskritai korupcija yra viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui. Tai yra ta vieta, per kurią galima pažeisti valstybę, pavyzdžiui, stabdyti jos pažangą. Mes padarėme didžiulį proveržį kaip šalis, bet jeigu kalbėtume apie galios centrus, kurie pasisavindavo dalį mūsų visų sukuriamos vertės, pažanga gali būti dar greitesnė“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, tokie dalykai stabdo reformas. „Ten, kur yra politinė korupcija ir dauguma, kuri ją toleruoja, mes negalime tikėtis kokybiško viešojo sektoriaus. Nes save gerbiantis žmogus – valstybės tarnautojas ar teisėsaugos pareigūnas, jis niekada neis į tokį sandorį su politikais. Jis nebus tų pavedimų, kur reikia aptarnauti siauras grupes, vykdytojas“, – sakė V. Bakas.
Tačiau, pasak jo, gerai yra tai, kad tiek „Rossatom'o“ atveju, tiek kalbant apie kitas įtakos grupes, tarnybos suvokia tai kaip iššūkį ir grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Buvo atliekami žvalgybiniai tyrimai. Dalinamasi informacija, ir tai, ką pernai padarė STT, aš manau, kad tai yra didžiulis darbas. Kiek man teko susipažinti su to tyrimo aplinkybėmis, tai yra visiškas ėjimas prieš srovę, ir tai yra žmonės, kurie yra didžiausi valstybės patriotai, ir jie, tiesą sakant, pristabdė. Šiandien mes greičiausiai turėtume visai kitokią politinę tikrovę“, – sakė V. Bakas.
Jis spėja, kad, galbūt, būtume turėję didesnes galimybes tam tikroms įtakos grupėms formuoti politinę daugumą.
Sisteminis poveikis stebimas ir dabar
NSGK pirmininkas prasitarė, kad tokio sisteminio veikimo, kokį atskleidė informacija apie „MG Baltic“ , stebima ir dabar.
„Kai pateiksime komiteto išvadas, aš manau, kad bus daug aiškiau, mes galėsime įsivertinti, apčiuopti tuos interesus. Kai kuriuos procesus, kurie susiję su mūsų strateginiais interesais, strateginėmis įmonėmis (ypač energetikos sektorius), mes stebime ir siekiame, kad žmonės, interesų grupės, kurie turi panašių planų, tų planų nerealizuotų“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, jei informacija nebus atskleista, išliks rizika, kad dalis planų gali būti įgyvendinta.
Suabejojo, ar visas žiniasklaidos priemones galima tokiomis laikyti
NSGK pirmininkas prisipažino neturįs receptų, ką daryti toliau. „Aš manau, kad po šitų išvadų, jeigu jos mums nepatinka – kaip atrodė gyvenimas aplink mus, mes – tiek politinis, tiek verslo, tiek žiniasklaidos elitas, nuomonių lyderiai, turime tartis, o ką gi daryti“, – sakė V. Bakas.
Jis pakartojo, kad matydamas tyrimo apimtis abejojąs, ar kai kurias žiniasklaidos priemones galima vadinti žiniasklaidos priemonėmis.
„Kai kurie epizodai, kai kurių „žiniasklaidos priemonių“ veiklos labiau panašios į komunikacijos arba propagandos departamentus, kur šiek tiek dėl vaizdo leidžiama žurnalistams padaryti vieną-kitą reportažą, bet kaip visuma šios įstaigos iš esmės tarnauja tam, kad pridengtų tam tikrus interesus, juos apsaugotų. (…) Ir tai buvo priemonė daryti poveikį“, – sakė V. Bakas.
Visi sutaria skelbti informaciją
NSGK pirmininkas informavo, kad komitetas rimtai domėjosi maždaug penkiomis interesų grupėmis, ir nagrinėjo kelias dešimtis pavardžių. Tai yra žmonės iš politikos, verslo, žiniasklaidos, visuomenės veikėjai.
„Dabar yra ta stadija, kada mes rašome išvadas. Stengiamės labai atsakingai pasverti kiekvieną epizodą. Tame dalyvauja visas komitetas – ir pozicija, ir opozicija. Turime viduje ginčų, tam tikrų įtampėlių, bet gerai yra tai, kad yra bendra politinė valia (galbūt, prieš mėnesį buvo kitaip) skelbti šitą informaciją“, – sakė V. Bakas.
Į „MG Baltic“ kaltinimus, kad jie nebuvo išklausyti, NSGK vadovas atsakė, kad tai netiesa, ir patikino siūlęs koncerno atstovams liudyti komitetui.
Neigia, kad tyrimas politiškai orientuotas
NSGK pirmininkas neigė, kad tyrimas yra politiškai orientuotas, nors ir nesileido į kalbas, ar buvo tiriamas „Agrokoncerno“ poveikis.
„Jeigu bus išviešinta visa informacija, kalbu ir apie partijų pavadinimus, politikus, aš manau, kad jūs turėsite progos įsitikinti, kad šitas mūsų tyrimas yra orientuotas tik į viešąjį interesą“, – sakė V. Bakas.
Jis pats per dvejus darbo NSGK metus teigė nejautęs Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio arba „Agrokoncerno“ atstovų daryti poveikį.
„Net šio tyrimo metu frakcijos seniūnas nei dalyvavo, nei domėjosi. Buvo toks susitarimas, kad NSGK yra pasitikima, mes atliekame darbą, kurį mums pavedė Seimas, aš asmeniškai niekada neturėjau progos įsitikinti, kad kažkoks poveikis būtų daromas“, – sakė V. Bakas.
Jeigu toks poveikis yra arba buvo, NSGK vadovas deda viltis, kad žiniasklaida jį padės atskleisti.
„Jeigu jis yra arba buvo, turbūt, turime stipresnę žiniasklaidą negu buvo prieš penkerius metus, didesnį pliuralizmą, manau, kad galėsime tai atskleisti“, – sakė V. Bakas.