Kaip Eltai sakė Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielynytė, užrašas „Kiss and Ride“ - pasaulinis standartas, o šalia yra vertimas „Tėvelių stotelė“, tad angliško užrašo atsisakyti neketinama.
Tai, kad savivaldybės įmonės rašo ne valstybine kalba, VLKK pirmininkui - akivaizdi nepagarba valstybinei kalbai. Pasak A. Antanaičio, panašiai elgiasi ir Kauno savivaldybė su savo „Like Bike“.
„Like Bike Kaunas“ pristatomas kaip naujas puslapis miesto istorijoje, žymintis revoliucijos, skirtos dviračiams ir dviratininkams, pradžią, mat Kaunas ketina tapti pirmuoju miestu Baltijos šalyse, visiškai pritaikytu dviratininkams.
Pasak A. Antanaičio, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija imasi priemonių, kad nelietuviškų užrašų mažėtų. „Mes galime pasakyti labai aiškiai ir vienprasmiškai - netoleruotina“, - kategoriškas VLKK vadovas, bet pripažįsta, kad daryti įtaką savivaldybėms dėl anglicizmų vis sunkiau.
„Kaip matome iš „Like Bike“ pavyzdžio, Kauno savivaldybė anglicizmus diegia pati. Jei pereitumėte per Vilnių, ištisai matytumėte įstatymų pažeidimų - angliški pavadinimai, o lietuviškos informacijos nėra. Tokių vartotojų teisių arba Valstybinės kalbos pažeidimų apstu ir savivaldybė nesiima priemonių. Buvome ne kartą apie tai kalbėję su savivaldybės pareigūnas, niekas nesikeičia ir dabar aš merui Remigijui Šimašiui parašiau laišką, siūlydamas susitikti ir aptarti, ką reikėtų daryti, kad nesiliaujantys pažeidimai baigtųsi“, - sakė A. Antanaitis, situaciją Vilniaus mieste vadindamas bloga.
Svarstydamas apie anglicizmų naudojimą, VLKK pirmininkas neranda kito paaiškinimo - esame gūdi provincija.
„Prieš 20 metų lietuviai išmoko angliškai ir labai norėjo tai pademonstruoti, bet iki šiol yra mokinukų pozicijoje, nesuvokdami, kad tikroji vertybė - ne tik mokėti kitas kalbas, bet ir branginti, eksponuoti savąją kalbą. Nebent galvojama, kad užsieniečiai į Lietuvą važiuoja paskaityti angliškų iškabų. Gūdi provincija, nieko daugiau“, - pakartojo A. Antanaitis.
Provincialus mąstymas, jo žodžiais, tai ne išmanymo stoka. „Norime būti Europos piliečiai, bet nesuvokiame, kad jais būsime tik tuomet, jei savo valstybėje viešuosiuose reikaluose naudosime lietuvių kalbą“, - sakė A. Antanaitis.
Pasak Eltos pašnekovo, minėtais atvejais norime būti ne šventesni už Romos Popiežių, bet angliškesni už pačius britus. Vis dar norime pasirodyti, kad esame kažkas. Tai ir yra didžiausias provincialumas, koks tik įmanomas.
Viešėdamas Islandijoje VLKK pirmininkas žavėjosi, kaip mažutė šalis brangina, tausoja ir puoselėja savo kalbą - visur vien islandiški užrašai, pabrėžiamas islandiškumas.
„Man buvo nepaprastai įdomu visa tai stebėti, nes jei visur būtų vien angliški užrašai, kam važiuoti į Reikjaviką, jei galima į Londoną? Turime gerų pavyzdžių ir, viliuosi, praeis keletas, daugų daugiausia keliolika metų, ir mes grįšime prie savo šaknų - mokėdami anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas suvoksime, kad savimi išliekame tik būdami lietuviais. Nes kitiems, tiesa sakant, visai neįdomu, mokame ar nemokame angliškai“, - sakė VLKK pirmininkas.