Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas DELFI teigė, kad šiemet balandis buvo beveik trim laipsniais šiltesnis už daugiametes įprastines normas. Tai buvo antras pagal šiltumą balandis per daugiau negu 50 metų. Šilčiau buvo tik 2000 metais.
„Ypatingai šiltas buvo antras balandžio dešimtadienis. Gegužę taip pat yra keliais laipsniais šilčiau negu įprastai. O kovas buvo pakankamai vėsus – šaltesnis už daugiametes normas“, – sakė D. Valiukas.
Pasak specialisto, klimatologinis pavasaris, kada nuolatinė oro temperatūra peržengia nulio laipsnių ribą, pas mus atkeliavo vėliau negu turėtų būti. Jis vėlavo kelias savaites.
„Po to viskas labai sparčiai įvyko – viskas sužaliavo, sužydėjo. Temperatūra labai staigiai pakilo penkiais laipsniais, ko reikia, kad prasidėtų augalų vegetacija“, – sakė D. Valiukas.
Pasak klimatologo, stebint ilgalaikes tendencijas, kaip kinta orai per 50 arba 100 metų, matyti, kad temperatūra kyla.
„Nors pasitaiko ir šaltų balandžių. 2013 m. balandžio vidutinė temperatūra buvo tik 5 laipsniai. Bet tai nereiškia, kad nevyksta klimato kaita. Tai yra atskiri svyravimai. O klimato kaita – bendra tendencija“, – sakė D. Valiukas.
Laukiama šiltos vasaros
Klimatologas užsiminė ir apie prognozes vasarai. Jos yra atliekamos specialiais modeliais, naudojant daug duomenų, ir, kaip sako specialistas, nėra labai tikslios.
Bet, pagal jas, tikėtina, kad pas mus birželis ir liepa galėtų būti šiltesni ir sausesni už daugiametes įprastines normas. Birželį pas mus būna vidutinė 15,4 laipsnio, liepą – 17,9 laipsnio temperatūra. Rugpjūčio orai, prognozuojama, atitiks normas.
Panašiomis prognozėmis dalinosi ir gamtininkas Salemonas Paltanavičius. Jis prognozuoja, kad bus karšta ir gana sausringa vasara.
„Galbūt, antra birželio pusė, apie Jonines, gali būt šiek tiek drėgnesnė, o šiaip vasara turėtų būti pakankamai karšta ir sausa“, – sakė S. Paltanavičius.
Gamtininkas neatmetė, kad jo prognozės gali ir neišsipildyti. Nes klimatą veikia daugybė veiksnių. Pavyzdžiui, ugnikalnio išsiveržimas.
„Jo išmestų į orą kietųjų dalelių debesys, kurių šleifas būna, kad tęsiasi ir po pora tūkstančių kilometrų, taip užstoja saulę, ir taip jos spinduliuotę sumažina, kad iš karto atvėsta“, – sakė S. Paltanevičius.
Gamtoje pavasaris vėlavo
Šiemet gamtoje pavasaris neskubėjo ateiti. Iki kovo vidurio užsilaikius vėsiems orams, pasak gamtininko, vėlavo grįžti kai kurie paukščiai, augalų žydėjimas truputį nusikėlė.
S. Paltanavičius nesureikšmina temperatūrų rekordų. „Rekordai – žmonėms, gamtoje reikia žinoti vieną dalyką, gamta viską daro derindama savo negyvosios gamtos (šiluma, dirvos įšilimas, tirpsmas) reiškinius su gyvosios. O gyvojoje gamtoje yra derinama augalinė dalis su savo augimu, žydėjimu ir naudotojai – vabzdžiai, kurie lanko žiedus ir juos apdulkina“, – dėstė gamtininkas.
Pasak jo, gamtoje turi viskas taip įvykti, kad žydėjimo metu būtų aktyvūs vabzdžiai, kad jie neprasilenktų. Tai būtų grėsminga ir augalams, kurie liktų neapdulkinti, dėl to nebūtų sėklų ir vaisių.
„Šiemet su bitiniais vabzdžiais – viskas gerai, dirbo ir naminės bitės, ir kamanės – aktyvios, ir pavienės bitės. Bet daugelio vabzdžių, kurių lervos arba lėliukės – dirvožemyje, dar nėra. Dar žemė per šalta. Visi žvalgosi, kad tiek dienų jau saulė kepina, bet dirva, jeigu pakastume truputį giliau ir ranką pridėtume, būtų šalta. Viskam savas metas. Kol nėra pakankamo įšilimo, vabzdžių ritimosi sunku tikėtis“, – sakė S. Paltanavičius.
Matyti klimato kaitos ženklų
Pasak gamtininko, gamtoje matosi klimato kaitos ženklų – erkės ir nemažai kitų vabzdžių iškrenta iš balanso.
„Daugelio paukščių rūšių perėjimas ankstėja. Tai nėra labai gerai, nes kyla grėsmė, kad paukščių jaunikliai išsiris tada, kai pagrindinio lesalo – vabzdžių dar nėra pakankamai“, – sakė S. Paltanavičius.
Gamtininkas pastebėjo, kad dabar jau yra išsiritę juodųjų strazdų jaunikliai. Yra netgi nemažai tokių, kurie jau išskrido ir paliko lizdus.
„Tai yra pirmoji vada. Žinoma, perės strazdai dar ir antrą, ir trečią kartą, bet yra grėsmė, kad gali daug kas susijaukti“, – sakė S. Paltanavičius.
Erkės aktyvios ilgiau
Keičiantis klimatui daugėja ir grėsmių žmogaus sveikatai. Viena jų – erkės. Kaip pastebėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro med. entomologė Milda Žygutienė, Lietuvoje pastaraisiais metais erkių aktyvumas pailgėjo.
„Jeigu dar prieš 10-15 m. mes stacionarinėse stebėjimo vietose stebėdavome kaip keičiasi jų skaičius – nuo balandžio mėnesio iki spalio, tai pastaraisiais metais pasikeitė mūsų rekomendacijos, ir stebime nuo kovo iki tol, kol jos aktyvios gamtoje“, – sakė M. Žygutienė.
Pajūryje, kur orai vėsta lėčiau, specialistai dar erkių yra aptikę net gruodžio pirmosiomis dienomis. Pasak med. entomologės, šiemet erkės suaktyvėjo balandžio pradžioje.
„Pradėjus šilti orams, įvyko jų populiacijos sprogimas. Po žiemos miego jos – visos alkanos ir joms gyvybiškai būtina prisiurbti kraujo“, – pasakojo M. Žygutienė.
Pastaraisiais metais, kaip teigė specialistė, stebima, kad vienos jų, pasimaitinusios anksčiau, iki liepos išsivysto ir jau nori maitintis antrą kartą.
„Didžiausias erkių aktyvumas yra pavasarį – balandį, gegužės pradžioje. O po to jų mažėja , antras aktyvumo pikas būna rudenį – rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje“, – sakė M. Žygutienė.
Pasak specialistės, Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis yra vienas didžiausių Europoje.