„Priėmėme sprendimą pradėti parlamentinės kontrolės veiksmus, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant mums leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo epizodais“, – BNS trečiadienį sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Anot jos, komitetas nori susipažinti su prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įtariamojo politinės korupcijos byloje Eligijaus Masiulio, buvusio liberalų vadovo, elektroniniu susirašinėjimu.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ balandžio pabaigoje paskelbė elektroninius laiškus, kuriuose E. Masiuliui iš prezidentei priskiriamo elektroninio pašto aptariamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, E. Masiuliui siūloma perduoti LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“, turint mintyje žurnalistą Tomą Dapkų.
Pirmadienį paviešintame Valstybės saugumo departamento rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
„2015 metų gruodžio 15 dieną prezidentė rašė laišką dėl generalinio prokuroro kandidatūros E. Masiuliui, tada buvo kitas epizodas, kad 16 dieną jau tarnybos fiksavo E. Masiulio ir (buvusio „MG Baltic“ viceprezidento – BNS) R. Kurlianskio pokalbį, ir vėlgi publikacijoje buvo nurodyta, kad galimai vyko R. Kurlianskio pokalbiai su Seimo nariais apie generalinio prokuroro kandidatūrą“, – komisijos tyrimo objektą nurodė A. Širinskienė.
Ji teigė, kad kol kas Teisės ir teisėtvarkos komitetas neprašys, kad tyrimą atliktų specialiosios komisijos teisėmis.
„Nenorime eskaluoti situacijos, dėl to komitetas neprašo specialiosios komisijos statuso. Jei matysime, kad negalime išsiaiškinti, ir tas statusas mums reikalingas, tada prašysime. Dabar sprendimas priimtas pats nuosaikiausias – patikrinti informaciją, kuri paskelbta“, – sakė TTK pirmininkė.
Prezidentė D. Grybauskaitė, dienraščiui „Lietuvos rytas“ paviešinus laiškus, patvirtino susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.
„Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo su E. Masiuliu per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt 2014–2016 metais.
Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.
V. Sinkevičius: Prezidentės laiškus tirti nusprendę Seimo nariai pažeis Konstituciją
Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas neišvengs parlamentinio tyrimo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl paviešinto Prezidentės ir E. Masiulio susirašinėjimo.
TTK pirmininkė Agnė Širinskienė, aiškindama sprendimą tirti Prezidentės susirašinėjimą, stebisi, kodėl ši iniciatyva susilaukia neigiamų vertinimų. Politikės neįtikina ir vieno iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus argumentai, kad tokiu tyrimu Seimo nariai rizikuoja patys sulaužyti Konstituciją .
„Man yra labai keistas įspūdis susiformavęs, kad tyrimo objektas yra Prezidentės laiškai. Tyrimo objektas yra labiau „Lietuvos ryto“ publikacija, kurioje yra paviešinti jos (Prezidentės. - ELTA) laiškai, yra daromos nuorodos į teisminio tyrimo medžiagą ir netgi operatyvinę medžiagą, cituojami garso įrašai, kaip tuos neva Prezidentės laiškus žodis į žodį Masiulis perduoda Kurlianskiui“, - aiškino A. Širinskienė.
Politikė Eltai sakė nepritarianti V. Sinkevičiaus nuomonei, kad nesant apkaltos pagrindo apskritai bet koks tyrimas Prezidentės atžvilgiu nėra galimas. A. Širinskienė tikino, kad parlamentiniu tyrimu tirs ne Prezidentę, bet veikiau viešumoje pasirodžiusias aplinkybes.
„Nėra vykdomas Prezidentės tyrimas, tai yra tam tikrų aplinkybių tyrimas. Mes nesakome, kad ji (Prezidentė. - ELTA) ėjo ir „MG Baltic“ kalbėjo. Mes kalbame apie tai, kad abejotinos reputacijos žmonės per tarpininką gaudavo galimai iš vieno pašto nurodymus ir paskui prasidėdavo vykdymo grandinė“, - sakė viena iš „valstiečių“ lyderių.
„Mes tiesiog pasižiūrėsime, kiek tie „tulpės“ pašto laiškai turėjo poveikį prokuroro skyrimui“, - kalbėjo politikė ir pabrėžė nematanti prasmės kalbėti apie apkaltą Prezidentei.
Tačiau Konstitucijos ekspertas V. Sinkevičiaus valdančiųjų užmojus organizuoti parlamentinį tyrimą vertina labai skeptiškai. Jo nuomone, Seimo nariai rizikuoja patys pažeisti Konstituciją. Profesoriui nesuprantama, kaip galima nematant pagrindo prezidento apkaltai jo atžvilgiu organizuoti parlamentinį tyrimą.
Profesorius, antradienį Eltai komentuodamas šią parlamentinio tyrimo iniciatyvą, pabrėžė, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta.
V. Sinkevičius akcentavo, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.
„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, - aiškino MRU profesorius.
Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.
„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, - apibendrino V. Sinkevičius.
„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, - pažymėjo Konstitucijos ekspertas.
Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.
„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, - svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.