Pastaruoju metu „Lietuvos ryto“ viešinamas prezidentės D. Grybauskaitės bei buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurių autentiškumo šalies vadovė teigia negalinti patvirtinti, vykęs 2014-2016 metais, atskleidžia ne pačius gražiausius politikos užkulisius.
Seimo valdantieji dėl to užsimena apie tyrimą ar net apkaltą prezidentei, kiti politikai tvirtina, kad pagrindo tokiems sprendimams absoliučiai nėra.
Į viešą diskusiją įsitraukė ir Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (ES) Mantas Maldeikis, savo feisbuko paskyroje su draugais pasidalinęs asmenine nuomone.
„Ką šiandien sužinojau, – balandžio 30-ąją paskelbė M. Maldeikis. – Mano šalies prezidentė, žinodama, kokį vaidmenį Masiulis atlieka MB vertikalėje, planavo jį padaryti ministru pirmininku. Masiulis kontroliniu šūviu uždarė klausimą dėl bet kokios europinės karjeros.“
Diplomatai klausimą aptarinės
DELFI pakalbintas M. Maldeikis akcentavo šioje situacijoje reiškiantis ne pareigūno, atstovaujančio Seimui ES, bet iš šalies įvykius vertinančio privataus asmens nuomonę.
„Stebint iš šalies kyla minčių, kad tuo metu, kai valstybių vadovai susirinkę tarsis dėl naujojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko, D. Grybauskaitė, kuri yra stipri kandidatė, šis skandalas gali pakenkti, nes informacija (apie laiškus – DELFI) per ambasadas, žiniasklaidą, be abejo, pateks ir šalių lyderiams“, – svarstė pašnekovas.
Prezidentė D. Grybauskaitė savo postą paliks ateinančių metų vasarą. Dvi kadencijas vadovavusi Lietuvai, dar kartą dalyvauti rinkimuose ji nebegali.
Tolesnių savo planų šalies vadovė dar neatskleidžia, tačiau neoficialiai svarstoma, kad ji galėtų pretenduoti pakeisti dabartinį EVT pirmininką Donaldą Tuską.
Kad D. Grybauskaitė vertinama kaip viena iš šių rinkimų favoričių, parodė balandį paskelbti analitinio centro „VoteWatch Europe“ apklausos rezultatai. Apklausa, kurioje 1010 respondentų – ES institucijų tarnautojų bei ekspertų – pareiškė nuomones, kas netolimoje ateityje galėtų tapti kitais bendrijos lyderiais. 20 proc. apklaustųjų pareiškė, kad pakeisti D. Tuską galėtų D. Grybauskaitė. Ją lenkia tik dabartinis Nyderlandų premjeras Markas Rutte, už kurį pasisakė ketvirtadalis respondentų.
„Be abejo, šalių lyderiai, priimdami sprendimą, kas pakeis D. Tuską, turės atsižvelgti į tai, kaip dabar traktuojami prezidentės laiškai – galbūt net kaip spaudimas kažkokiai žiniasklaidos priemonei, kad ši „patrauktų“ savo žurnalistą. Be abejo, šalių lyderiai į tai tikrai atsižvelgs, nes tai yra dėmelė“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Jo manymu, šią istoriją, kai bus įvardinti kandidatai, gali pakartoti ir žiniasklaida. „Bet kokiu atveju, kitos šalys turi savo ambasadas, jos irgi žinos. Viskas vyksta neoficialiai, bet reikia suprasti, kad taip pat neoficialiai vieni kitiems gali apie tai priminti, kad buvo tokia istorija“, – svarstė pašnekovas.
Europinės karjeros galimybių neįžvelgia
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, daktaras Kęstutis Girnius DELFI sakė manantis, kad D. Grybauskaitės galimybės užimti svarbią europinę poziciją apskritai yra „ganėtinai kuklios“.
„Vis dėlto yra svarbu, kad tokiose pozicijose būtų diplomatas. Ir nors jos techniniai gebėjimai Briuselyje yra įvertinti, aš manau, jie irgi puikiai žino, kad ji nėra diplomatė. Todėl manau, jog tikimybė, kad ji būtų kviečiama yra apskritai maža“, – kalbėjo politologas.
Dėl šios priežasties, jo manymu, Lietuvoje kilęs laiškų skandalas prezidentei, sumaniusiai siekti europinės karjeros, mažai pakenktų.
„Tai vis dėlto nėra kilti dėl to, kad ji būtų aiškiai ką nors bloga padariusi. Prezidentė turi galimybę veikti, kaip 2012 metais, kai ji visais būdais mėgino sustabdyti Darbo partijos atėjimą į valdžią. Taigi, kad ji galėtų turėti favoritą tarp politikų, kurį laikytų geriausiai tinkančiu į premjero pareigas, yra visai suprantamas dalykas, to nelaikau nuodėme“, – akcentavo K. Girnius.
Jo manymu, užsienio šalių ambasadoriai, dirbantys atstovybėse Lietuvoje, be abejo, jau praneša savo vadovams apie naujausią skandalą.
„Bet esminis dalykas, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo prezidentės apkaltai. Prezidentė truputį „kiečiau“ kalbėjo, negu galbūt būtų galėjusi kalbėti, panaudojo elektroninį paštą, kai būtų normaliau kalbėtis tarp keturių akių, bet tuo nepadarė nieko blogo. Jei Seimas pradėtų dėl to kokį tyrimą, europiečiai blogiau galvotų apie Seimą, negu apie prezidentę“, – pabrėžė K. Girnius.
Atskleidė prašymus ir siekius
Prezidentė ir E. Masiulis laiškais esą bendravo 2014-2016 metais. Šalies vadovė nepaneigė, kad jos laiškai siųsti iš pašto tulpes@lrpk.lt, tačiau tikino, kad negali garantuoti jų autentiškumo, nes susirašinėjimas neišliko Prezidentūros laikmenose.
Iš laiškų, kurių vienas paskutinių siųstas 2016 metų gegužės 11-ąją, tai yra, vos viena diena iki kratų, atliktų E. Masiulio namuose, teisėsaugininkams vykdant koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos tyrimą, aiškėja, kad prezidentė galėjo žinoti apie šio politiko ryšius su koncerno verslininkais, tačiau tai neužkirto kelio jų bendravimui.
Susirašinėjimai rodo, kad Liberalų sąjūdžio pergalės 2016 metų Seimo rinkimuose atveju prezidentė būtų mačiusi tuometinį liberalsąjūdiečių vadovą premjero poste. Apie tai kalbama 2016 metų kovo 22 dieną siųstuose laiškuose.
„Atsives policininkus, norės Seimo ar Vyriausybės vadovo posto. Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – E. Masiuliui adresuotame laiške apie S. Skvernelio ambicijas rašė prezidentė.
Šis atsakė: „Na, iki Seimo ar Vyriausybės vadovo jam dar tolimas kelias. Miesto rinkėjų taip lengvai neapsuksi su valstiečiais. Nuo rytojaus Skvernelis išeina iš komforto zonos. Pakovosime“.
D.Grybauskaitė į šią žinią sureagavo taip: „Jums ir bus didžiausias konkurentas. Ir įkalbėkite socdemus, kad jis neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją“.
Anot „Lietuvos ryte“ paskelbtų laiškų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo ir apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. Dėl to viename laiškų E. Masiuliui šalies vadovė neva paprašė, jog šis „perduotų linkėjimus“ koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad jis „patrauktų savo skaliką“. Iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie LNK televizijos žurnalistą Tomą Dapkų, kuris esą rinko duomenis apie trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.