„Aš tame visiškai nematau nieko blogo, aš nežinau koks ten adresas būdavo, bet tai, kad prezidentė ragina priimti vieną ar kitą sprendimą, kuris yra svarbus, tai aš sakyčiau, kad tokių raginimų turėtų būti penkis kartus daugiau“, – sakė A. Kubilius.
Jis teigė nematantis tame jokio skandalo, kad prezidentė rašo Seimo nariams arba frakcijų vadovams ir rūpinasi tuo, kas jai priklauso rūpintis. Pavyzdžiui, kaip parlamentaras sakė, generalinio prokuroro paskyrimu.
„Visas šitas žurnalistinis bandymas išpūsti skandalą, liaudiškai tariant, tai yra sliekų ieškojimas ant asfalto. (…) Mėgstu skaityti politikų biografijas. Kai paskaitau Ronaldo Reagano arba Busho (senojo ir jaunojo) biografijas, kaip jie dirbo su Kongresu – ir skambindavo, ir rašydavo, ir reikalaudavo, net ir pagąsdindavo arba pasikviesdavo malonės kavos gerti, tai aš manau, kad mūsų prezidentė labai mažai dirbdavo tokį darbą, kurį jai priklauso dirbti. Tai yra stengtis įtikinti Seimą, kad būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas, kuris rūpi prezidentei“, – sakė A. Kubilius.
Apie prezidentės laiškus pirmas prabilo Masiulis
„Lietuvos rytas“ paviešino ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiama ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais. Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, apibendrino BNS.
Laiškų iš šio elektroninio pašto vėliau patvirtino sulaukęs ir buvęs premjeras tuomet socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
Reaguodama į paviešintą informaciją Prezidentūra atkreipė dėmesį, kad teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.
„Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos DELFI atsiųstame atsakyme.
Generalinė prokuratūra taip pat nuo platesnių komentarų dėl kaltinamojo įspūdžius ir pozicijas. Tačiau jos atstovai pažymėjo, kad „aiškiai neturintis nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų elgesys nebuvo šio ikiteisminio tyrimo dalyku. Todėl duomenys apie neturinčius nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų tarpusavio kontaktus šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo renkami“.
Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, kad visos reikšmingos E. Masiuliui inkriminuotų nusikaltimų įrodinėjimui aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu yra nustatytos, o visi, be išimties, duomenys, reikalingi šiai bylai išspręsti teisingai, yra teisminiam nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje.
„Nurodytina ir tai, kad įstatymas numato kaltinamųjų ir jų gynėjų teisę teisminio nagrinėjimo metu teikti bet kokius prašymus ir gynybai reikšmingus duomenis tiesiogiai baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui“, – teigiama atsakyme.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad tokiu elgesiu E. Masiulis griebiasi šiaudo.
Politologui atrodo, kad tai yra E. Masiulio gynybinė taktika „parodyti, kad visi yra kažkuo įtartini, susitepę, vyksta kažkokie labai nešvarūs žaidimai, ir jis yra ne vienintelė tų visų žaidimų auka“.