Tarptautinė darbo diena pasaulyje švenčiama 132 metus, jos istorija prasidėjo 1886 m. Čikagoje, kai malšinant darbininkų demonstraciją buvo neapsieita be aukų. Tąkart darbininkai į gatves išėjo reikalaudami iki 8 val. sutrumpinti darbo dieną.

Pirmą sykį Tarptautinė darbo diena oficialiai paminėta 1889 m., kai Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė Gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Ši diena ypač aktyviai buvo minima sovietmečiu, todėl tik atgavus Nepriklausomybę jos buvo visiškai atsisakyta. Vėliau vėl nuspręsta Gegužės 1-ąją įtraukti į švenčių sąrašą.

Tradiciškai profsąjungos Tarptautinę darbo dieną minėdavo su socialdemokratais. Vykdavo eitynės su profsąjungų ir partijos simbolika sostinės gatvėmis. Šiemet bus kitaip - socialdemokratai suskilo, o eitynes pakeis renginys prie Vyriausybės.

Praėjusiais metais daliai jų atskilus ir šiemet įkūrus atskirą partiją, su naujaisiais - socialdarbiečiais darbuotojų atstovai dar nespėjo užmegzti ryšių.

„Socialdemokratų – viena partija. Ten (atskilę) yra socialdarbiečiai. Mes esame su socdemais“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Jis teigė, kad kol kas LPSK neturi užmezgusi kontaktų socialdarbiečiais.

„Jie ką tik įsikūrė. Todėl mes dar neturime gerų kontaktų su jais, ir nesame priėme sprendimų mūsų vadovavimo organuose, ar mes dirbsime su jais. Tai yra diskusijų klausimas“, – sakė A. Černiauskas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad jo partija kol kas neplanuoja niekaip minėti Tarptautinės darbo dienos.

„Kol kas nedalyvausime jokiame renginyje. Pas mus vyksta partijos struktūrizacija, steigiame skyrius. Kol kas dar mums per anksti“, – sakė G. Kirkilas.

Gediminas Kirkilas, Živilė Pinskuvienė, Irena Šiaulienė

Darbuotojų interesai menkai atstovaujami politikoje

Mykolo Romerio universiteto politinis filosofas Andrius Bielskis konstatavo, kad darbuotojų interesai yra menkai atstovaujami politikų.

„Gintauto Palucko socialdemokratai stengiasi tą daryti, ir kai kurie Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovai – Tomas Tomilinas ir kiti, galbūt, tą daro. Bet to politinio atstovavimo yra mažokai“, – sakė A. Bielskis.

Pasak politinio filosofo Gegužės 1-oji yra svarbi šventė Lietuvai.

„Mes matome, kad profesinės sąjungos bando ją priminti, bet jų aktyvumas menkas, o išnaudojimo ir beteisystės bėda Lietuvoje yra akivaizdi. Aš esu už šitą šventę, ir kviesčiau ir kitus žmones prisidėti“, – sakė A. Bielskis.

Pasak politinio filosofo, profesinėms sąjungoms Lietuvoje priklauso apie 10-12 proc. darbuotojų. Menką darbuotojų dalyvavimą jų veikloje jis siejo su šleifu nuo sovietmečio, kai daugelis profesinių sąjungų buvo politizuotos.

Prie to, pasak politinio filosofo, prisideda ir struktūrinės priežastys.

„Darbovietės yra mažos, ir susiorganizuoti paslaugų sektoriaus žmonėms yra sunku. Dar ir dėl to tos profesinės sąjungos yra nusilpusios. Bet jos yra nusilpusios visame Vakarų pasaulyje“, – sakė A. Bielskis.

Jis pasidžiaugė matąs aktyvėjančius viešojo sektoriaus darbuotojus. Pasak jo, tradiciškai aktyviai savo teises Lietuvoje gina mokytojai. Dabar stebimas medikų bendruomenės suaktyvėjimas.

Reikalaus kelti darbo užmokestį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija „Solidarumas“ kartu su socialdemokratais Tarptautinę darbo dieną minės antradienį, sostinės Vinco Kudirkos aikštėje.

Solidarizuodamiesi su Europos profesinių sąjungų konfederacijos iniciatyva „Europai reikia atlyginimo didinimo“, jie planuoja priminti, kad darbuotojams laikas kelti darbo užmokestį.

Per renginį vyks dvi diskusijos – apie profesinių sąjungų vietą pilietinėje visuomenėje ir apie tai, kaip piliečių iniciatyvos keičia Europą. Taip pat vyks koncertas. Apsilankę galės paskanauti kareiviškos košės, arbatos, kavos.

Įvairiose pasaulio šalyse Tarptautinę darbo dieną minintys darbininkai ir aktyvistai Gegužės 1-ąją renkasi į audringas demonstracijas ir eitynes, reikalaudami didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.

Per per eitynes Stambule buvo sulaikyta 70 mitinguoti bandžiusių žmonių, Kambodžoje tekstilės įmonių darbininkai reikalavo iš vyriausybės didesnių atlyginimų, o krizės suveržto Puerto Riko verslininkai protestavo prieš siūlomas taupymo priemones.