Ūkio ministerijos valdomoje akcinėje bendrovėje „Vilniaus metrologijos centras“ (VMC) jau kuris laikas nerimsta kalbos dėl situacijos Klaipėdos padalinyje. DELFI duomenimis, dėl to yra kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Ši institucija informavo, kad pranešimas pagal kompetenciją yra perduotas Ūkio ministerijai.
Informacijoje nurodoma, kad abejonių kelia VMC administracijos sprendimas sudaryti išskirtines sąlygas Klaipėdos regiono komercijos vadovui Sauliui Faidušui.
Šiam valdininkui yra suteikta galimybė už keliolika eurų naudotis įmonės automobiliu, o nuo metų pradžios – ir apsigyventi VMC laboratorijoje Palangoje, kurios patalpose įrengta poilsinė bendrovės darbuotojams. Keliamos abejonės, ar tokiu būdu nėra siekiama privatizuoti pastatą su sklypu „ne visai teisėtu būdu“.
Kaip žinia, šių metų kovą Vyriausybės pasitarime buvo pritarta klausimui dėl valstybės valdomų bendrovių tolesnės veiklos, tarp jų ir dėl VMC akcijų privatizavimo po to, kai bus išspręstas klausimas dėl etalonų perdavimo. Sprendimą dėl privatizavimo Ūkio ministerijos teikimu priims Vyriausybė.
Gauna ne išskirtines sąlygas, bet padeda įmonei
Ūkio ministerija DELFI patvirtino, kad yra gavusi informaciją apie galima neefektyvų valstybės turto naudojimą.
„Ministro Virginijaus Sinkevičiaus pavedimu buvo nedelsiant sudaryta darbo grupė, kuri aiškinasi situaciją Vilniaus metrologijos centre. Ministras šią savaitę susitiks ir aptars situaciją su bendrovės valdyba, kuri vadovaujantis įstatais prižiūri bendrovės vadovo veiklą, sprendžia dėl vadovo tinkamumo eiti pareigas, atlieka kitas funkcijas“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
S. Faidušas šios situacijos DELFI nekomentavo. Pasak jo, pagal VMC vidaus taisykles su klausimais reikia kreiptis į administraciją Vilniuje.
Pagal tai, kokį atsakymą DELFI pateikė VMC generalinė direktorė Vida Martišienė, gali susidaryti įspūdis, kad ne įmonė demonstruoja išskirtinį rūpestį vienu iš savo darbuotojų, bet tai jis padeda bendrovei.
„Mes esame pelno siekianti akcinė bendrovė – kur galime eurą uždirbti ir pataupyti sąnaudų dėka, tai darome. Jei kas norėtų gyventi (poilsinėje Palangoje – DELFI), leistume ir kitus, ne tik S. Faidušą. Vis tiek mokame ir už pastatą, ir už patalpas, tai būtume dėkingi, jeigu atsirastų klientų. Bet niekas nenori“, – aiškino V. Martišienė.
Išskirtines sąlygas užsitikrinusį S. Faidušą bei VMC vadovę sieja ne tik bendra darbovietė. Abu šie valdininkai dar neseniai buvo tos pačios partijos bičiuliai – socialdemokratai. Tačiau abu jie neigia, kad darbą VMC gavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), valdžioje buvusios iki praėjusių metų rudens, kai nutraukė koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, dėka.
„Žinote, jei įmonės pelningumas per 4 metus nuo 3 proc. išaugo iki 15 proc., tai tegu ir ponas dievas padeda. Manau, kad nauda yra, tai kas padėjo – ar protas, ar mano tėvai gal padėjo mane pagimdę, nežinau, kas čia dabar kaltas, kad situacija gerėja“, – klausiama apie galimą socialdemokratų pagalbą įsidarbinant, kalbėjo V. Martišienė.
Biografijose – socialdemokratinis pėdsakas
V. Martišienė VMC vadove tapo 2015 metais, Ūkio ministerijai vadovaujant socialdemokratui Evaldui Gustui. Prieš tai vienos socialdemokratės, tuo metu LSDP prezidiumo narės, padėjėja Seime bei individualioje įmonėje dirbusi V. Martišienė laimėjo Ūkio ministerijos skelbtą generalinio direktoriaus atrankos konkursą.
Kaip nurodoma DELFI pateiktuose Ūkio ministerijos atsakymuose, atranka eiti Vilniaus metrologijos centro generalinio direktoriaus pareigas buvo skelbiama 2014 metų rudenį. „V. Martišienė buvo vienintelė kandidatė į šias pareigas“, – nurodė Ūkio ministerija.
2017-ųjų balandžio 28 dieną VMC Klaipėdos filialo komercijos vadovu buvo paskirtas VMC direktorės bendrapartietis S. Faidušas. Abu MVC atstovai tvirtina, kad šiuo metu iš LSDP yra pasitraukę, o anksčiau vienas kito kaip partijos bičiuliai nepažinojo.
Vis dėlto Ūkio ministerijos sistemoje dirbantiems asmenis S. Faidušo pavardė turėtų būti gerai žinoma. Ji prieš kelerius metus ne kartą linksniuota Ūkio ministerijos valdytos įmonės „Toksika“, stačiusios pavojingų atliekų deginimo įrenginį, skandale.
Jo metu į viešumą iškilo informacija, kad S. Faidušas, anksčiau dirbęs „Toksikoje“, paskui Ūkio ministerijoje kuravo šios įmonės klausimą, taip pat prisidėjo prie sutarties su įmonėmis „Senovė“ bei „Hafner srl“, stačiusiomis deginimo įrenginį, sudarymo. Nors pastatytas įrenginys kėlė didelių abejonių dėl poveikio aplinkai, jį atkakliai buvo bandoma priduoti, statytojams taip pat atstovaujant ir „Hafner Srl“ dirbusiai S. Faidušo sutuoktinei.
Vis dėlto šį klausimą 2014 metais nagrinėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) S. Faidušo nederamo elgesio neįžvelgė. Nors Ūkio ministerija tuo metu teigė, jog vykdant pirkimą, S. Faidušas atliko eksperto funkcijas, rengė techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, žinojo numatyto pirkimo vertę, be to, neinformavo apie kilusį konfliktą, jo sutuoktinei tapus konkursinio projekto vadove – atvirkščiai, net būdamas atostogose, domėjosi konkurso eiga ir rezultatais, VTEK valdininką išteisino, pareiškusi, esą tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jis naudojosi tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai.
Ilgą laiką dirbęs Ūkio ministerijoje Pramonės politikos skyriaus vyriausiuoju specialistu, Pats S. Faidušas DELFI tvirtino iš Ūkio ministerijos „faktiškai išėjęs“ 2016 metais ir iki VMC niekur nedirbęs.
Įmonės automobiliai - darbuotojų patogumui
Praėjus trims mėnesiams nuo darbo VMC pradžios, S. Faidušas generalinei direktorei pateikė prašymą dėl tarnybinio automobilio naudojimo „darbo ir asmeninėms reikmėms“.
„Mūsų šeima augina trynukus <...>. Šiuo metu gyvename užmiestyje bei turime tik vieną automobilį, todėl negaliu palikti šeimos be transporto priemonės, o be transporto priemonės nuvykimas į darbo vietą tampa ypač sudėtingas dėl prasto susisiekimo viešuoju transportu“, – rašoma S. Faidušo prašyme įmonės vadovei.
Praėjusių metų rugpjūčio 1-ąją V. Martišienė pasirašė įsakymą dėl leidimo S. Faidušui naudotis 2005 metais registruotu automobiliu „Škoda Superb“. Darbuotojo gaunama nauda buvo įvertinta 18,7 euro per mėnesį – tai yra, tiek jam kainuoja naudotis automobiliu. Kaip DELFI aiškino V. Martišienė, šią sumą nustatė įmonės finansininkai, įvertinę ją 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos.
Maža to: vadovaujantis VMC vadovės parašu patvirtintomis įmonės transporto priemonių naudojimo tvarkos taisyklėmis, numatančiomis, kad už regioninių padalinių automobilių naudojimo kontrolę, taip pat – kuro normų limitų laikymąsi, yra atsakingi regioninių padalinių komercijos vadovai, pats S. Faidušas kontroliuoja, kaip naudojasi automobiliu ir kiek kuro valstybės sąskaita į jį pila.
„Valdišku“ automobiliu VMC naudojasi ne tik S. Faidušas. Tokią galimybę pačios pasirašytu įsakymu sau suteikė ir V. Martišienė. Tiesa, jos automobilis gerokai naujesnis – direktorės vairuojamas „VW Tiguan“ registruotas praėjusių metų vasarą, todėl ji per mėnesį įmonei pagal panaudos sutartį nurodo sumokanti po 226,5 euro.
„Taip, mes pirkome automobilius, naujinome bazę, nes mūsų automobilių vertė rinkoje jau pakankamai krenta. Kadangi yra per visą Lietuvą kelionės, man važinėti reikia, o nėra kuo keliauti, ir kažkoks nepatikimas automobilis, kuris atitarnavęs gerokai metų, tai jis ne visai tinkamas. Pirkome ne vieną automobilį, kelis, jie buvo paskirstyti, vienu iš jų naudojuosi, nes tikrai turiu per visą Lietuvą apvažiuoti ir nemažai kilometrų nuvažiuoju“, – aiškino VMC direktorė.
DELFI turimi dokumentai rodo, kad VMC automobiliais asmeniniais tikslais nuo 2016 pabaigos naudojasi ir įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai Darius Nislaitis – iš pradžių jis vairavo „Toyota corolla“, o praėjusį rugpjūtį persėdo prie „Honda CR“ vairo.
Įmonė nurodo, kad praėjusį spalį metams „laikinai ir neatlygintinai“ automobilį „Renault Laguna“ yra perdavusi valdyti ir Juozui Kuisiui – šio asmens pavardės viešai skelbiamame VMC darbuotojų sąraše nėra.
Kaina stebina Palangos verslininkus
Dėl šeimyninių aplinkybių tarnybiniu automobiliu apsirūpinęs S. Faidušas ties tuo nesustojo. 2017 metų pabaigoje VMC vadovei jis pateikė dar vieną prašymą – „dėl susiklosčiusių asmeninių problemų“ pasiprašė leidimo apsistoti įmonės laboratorijoje Palangoje esančioje poilsinėje.
VMC Klaipėdos regiono laboratorija Palangoje, kurioje atliekami fizikiniai – cheminiai matavimai, užima tris kambarius dviejų aukštų 394 kv. m. pastate. Čia įrengtos keturios darbo vietos, tačiau VMC darbuotojai į Palangą siunčiami pagal poreikį, kitu metu triūsia Klaipėdoje.
Kitos patalpos – tai VMC poilsinė, kurioje vasarą gali apsistoti įmonės darbuotojai. 3-4 lovų kambariuose viena vieta asmeniui kainuoja 5 eurus parai. Būtent tiek už lovos nuomą trijų vietų kambaryje moka S. Faidušas – pagal DELFI turimus dokumentus, už tris mėnesius (90 dienų) nuo metų pradžios jam už patalpų nuomą priskaičiuota 371,7 euro, dar 38,61 euro – už komunalines paslaugas. Pridėjus 21 proc. PVM, iš viso pateikta 496,48 euro sąskaita.
Beveik tokią sumą šaltojo sezono metu VMC, išlaikydama patalpas Palangoje, išleidžia už komunalines paslaugas (elektrą, šildymą, vandenį) per mėnesį. Šių metų sausį patalpų išlaikymas kainavo 434,6 euro, vasarį – 534,52 euro. 2017 metų tuo pačiu metu, kai poilsinė gyventojų neturėjo, komunalinės išlaidos buvo dvigubai mažesnės: praėjusių metų sausį įmonė sumokėjo 247,43 euro, vasarį – 266,35 euro.
V. Martišienė, DELFI klausiama apie S. Faidušo mokesčius už gyvenimą poilsinėje, aiškino, kad jei pavaldinys „norėtų buto už 10 eurų, tai gal močiutė jam pasiūlytų jaukesnį būstą“.
„Ten baldai seni, remonto nėra. Vieną ar du kambarius paremontavome praėjusią vasarą, langus pakeitėme, kažkiek investavome į pastatą, kad visai neprarastų vertės. O šiaip sakau – mums, kaip akcinei bendrovei, niekas kainodaros nenurodo, už kiek turėtumėme nuomoti. Tiesiog galvojame, kad jeigu pritraukti, tai gal kartais galima būtų ir dar pigiau, kad tik kažkas susidomėjęs būtų ir padengtų bent kažkiek sąnaudų.
O norinčių tai ten tikrai nėra – niekas negyvena ir nepareiškia noro“, – apie Klaipėdos padalinio vadovui suteiktas patalpas pasakojo ji.
Visuomeninės Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė, DELFI paklausta, ar 5 eurų nuomos kaina už parą šaltuoju sezonu šiame kurorte yra įmanoma, tokį variantą vadino „stebuklu“.
„Tuo, kad Palangoje būtų galima išsinuomoti būstą už 5 eurus per dieną, būčiau linkusi abejoti, nes privatininkas turėtų suteikti apšildomą patalpą, o šildymas dujomis labai brangiai kainuoja. Be to, žmogus naudoja vandenį, o elektrą. Tie 5 eurai ir išeina, o kas tada lieka? Už nulį pas mus niekas nedirba. Ypač žiemą, kai viskas kainuoja brangiau“, – kalbėjo ji.
Neslėpė planų patalpas parduoti
Situacija, kai anksčiau šaltuoju sezonu tuščia stovėdavusi poilsinė staiga sulaukė gyventojo, VMC pakurstė kalbas apie galbūt brandinamus planus ją perleisti konkretiems asmenims. Tuo labiau, kad bendrovėje jau anksčiau sklido kalbos apie tai, jog VMC administracija Klaipėdoje ieško patalpų, į kurias galėtų perkelti tiek uostamiestyje esantį biurą, tiek laboratoriją iš kurorto. Svarstyta, kad dabartinės patalpos Klaipėdos senamiestyje bei Palangoje tokiu atveju būtų parduotos.
Apie tai, kalbėdama su DELFI, užsiminė ir V. Martišienė.
„Mūsų įmonė prieš kelerius metus susijungė, gavome visokio nereikalingo turto. Jei žinote, po reorganizacijos šitie darbai ir vykdomi – norime optimizuoti, norime pakeisti į geresnes patalpas, galbūt modernesnes, ir tai darome. Visi kasdienos darbai ir nukreipti ta linkme“, – kalbėjo ji.
Klausiama apie kalbas, esą rengiamasi Klaipėdos filialo pardavimui, ji aiškino: „Jeigu tik kas nupirktų, gal būtų man visai, kaip vadovui, naudinga“.
„Mes ruošėmės praėjusiais metais optimizaciją daryti, parduoti atitinkamą turtą, bet kadangi keitėsi valdybos, ir aš, kaip asmuo, einantis pareigas, neturiu teisės daugiau kaip dėl 1/20 turto priimti sprendimo, man reikia leidimą gauti iš akcininko, tai aš tokių sprendimų nepriimu. Tačiau jeigu turtas rinkoje nusidėvi, sugriūna, įlūžta, tik vadovas atsako už turto būklę, tai jį man reikia arba gerinti, investuoti į jį, kad jo vertė nenukristų, o tai pelningumą labai koreguoja ateityje. Dėl to sakyčiau, kad reikėtų kažkokius kelis pastatus parduoti, tam, kad būtų galima įsigyti ar nuomotis naujesnį, modernesnį pastatą, labiau pritaikytą metrologijai“, – aiškino V. Martišienė.
Klausiama, ar parduoti ketinama ir laboratoriją Palangoje, VMC vadovė sakė: „Taip. Ten daugiau tas pastatas buvo labiau prie laboratorijos pritempta dalis...“
Tačiau ji griežtai neigė, kad patalpų pardavimą buvo planuojama realizuoti padedant S. Faidušui.
„Apie ką jūs! Nors, aš negaliu už kitą asmenį atsakyti. Kai Turto bankas pardavinės, gal S. Faidušas ir visą verslą nusipirks, gal jis gali – aš nežinau. Jis pasiprašė gyventi, pažiūrėjau, kad man įmonei naudinga padengti bent iš dalies kaštus, tai leidau ten iki kažkurio laiko gyventi, kaip ir niekas man neribojo tokios teisės“, – kalbėjo V. Martišienė.
Valdyba siekia užkirsti kelią turto „nutekinimui“
Neoficialiai kalbama, kad VMC administracijos galimiems planams kelią pastojo naujoji nepriklausoma įmonės valdyba, suformuota prieš pat darbą pradedant dabartiniam ūkio ministrui Virginijui Sinkevičiui.
VMC valdybos pirmininkas, bendrovės „Kiwa inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius DELFI teigė, kad situacija Klaipėdos filiale nebuvo svarstyta.
„Valdyba yra paprašiusi pateikti visą informaciją apie VMC turtą, sandorius, ilgalaikio turto pirkimą ir optimizavimo planus. Aiškinamės bendrą situaciją, ji įmonėje iš tiesų yra įtempta“, – sakė jis.
Klausiamas, ar valdybos nepasiekė informacija, kad VMC patalpas Klaipėdoje bei Palangoje būtų ketinama parduoti ne visai teisėtu būdu, M. Andriuškevičius teigė, jog tokių duomenų negauta.
„Tik galėčiau pasakyti, kad nors į valdybos kompetenciją neįeina kai kurių klausimų sprendimas, tai yra, valdybos kompetencija yra apribota dėl sandorių pagal jų vertę, pareikalavome, kad VMC generalinė direktorė teiktų visą informaciją apie parduodamą ar įsigyjamą ilgalaikį turtą, nepriklausomai nuo jo vertės“, – aiškino valdybos vadovas.
Jis kalbėjo manantis, jog be valdybos žinios VMC turtas nebus parduotas. „Nebent tai bus daroma nusikalstamais metodais, bandant apeiti valdybą, bet mes, manau, šią informaciją vis tiek atseksime. Galbūt ir yra pas kažką tokie ketinimai, bet mes bandome tam užkirsti kelią“, – sakė M. Andriuškeivičius.