Trečiadienį Vyriausybėje premjeras S. Skvernelis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės jam išsakytą kritiką, teigė, kad šalies vadovės nuomonė "keista ir nervinga".

"Gal ten buvo kažkoks iš anksto parengtas planas, bet aplinkybės tikrai verčia sprendimą (dėl jo šeimos naudojamos žemės skandale įklimpusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko -DELFI) atidėti, kol bus teisinis vertinimas", - kalbėjo premjeras.

Klausiamas, ar prieš tai, kai skelbė pareiškimą, jog žemės ūkio ministras turėtų atsistatydinti, prezidentė apie tai buvo pranešusi premjerui, S. Skvernelis tai paneigė.

"Jei kalbėtumėme apie demokratinę valstybę ir valdžių bendradarbiavimą, tai normaliai taip ir turėtų būti: pasikviečiamas ministras pirmininkas, dar skaidriau - jog dalyvaujant žemės ūkio ministrui, išklausomi priekaištai, išreiškiamos pretenzijos, ir tada bendrai priimamas politinis sprendimas. Tai ne pirmas kartas, kai išgirstu tokį pareiškimą, būdamas užsienyje - labai griežtą, nekorektišką, ir dar po to sužinau,kad prieš tą pareiškimą ministrui įtaką darė patarėjai, versdami atsistatydinti", - aiškino S. Skvernelis.

Kodėl taip buvo pasielgta, jis siūlė klausti prezidentės, tačiau akcentavo, jog "tai ne pirmas kartas, kai akivaizdžiai prezidentė užima šališką poziciją ir atstovauja vienai labai aiškiai politinei partijai. darykime patys išvadas, kokiai", - kalbėjo premjeras.

Priminė prezidentei jos tikrąsias galias

S. Skvernelis tvirtino manantis, kad ir po šių įtampų susitikimai su prezidente vyks.

"Konstitucija labi aiškiai apibrėžia ribas - vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios, ir teisminės valdžios. Pagaliau, Prezidento institucija irgi turi labai aiškiai Konstitucijoje aprašytas įgaliojimų ribas, ir valdžių atskyrimo principo reikia laikytis", - aiškino premjeras.

Klausiamas, kaip dabartiniai santykiai su prezidente gali paveikti sklandų Vyriausybės suplanuotų reformų įgyvendinimą, ar jos negali būti stabdomos iš Prezidentūros, S. Skvernelis sakė: "Visko gali būti".

"Bet įstatymai labai aiškiai apibrėžia valdžių įgaliojimus. Įstatymų projektai bus pateiktos Seimui, ten bus atliktos teisėkūrinės procedūros. Jei įstatymai bus priimti, juos galės vertinti prezidentas. Jeigu jie būtų atmesti (prezidentės - DELFI), vėlgi procesas persikeltų į Seimą, ir Seimo teisė, jeigu reikėtų, yra priimti sprendimus, hipotetiškai kalbant apie vetuotus sprendimus", aiškino jis, pabrėžęs, kad dabar siūlomi sprendimai yra nukreipti į žmonių pajamų didinimą.

Vyriausybės vadovas neigė, jog konfliktuodamas su prezidente, taip tiesia sau kelią į šalies vadovo postą.

"Esu tvirtai apsisprendęs ryžtingai dirbti Vyriausybėje, nepolitikuoti ten, kur nereikia, nedestabiliuoti valstybės, žaizdamas politinius žaidimus, o ryžtingai įgyvendinti Vyriausybės programą ir tuos pažadus, kuriuos davėme žmonėms", - sakė.

Paprašytas apibūdinti Vyriausybės ir Prezidentūros santykius, S. Skvernelis tvirtino manantis, kad jie "bet kuriuo atveju yra konstruktyvūs ir dalykiški".

"O pareiškimai, kuriuos girdite, - irgi mūsų politinės veiklos dalis. Niekas negali to uždrausti, ir nemanau, kad tai reikėtų daryti, bet dar kartą pabrėšiu - esu savarankiškas politikas, niekieno spaudimui niekada nepasidaviau ir nepasiduosiu", - kalbėjo premjeras.

Neigė statęs šalies vadovę į sunkią padėtį

DELFI klausė, ar premjeras pats neaštrina situacijos, teisingumo ministru siūlydamas advokatą Giedrių Danėlių. Jis anksčiau sėkmingai atstovavo prezidentės D. Grybauskaitės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei, kaltintai valstybės paslapties išdavimu, o dabar yra vienas iš "MG Baltic" korupcijos byloje kaltinamo buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio gynėjų.

"Diskusijos dėl kandidato į teisingumo ministrus prasidėjo gerokai anksčiau, nei dėl B. Markausko galimų problemų. Galiausiai buvo pateiktas teisininkas, kuris įrodė savo darbu tiek prokuratūroje, tiek advokatūroje, kad yra kompetentingas, stiprus teisininkas. Dar daugiau - jis patikrintas, jokių pretenzijų irgi nėra iš teisėsaugos pusės. tas sprendimas yra labai aiškiai argumentuotas ir subrandintas", - tvirtino S. Skvernelis.

Jo teigimu, šiandien pradėjus kalbėti, esą teisinėje valstybėje, kurioje viena iš esminių kiekvieno žmogaus teisių yra teisė į gynybą, advokatas, imdamasis ginti klientą, turės vertinti savo ateities perspektyvas, tai kurs blogą precendentą.

Pasak S. Skvernelio, net tuo atveju, jei G. Danėlius atstovauja klientui "MG Baltic" byloje, jis turi orderį vieno iš klientų atstovavimui teisme.

"Teismo procesas dar nėra prasidėjęs, ir jeigu bus sprendimas skirti G. Danėlių ministru, vadinasi, jis tikrai nebus to žmogaus advokatas", - tvirtino jis.

Prabilo apie įtakas premjerui, šis teigia nepasiduosiantis jokiam spaudimui

Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį ryte pareiškė, kad premjeras S. Skvernelis, „dangstydamas žemės ūkio ministrą B. Markauską“, parodė, kad yra priklausomas, nesavarankiškas ir neprincipingas.

„Žadėjęs principingumą premjeras parodė, kad yra priklausomas ir savarankiškų sprendimų priimti negali. Susikompromitavusio ministro dangstymas, galutinių sprendimų atidėliojimas ir atsakomybės vengimas menkina premjero kuriamą skaidraus ir principingo politiko įvaizdį. Šiuo atveju matome tik principingą neprincipingumą“, – pareiškė šalies vadovė komentare, kurį trečiadienį BNS perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Taip buvo sureaguota į antradienį premjero priimtą S. Skvernelio sprendimą nesiimti jokių veiksmų, sprendžiant, ar kaltinimų dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių sulaukęs žemės ūkio ministras gali likti poste, kol savo pozicijos nepareikš aplinkybių patikrinimą atliekantys prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Prieš savaitę prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad kritikos sulaukęs B. Markauskas nebeturi „nei politinės, nei moralinės teisės“ likti poste.

Šiandien premjeras S. Skvernelis pranešė, jog nepasiduos nei prezidentės D. Grybauskaitės, nei kieno nors kito spaudimui sprendžiant B. Markausko likimą.

„Teisinėje valstybėje yra normalu, kad asmens pažeidimus nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos. Jos pradėjusios tikrinimus ir normalu, kad prieš priimdamas sprendimus noriu sulaukti tikrinimų rezultatų. Esu Vyriausybės vadovas. Suprantu sau tenkančią atsakomybę dėl komandos narių ir nuo jos nebėgu, bet nepasiduosiu nei prezidentės, nei kieno nors kito spaudimui. Tai bus mano sprendimas, kurio pasekmes taip pat jausiu pats“, – komentare BNS teigė Vyriausybės vadovas.

Netrukus S. Skvernelis prabilo, kad B. Markauskas patyrė tiesioginį prezidentės D. Grybauskaitės aplinkos spaudimą trauktis. Atsakydamas į prezidentės kritiką, jog yra priklausomas ir neprincipingas, Vyriausybės vadovas sakė, jog jam nėra priimtina, kai prezidentės patarėjai kviečiasi ministrus ir „įsakmiai jiems nurodo atsistatydinti“.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas patikslino,kad likus kelioms valandoms iki prezidentės viešo pareiškimo praėjusį ketvirtadienį, šalies vadovės patarėja Edita Kriščiūnienė buvo susitikusi su ministru B. Markausku.

„Jis nuvyko, ir jam buvo įsakmiai nurodyta, kad jis turėtų atsistatydinti vardan gerų santykių. Kai ministras nesutiko, po kelių valandų pasirodė prezidentės pareiškimas“, – sakė T. Beržinskas.
Tai DELFI patvirtino ir pats B. Markauskas. „Pokalbis su prezidentės patarėja nebuvo piktas, bet trauktis įkalbinėjo ilgai“, – sakė ministras.

Jau ne pirmas konfliktas

Tai jau ne pirmas kartas, kai kyla įtampų tarp S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės. 2015 metų lapkritį tuo metu Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs S.Skvernelis ir policijos vadovybė sulaukė daug kritikos dėl incidento, kai įtariamasis pagrobė iš policininkų automatą ir su juo paspruko.

Tuo metu įvyko konfliktas tarp ministro bei Seimo pirmininkės pareigas ėjusios Loretos Graužinienės. Naktį, kai buvo pagrobtas pareigūnų ginklas, o ieškoti įtariamojo buvo mestos didelės pajėgos, Seimo vadovė skambino S. Skverneliui, bet šis pareiškė, jog L. Graužinienė skambučiais trukdė jam dirbti.

Prezidentė D. Grybauskaitė stojo L. Graužinienės pusėn, sakydama, kad S. Skvernelis „demonstruoja žemą politinį lygį“ ir „nesupranta savo asmeninės atsakomybės“.

Po to Vidaus reikalų ministerijos vadovas įteikė premjero pareigas ėjusiam Algirdui Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą. S. Skvernelis teigė, kad iš pareigų traukiasi „vardan visuomenės intereso ir stabilumo mūsų šalyje, bendros globalios grėsmės akivaizdoje“. Tačiau sulaukęs Vyriausybės vadovo paramos, S. Skvernelis liko poste.

Karbauskis kirto prezidentei

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis parėmė premjerą, kuriam tenka spręsti dėl tolesnių B. Markausko karjeros perspektyvų.

„Matau, kad viešoje erdvėje vėl bandoma dangstytis mano vardu ir daryti spaudimą Premjerui. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad Bronius Markauskas yra Vyriausybės narys ir Ministras Pirmininkas prisiima visą jam deleguotą atsakomybę dėl ministrų kabineto. Tiek Premjeras, tiek ministras yra savarankiški priimdami sprendimus.

Frakcija palaiko ministrą, tačiau visi puikiai suprantame, kad šioje situacijoje sprendimus turi priimti Premjeras, nes tai jo atsakomybės sritis“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis patikino, kad ministras pirmininkas turi frakcijos paramą „bet kokio sprendimo atveju“.

„Su Sauliumi Skverneliu bendraujame pakankamai seniai, mačiau jį skirtingose situacijose, todėl puikiai žinau, kad bet koks bandymas spausti Premjerą visada būna nesėkmingas.

Manau, kad įvairių Prezidentės ir opozicijos pareiškimų tik daugės, nes daugėja informacijos ir įtarimų apie politinę korupciją liberalų ir konservatorių partijų vadovybėse“, – rašė R. Karbauskis.

Pasak jo, „jei tokia situacija vadinama politine krize, tai ta krizė nesibaigs, kol mes neįveiksime korupcijos“.

„Manyčiau, kad to turėtų siekti ir valstybės Prezidentas. Nes dabar panašu, kad ne Premjeras Saulius Skvernelis spaudžiamas Ramūno Karbauskio, o Prezidentė, galimai spaudžiama konservatorių, dėl kažkokių mums nežinomų priežasčių tampa į politinės korupcijos skandalą klimpstančio Gabrieliaus Landsbergio nuomonės reiškėja“, – rašė R. Karbauskis.