Trečdalį pensijos Stigas atrėžia valstybei – tokią dalį sudaro mokesčiai, tačiau, anot pašnekovo, tai ganėtinai maža dalis, esą yra tekę nuo atlyginimo rėžti ir 50 proc.
Atskaičius mokesčius švedui į kišenę kas mėnesį įkrenta 25 tūkst. švediškų kronų, maždaug 2,4 tūkst. eurų. Ši suma atitinka 2/3 gauto atlyginimo ir, kaip jis pats sako, veržtis diržo tikrai nereikia.
„Gyvename laimingai“, – sako Stigas, išgirdęs klausimą, kokios nuotaikos sklando tarp Švedijos pensininkų. Stigas nepeikia ir valdžios, nors būtent valstybinė išmokų dalis sudaro menkiausią jo dabar gaunamos pensijos dalį.
„Mūsų valdžia yra gera. Daug girdžiu apie pensininkų gyvenimą kitose šalyse, daug kas sako, kad valdžia yra vagys. Pas mus tikrai taip nėra“, – pozityvumą spinduliuoja pensininkas.
Pensija susideda iš trijų dalių
Net tie švedai, kurie per visą gyvenimą nedirbo, gauna pensijas iš valstybės. Tiesa, ši suma nėra didelė. „Valstybinės pensijos nepakanka, būtina pačiam kaupti lėšas pensijų fonde. Jei nekaupsite – vargsite“, – įsitikinęs Stigas.
Švedišką pensiją sudaro trys dalys: valstybės išmoka, darbo ar profesinės pensijos dalis ir asmeninės santaupos, kurias švedai kas mėnesį atrėžia nuo savo atlyginimo. Švedas nesiskundžia maža valstybine pensija, priešingai – džiaugiasi, kad galėjo dirbdamas pats taupyti ir pats nuspręsti, kiek pinigų kas mėnesį norėtų atsidėti senatvei.
„Valstybinė pensija nėra didelė, apie 6 tūkst. švediškų kronų (apie 580 eurų)“, – sako Stigas, tačiau priduria, kad tiems, kurie negalvojo apie pensiją ir nekaupė lėšų savo iniciatyva, ši suma yra labai menka. Vien buto išlaikymas Švedijoje gali kainuoti nuo 7 iki 8 tūkst. švediškų kronų (nuo 670 iki 770 Eur).
„Apie pensiją reikia pradėti galvoti gerokai anksčiau, o ne likus dešimčiai ar penkeriems metams. Kuo anksčiau pradėsite galvoti, tuo patogiau gyvensite“, – sako Stigas, ragindamas ir lietuvius apie pensiją pradėti galvoti dar jaunystėje, o ne jai pradėjus belstis į duris.
Neskuba eiti į pensiją
Nors pensinis amžius Švedijoje pradedamas skaičiuoti nuo 65-erių, leidžiama dirbti iki 67-erių. Anot Stigo, dauguma švedų nepuola mesti darbo, priešingai – dirba, kiek tik gali. „Nors yra įvairių profesijų, kartais tiesiog nebegali daugiau dirbti. Aš pats dirbau kelerius metus net ir išėjęs į pensiją“, – sako švedas.
Jis pasakoja, kad finansiškai dar kelerius metus padirbėti, nors jau galima ir eiti į pensiją, yra labai naudinga. „Labai svarbu dirbti tiek, kiek tik gali“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, įprastai švedai iki 28-erių negauna jokių pajamų, todėl labai svarbi galimybė dirbti kuo ilgiau, kad vėliau būtų skaičiuojamas ilgesnis darbingas amžius.
„Į pensiją galima išeiti ir nuo 62-ejų, tačiau tokiu atveju nereikia tikėtis didelės pensijos“, – sako S. Wahlstrumas.
Labai daug žmonių norėtų dirbti ir iki septyniasdešimties, tačiau yra ir tokių, kurie jau 55-erių nebegali dirbti dėl prastėjančios sveikatos.
Netaupo, bet skaičiuoja
Nors Stigas gyvena vienas, tad vienam tenka ir visa buto išlaikymo našta, tačiau jis teigia, kad gali sau leisti gyventi patogiai ir sočiai. „Negaliu pirkti visko, ko tik užsimanau, bet galiu išgerti vyno ir skaniai pavalgyti, – vardija pašnekovas. – Apskritai Švedijos pensininkai leidžia sau apsipirkti parduotuvėje, tai nėra problema.“
Lietuvoje ne pirmą kartą viešintis švedas palygino, kad lietuviškos kainos kur kas mažesnės nei švediškos. „Nežinau, ar taip yra visose parduotuvėse, bet buvau prekybos centre ir tikrai nebuvo brangu“, – tikino jis.
Ir nors ne visi švedai gali pasigirti tokia pensija kaip Stigas, jiems taip pat nereikia varstyti tuščio šaldytuvo dureles. Gaunantiems mažas pensijas gali būti suteikta socialinė parama maistui.
Išsikrausto į Ispaniją, nes ten pigiau
„Daugybė švedų išvažiuoja gyventi į Ispaniją, nes ten daug pigiau“, – šypteli Stigas, tačiau priduria, kad tikrai ne visi švedai pensijoje gali nuolat keliauti.
„Taip, dažnas švedas pensijoje keliauja, bet kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, yra visokių žmonių. Ne visi gali tai sau leisti, – pasakojo S. Wahlstrumas. – Didžiausią dalį lėšų skiriame būstui.“
Nuolaidos pensininkams
„Gauname nuolaidas miesto transportui“, – nusijuokia Stigas, išgirdęs klausimą, ar pensininkams Švedijoje taikomos lankstesnės paslaugų kainos. Tačiau pigesnis transportas – ne vienintelė lengvata.
Švedijos pensininkai už vaistus bei gydymą gali išleisti tik tam tikrą nustatytą sumą. „Riba yra berods 1800 švediškų kronų (apie 170 Eur), jei ši suma viršijama – gydymas ir vaistai yra nemokami“, – sako Stigas.
Lietuvoje pensininkams taikomos nuolaidos už kai kurias komunalines paslaugas, švedai tuo pasigirti negali.
Kaip pensininkai gyvena Lietuvoje?
Nuo 2018-ųjų Lietuvoje vidutinė metinė senatvės pensija buvo padidinta dėl indeksavimo. Skaičiuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks apie 332 eurų – tai 30 eurų daugiau nei 2017 metų pabaigoje.
Apie pensijų kilimą kalbėjo ir DELFI kalbinti pensininkai prie Prezidentūros vykusio mitingo metu.
Netrukus 80-metį švęsianti Ala skundėsi, iki šiol ji turėjo išsiversti už 260 eurų, dabar gauna 300. Tiesa, už šiuos pinigus ji padeda ir sūnui, ir anūkui, ir visiems prašantiems.
Daugiau nei 50 metų dirbęs 88-erių Vytautas teigė gaunantis 500 eurų pensiją. Pasidomėjus, ar tai daug, ištarė: „Pragyvenimui užtenka.“
420 eurų pensiją gaunantis 81-erių Ramūnas nesiskundžia – gyvena vienas, bet pakanka ir mokesčiams, ir maistui, ir vaistams. „Neperku to, ko neįperku ir nerėkauju, kad kažkas blogai. Man užtenka“, – kalbėjo Ramūnas.
79-erių Vytautas vardijo, kad pensijos nepakanka koncertams, teatrui, vaistams. „Net ir maistas kasdien brangsta“, – sako vyras, gaunantis 300 eurų pensiją. Tiesa, gyvena jis kartu su žmona. Jos pensija – tokia pati, tad per mėnesį bendros šeimos pajamos sudaro 600 Eur.
Nė vienas iš kalbintų Lietuvos pensininkų neįvardijo, kad dalį lėšų skiria būsto nuomai. Jų pensija paskirstoma komunalinėms paslaugoms, maistui, vaistams ir kitoms būtinoms reikmėms.
Pensijos vis kyla
„Sodros“ duomenimis, senatvės pensiją Lietuvoje gauna kiek daugiau nei 588 tūkst. asmenų. Iš jų 395 tūkst. moterys, kiek daugiau nei 193 tūkst. – vyrai.
Vidutinė pensija Lietuvoje šiek tiek viršija 300 eurų. Prieš metus tik šiek tiek viršijo 270 Eur. 2009 metais vidutinė pensija turint būtinąjį darbo stažą siekė 241 Eur.
2017 metais neturintys būtinojo darbo stažo gavo tik apie 160 Eur.
Įsigaliojo nauja pensijų skaičiavimo tvarka
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Pagal jį bus skaičiuojamos tiek dabartinių, tiek būsimų pensininkų išmokos.
Nuo šiol kiekvieno asmens senatvės pensija, kurią skirs ir mokės „Sodra“, susidės iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios.
Bendroji dalis bus apskaičiuojama kaip paties gyventojo sukaupto ir įstatyme nustatyto privalomo stažo santykio ir kasmet iš naujo tvirtinamo bazinės pensijos dydžio sandauga.
Šiemet bazinės pensijos dydis yra 152,92 Eur.
Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama, kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (šiemet 3,27 Eur) sandauga.
Taigi, susumavus abi tokios pensijos dalis išeitų 251,02 Eur (152,92 + 98,1).
Vis dėlto toks skaičiavimas tinka tik tada, jei darbuotojas sukaupia būtinąjį stažą ir jeigu jo alga yra mažesnė arba neviršija tam tikrų ribų.