Atstovauti liberalams prezidento rinkimuose pretendavo Arūnas Gelūnas ir Petras Auštrevičius. Jie abu pasisakė už visuotinį šaukimą į kariuomenę.
„Šią akimirką, kai ryte sąjungininkų raketos pasiekė cheminio ginklo bazes Sirijoje, aš pasisakyčiau už izraelietišką tvarką – visuotinis šaukimas skatina pilietiškumą, savo priedermės valstybei suvokimą ir pasirengimą ginti savo kraštą“, – pretendentų debatuose per liberalų suvažiavimą sakė A. Gelūnas.
Klausiamas, ar tai reiškia, jog karo prievolė galiotų ir merginoms, A. Gelūnas sakė nematantis „jokio skirtumo tarp vyrų ir moterų krašto gynimo kontekste“.
P. Auštrevičius sakė, kad prieš keletą metų grąžinus karo prievolę reikėjo daugiau viešos diskusijos, „o ne taip ryte nueiti ir padaryti tą sprendimą“. Bet kartu sakė šiuo metu pritariantis šauktinių grąžinimui į kariuomenę.
„Piliečiai turi ginti savo valstybę“, – sakė P. Auštrevičius.
„Dabar aš pritariu, selektyviam šaukimui, aš pritarčiau rezerviniam mokymui, ypatingai, daug daugiau galbūt nei visuotiniam šaukimui“, – sakė P. Auštrevičius.
Dalinis šaukimas į kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais šaukiama 3,8 tūkst. karo prievolininkų.
Kalbėdami apie savo programas P. Auštrevičius akcentavo mokesčių mažinimą, ilgalaikį susitarimą šiuo klausimu. A. Gelūnas prioritetą teikė švietimui.
„Mūsų mažėja, šeimos nesijaučia tvirtai, jos nežino, kaip bus rytoj. Negali Lietuvoj mažėti žmonių, antra problema, pastovi reformų virtinė, kiekviena Vyriausybė atėjusi sako mes darysime reformas, ir nepadaro“, – sakė P. Auštrevičius.
„Man reformos ekonomikoje reiškia viena – mokesčiai turi mažėti. Nemažėjantys mokesčiai nereiškia jokių pokyčių, bet kaip tai padaryti – per nacionalinį susitarimą, sujungiant visų idėjas, ir kad tai bus ne dviem, trims metams, toliau į ateitį, štai kas svarbu“, – sakė P. Auštrevičius.
A. Gelūnas sakė pats, kaip atėjęs iš akademinės aplinkos, tikintis išsilavinusiu žmogumi, tad ir jo prioritetas būtų švietimas.
„Aš akcentuoju švietimą, kadangi mes esam sveiko proto liberalai, o sveikas protas nekyla be išsilavinimo. Manau, su išsilavinimo kokybe, su švietimu, ne tik didžiųjų miestų centruose, bet visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, turime nemažai iššūkių“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Balsavimas vyko elektroniniu būdu, jame galėjo dalyvauti visi nario mokestį susimokėję partijos nariai.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.
Gentvilas: vėl galime eiti į priekį
Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas sako, jog įtarimų korupcijos byloje sulaukusiai partijai sunkiausias laikotarpis jau baigėsi, o partiečius į būsimus savivaldos, Europos Parlamento rinkimus ragino eiti be kaltės šešėlio.
„Mes negalime eiti bylos šešėlyje, kaip bylos įkaitai – taip, tai didžiulė partijos reputacijos problema, bet palikite ją spręsti partijos vadovams. Mums tenka kalbėti, įrodinėti, kad mes su tuo nesusiję, ir pamatys visi, kas nesusiję“, – šeštadienį partijos suvažiavime Kėdainių rajone sakė E. Gentvilas.
Partijos vadovas pažymėjo, kad įtarimų politinės korupcijos byloje sulaukęs Liberalų sąjūdis, dėl kampanijos finansavimo iš neleistinų šaltinių dar praradęs ir pusmečio dotaciją, vėl gali stotis ant kojų.
„Pasibaigus turbūt sunkiausiam partijos istorijos laikotarpiui, nuo vakar vėl atsirado biudžeto dotacija, vėl galime eiti į priekį“, – pažymėjo parlamentaras.
„Visi, kas kandidatuosite, nesinešiokite jokio šešėlio ir jokio kaltės jausmo. Nei vienas iš jūsų nėra su tuo susijęs, nei vienas iš jūsų negali būt kaltinamas, nepaisant to, kad 80 proc. rinkėjų sako – visi jūs tokie, visi jūs viską žinojote“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Anot E. Gentvilo, nors partijos reitingas šiuo metu žemas, svyruoja apie penkis procentus, tikslas turėtų būti pasiekti 20 proc. rinkėjų: liberalų vadovo spėjimu, tiek šalyje yra žmonių, kuriems priimtinos liberalios idėjos.
„Mes negalime palikti mūsų rinkėjų be liberalių dalykų, be liberalių vertybių. Mes išgyvenome, mes niekur nepražuvome ir užmigsime ant tų menkų procentų“, – sakė partijos lyderis.
„Mes esame įsitikinę, kad Lietuvoje 20 proc. žmonių galvoja liberaliai, bet jie turi gauti atsaką iš mūsų, pasiūlą, ir jie turo pamatyti – verta už juos pagaliau balsuoti“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.
„Mūsų tikslas toks – 20 proc. Lietuvos rinkėjų, kuriems priimtinos liberalios idėjos“, – pažymėjo E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio suvažiavime šeštadienį paaiškės balsavimo rezultatai dėl kandidato į prezidentus.
Kandidatą į prezidentus liberalai renkasi iš dviejų politikų – europarlamentaro Petro Auštrevičiaus ir Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno.
Prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.
Kol kas oficialiai sieksiantys būti kandidatais į prezidentus paskelbė europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė. Buvę diplomatai Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis paskelbė dalyvausiantys konservatorių pirminiuose kandidatų į prezidentus rinkimuose.
Kiti potencialūs kandidatai, SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarė Ingrida Šimonytė, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, premjeras Saulius Skvernelis, visuomenės nuomonės apklausose aukštai įsitvirtinęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo sprendimo dar nepaskelbė.