Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras įkurta 2003 metais, sujungus viešąsias įstaigas Vilniaus kraujo centrą ir Klaipėdos kraujo centrą. 2006 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo veiklą ir Panevėžyje. Tai didžiausia kraujo donorystės įstaiga mūsų šalyje.
Skandalai kraujo centruose nesiliauja daugiau nei dešimtmetį.
Kaip skelbė ELTA, 2013-ųjų balandžio 26 dieną Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo sustabdžiusi „Kauno kraujo centro“ kraujo donorystės paslaugų teikimą.
Kauno klinikinė ligoninė tuomet kraują pirko Vilniuje esančiame Nacionaliniame kraujo centre.
2011 metais dėl neva nekokybiško donorų kraujo skandalas kilo viešojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras. Konkurentų kaltinimai, kad gydymo įstaigoms Nacionalinis kraujo centras nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. birželio tiekė „atskiestą“ kraują, buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Seimo Antikorupcijos komisija ir kitos institucijos aiškinosi, kas Kraujo donorystės centrui (KDC) neturint privalomų leidimų ir licencijų leido išvežti iš donorų surinktą šviežiai šaldytą kraujo plazmą iš Lietuvos į Austriją perdirbti už paslaugas apmokant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tuo padarant valstybei didelę materialinę žalą.
2009 metais galimai neteisėtą kraujo plazmos išvežimą iš Lietuvos į Austriją tyrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
Tuomet Nacionalinei donorų asociacijai vadovavęs (NDA) tarybos pirmininkas Darius Tumšys Kraujo donorystės centrų veiklą vadino tik ledkalnio viršūne ir kaltino už donorystės tvarką atsakančią Sveikatos apsaugos ministeriją metai po metų nesugebant sutvarkyti šios srities.
Nacionalinės aprūpinimo krauju sistemos veiklos auditą atlikusi Valstybės kontrolė jau 2009 metais padarė išvadą, kad kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo, o kontrolės neužtikrina SAM.
„Donorų kraujas - nacionalinis turtas, todėl netoleruotina, kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas“, - po audito sakė tuomet valstybės kontrolierės pareigas ėjusi Rasa Budbergytė.
Kaip skelbė ELTA, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimu kaltintas Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas tuomet atsisakė paaiškinti, kodėl iš Lietuvos gyventojų gauta žmogaus kraujo plazma buvo išvežta į Vokietiją.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad Nacionalinis kraujo centras sudarė sutartis su dviem Vokietijos gamyklomis, kurios Lietuvos donorų žmogaus kraujo plazmą turėjo perdirbti į keturis vaistinius preparatus.
2005-2009 metais iš Lietuvos buvo išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos. Išaiškinta, kad V. Kalibato vadovaujama įstaiga Vokietijos gamyklose iš keturių sutartyse numatytų vaistinių preparatų užsakė pagaminti tik vieną, kuriuo aprūpino sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje.
Kiti trys vaistiniai preparatai buvo registruoti pavėluotai, kai jų naudojimo terminas buvo pasibaigęs, nespėjus jais aprūpinti Lietuvos ligoninių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad viešosios įstaigos vadovas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikė priešingai savo vadovaujamos įstaigos tikslams ir uždaviniams, kadangi neaprūpinus Lietuvos ligoninių kraujo preparatais, plazmos dalis (frakcijas) pardavė Vokietijos gamyklai, neužsakęs pagaminti sutartyje numatytų kraujo preparatų.
Kaltinamajame akte teigiama, kad V. Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė 3,7 mln. litų nuostolių, kadangi už kraują buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Kaip pirmadienį skelbė ELTA, Praėjusią savaitę sulaikyta Nacionalinio kraujo centro vadovė J. Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu ir prekyba poveikiu.
„Centro direktorė galėjo susitarti su vienos privačios bendrovės vieninteliu akcininku, kad sudarys šiai bendrovei išimtines sąlygas veikti Lietuvos rinkoje, farmacijos srityje, liečiančias kraujo plazmą ir kraujo komponentų tiekimą. (...) Veikiant bendroje grupėje, buvo siekiama monopolizuoti šitą rinką“, - spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.
Anot jo, tokiu būdu buvo bandoma užkirsti kelią kitoms Lietuvos ir užsienio bendrovėms „dalyvauti kraujo plazmos tiekime, kraujo komponentų tiekime gydymo įstaigoms ir tai būtent yra piktnaudžiavimo vienas iš pagrindinių elementų“.
Jis teigė nedetalizuosiantis, kokios išimtinės sąlygos buvo sudaromos bendrovei. Jis taip pat nei patvirtino, nei paneigė, kad kalbama apie bendrovę „Solis Tribus“.
J. Bikulčienė įtariama padėjusi organizuoti planą stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos neturint licencijos. R. Lukošius nedetalizavo, kokios konkrečiai licencijos įmonė neturi, tačiau, pasak jo, tai farmacinė licencija, kurią išduoda Valstybinė vaistų ir kontrolės tarnyba.
„Būtent šitoje farmacinėje veikloje plačiąja prasme“, - teigė R. Lukošius.
Iš viso penktadienį buvo sulaikyti trys asmenys, tačiau vienas išleistas į laisvę. Be J. Bikulčienės, buvo sulaikytas privačios bendrovės akcininkas ir įmonės direktorė.
Centro direktorei skirtas 14 parų suėmimas, bendrovės akcininkui - 2 mėnesių suėmimas, o neįvardijamos bendrovės direktorei - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
R. Lukošius patvirtino, kad partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Remigijaus Žemaitaičio žmona Živilė Žemaitaitienė buvo apklausta.
„Taip, yra apklausta, jeigu būtų įtarimų, tada taip, o apie specialiojo liudytojo statusą, nenorime apeliuoti šiuo statusu“, - sakė R. Lukošius.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika spaudos konferencijoje teigė, kad tyrime yra daugiau specialiojo liudytojo statusu apklaustų asmenų. Tačiau jų skaičiaus neatskleidžia.
„Yra ikiteisminio tyrimo pradžia, nenoriu atskleisti šioje stadijoje“, - sakė R. Šileika.
R. Lukošiaus teigimu, veikla vyko „ne vieną mėnesį“, tačiau nebuvo detalizuojama, kiek laiko konkrečiai. Anot jo, buvo atliktos daugiau nei 10 kratų darbe, namuose ir automobiliuose.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už piktnaudžiavimą ir prekybą poveikiu gali būti baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Už komercinę veiklą, neturint tam licencijos, gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.