Vėliau Ramūnas Karbauskis tikino, kad jis kalbėjo tik apie 2019-us metus, tačiau nepaneigė, kad krašto gynybos finansavimą mėgino priešinti žmonių pajamų augimui, t.y. arba lėšos gynybai, arba gyvenimo gerėjimas.

„Jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad mes turim kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, pavyzdžiui, aš sakyčiau, kad to nereikia daryti kitais metais jokiu būdu. Mes turime gerinti žmonių gyvenimą, turime mažinti norą žmonėms emigruoti, ieškot kažkur kitur savo laimės, o tą galėsim padaryti 2024-ais, 2025-ais ar kelintais metais, kada būsim tas problemas pasprendę.

Tai nėra savaime prieštaravimas. Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, kad dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žino, kad mes negalėsim investuoti į gerbūvį žmonių ir tokiu atveju galbūt tai, dėl ko mes dirbame visi, kad žmonių gyvenimas pagerėtų kuo greičiau, atsitiks vėliau, jeigu mes iš tikrųjų didinsim finansavimą krašto apsaugai jau artimiausiu metu“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė R. Karbauskis

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, prieš porą savaičių išrinkta NATO parlamentinės asamblėjos prezidente, įtaria, kad R. Karbauskio pasisakymas apie gynybos finansavimą tą pačią dieną, kai Vašingtone vyko Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių prezidentų susitikimas, galėjo būti neatsitiktinis.

„Kaip tik tą dieną R. Karbauskis staiga išeina į viešumą, eterį ir pasako, kad, žinot, didesnis gynybos finansavimas yra kažkaip tai prieš žmonių gerovę. Mane tokie dalykai labai šiurpina ir iš tikrųjų skaitydama mūsų žvalgybų ataskaitą radau, kad Kremliaus naratyvas yra norimas primesti Lietuvai diskusiją vėl iš naujo apie tai, kas yra čia naudingiau: ar gynyba, ar žmonių gerovė. Negalima, apskritai, taip priešinti sričių“, – sako R. Juknevičienė.

Foto: Ludo Segers @ The Lithuania Tribune

Karybos ekspertas Deividas Šlekys tarp R. Karbauskio pareiškimo bei Kremliaus skleidžiamos propagandos ne tik įžvelgia panašumų, bet ir pabrėžia didelį Maskvos suinteresuotumą mažinti gynybos išlaidas Lietuvoje ar kitoje Baltijos valstybėje, nes kiekvienas papildomas euras – tai papildomas kareivis, papildoma technika ar ginkluotė, o tai keičia Maskvos algoritmą ir planus.

„Turbūt sąskambių yra daug. Vienareikšmiškai Maskva yra suinteresuota lėtinti bet kokiomis priemonėmis gynybos biudžeto augimo tempą, nes tada daugėja kareivių, daugėja technikos ir kiekvienas papildomas kareivis keičia Maskvos algoritmą. O kai tas pats ir Latvijoj, ir Estijoj, sąjungininkų karių atvykimas, tai jiems įneša papildomą gaišimą, mąstymą, nes pradiniai planai nebetinkami, reikia keisti“, – pastebi D. Šlekys.

Kita vertus, pasak D. Šlekio, augant Rusijos agresijai daugelyje Vakarų Europos šalių kyla diskusijos, kam teikti prioritetą skirstant viešuosius pinigus – ginkluotei, šoviniams ar socialinei rūpybai, vaikų maitinimui mokyklose, gerovės valstybės kūrimui. Apie tai buvo ir yra kalbama Amerikoje, Britanijoje, kitose Europos valstybėse.

„Yra tokia sena diskusija visame Vakarų pasaulyje, ypatingai rinktis, ar sviestas „butter“, ar kulkos „ballets“, ta prasme, kas geriau. Tai yra klasikinė diskusija, kuri tikrai labai imponuoja socialiai remtiniems žmonėms, elektoratams vėlgi žiūrint į kitų valstybių patirtis, tai yra ypatingai šitam elektoratui skirta diskusija: žiūrėkit, jie suvalgo pinigus, kuriuos jūs galėjot gauti ir kažką nusipirkti arba gauti didesnę pašalpą“, – teigia D. Šlekys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat su Valstiečiųjų ir žaliųjų partija patekęs į Seimą, Vytautas Bakas nepritaria R. Karbauskio svarstymams, jog tai opozicija valdantiesiems nori paspęsti spąstus, siūlydama artimiausiu metu didinti finansavimą gynybai, nes tai sutrukdytų spręsti emigracijos, socialines, švietimo problemas.

„To nereikėtų daryti. Mes turime – ir politika, ir visuomenė – išmokti kalbėti taip, kad, nepasitarnautumėm tokiam supriešinimui visuomenės ir vertybių. Žinot, duonos neturėsi be saugumo“, – sako V. Bakas.

Nepalaiko valstiečių lyderio svarstymų ir jų premjeras Saulius Skvernelis. Jis kategoriškas – Valstybės gynimo taryboje priimto susitarimo turi būti laikomasi.

„Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą – finansavimas krašto apsaugai nuosekliai didės, kitais metais bus pasiektas 2,05 proc., o 2030-ais metais sudarys 2,5 proc. Jeigu geopolitinė situacija reikalaus didinti šitas išlaidas, jos bus padidintos. Šiandien tas grafikas yra priimtas ir jis, kaip minėjau, gali būti koreguotinas, atsižvelgiant į galimas grėsmes mūsų valstybei“, – teigia premjeras.

R. Juknevičienė sako, kad krašto gynybos finansavimas – mūsų pačių interesas, tai ne NATO reikalingas skaičiukas, todėl, jos manymu, Valstybės gynimo tarybos apsisprendimas didinti lėšas gynybai iki 2,5 proc. BVP 2030-aisiais yra nepakankamas, neambicingas.

„Manau, kad per maža ambicija, bet jau geriau tiek, negu, kad apskritai būtų nieko nesusitarta. Net ir Gynimo tarybos nutarimas, kad 2030-ais pasiekti 2,5 proc., manau, irgi yra labai neambicingas ir labai tikrai sulėtins krašto apsaugoj pajėgumų vystymą ir krašto apsauga turės daug ką, man atrodo, nubraukti, atsisakyti kai kurių projektų, kad būtent dėl tokio per mažo finansavimo“, – sako R. Juknevičienė

Kasmet karinei įrangai ir technikai įsigyti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. viso gynybos biudžeto. Krašto apsaugos ministerija mus informavo, kad 2019-aisias planuoja toliau modernizuoti kariuomenės įrangą, plėsti infrastruktūrą, kariuomenės struktūrą, užtikrinti personalo ir kariuomenės rezervo didinimą, gerinti karių aprūpinimą.