Ketvirtadienį posėdžiavusios parlamentinės laikinosios komisijos nacionalinio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti posėdyje atsisakė dalyvauti buvęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.
R.Paleckio, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo, kadencija pasibaigė trečiadienį, darbą pradėjus naujajai LRT generalinei direktorei. Komisijos nariai kalbėjo iš šio buvusio LRT vadovo išgirdę pasvarstymus, kad liudyti jis nenorintis.
Komisijai, vadovaujamai "valstiečio" Arvydo Nekrošiaus, ketvirtadienį liudijo LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė bei portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
R. Paleckis: tai yra melas
Šiuo metu užsienyje viešintis R. Paleckis nesąmone pavadino pareiškimus, kad jis atsisakė liudyti. Pasak R. Paleckio, šiandienos posėdis turėjo vykti prieš savaitę, tačiau likus vienai dienai jis buvęs informuotas, kad posėdis neįvyks. Nepateiktas joks paaiškinimas.
„Praėjusios savaitės penktadienį man paskambino iš komisijos ir pasakė, kad neįvykęs posėdis bus šią savaitę, aš paaiškinau, kad šią savaitę jau nedirbsiu ir turiu planų, nes velykinės moksleivių atostogos, tad nieko tiksliai negaliu pasakyti, kitą savaitę galiu nebūti Lietuvoje. Sakiau, kad atvykčiau tada, kai būsiu vietoje“, – pasakojo R. Paleckis.
Tik šią savaitę jis sako sulaukęs pranešimo apie ketvirtadienį rengiamą posėdį. R. Paleckis laišku informavo, kad šios savaitės posėdyje negalės būti, informavo apie pasikeitusį elektroninį paštą, kuriuo galima siųsti informaciją.
„Kitaip tariant, jokių užuominų, kad neliudysiu, nedalyvausiu, net nėra. Dabar aš perskaitau, kad komisijos nariai suprato mane atsisakius. Tai yra melas, netiesa ir dar vienas įrodymas, kad yra spekuliuojama, politikuojama, galbūt norima parodyti, kad kažkas kažko vengia. Aš viešai esu pasakęs, kad R. Karbauskiui bet kada patogiu laku galiu atvykti ir paaiškinti bet kurį dokumentą, kurį jis prisitempęs turi, A. Širinskienei galiu bet kada, jeigu jai įdomu, tačiau jai neįdomu, jai reikia ne tirti, o ieškoti ko nors ir gaudyti, tai ji ir daro tuos spektaklius“, – kalbėjo R. Paleckis.
Buvęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas sako komisiją informavęs, kad kitą savaitę tikrai bus Vilniuje ir yra pasirengęs atvykti į posėdį.
Liudijo: skaidrumo LRT trūko
Komisijos narys Virgilijus Poderys klausė D. Apšegienės, kaip LRT iki šiol buvo suvaldomos viešųjų pirkimų rizikos.
"Įstatymai leidžia LRT būti viešiems ir skaidriems, bet jūs tuo nesinaudojate", - klausė parlamentaras.
"Bet galime naudotis ateityje", - atsakė D. Apšegienė.
Klausiama apie rizikos valdymo sistemų įdiegimą LRT viešuosiuose pirkimuose, siekiant užtikrinti, kad šios procedūros nesusikoncentruotų vieno asmens ar grupės asmenų rankose, D. Apšegienė sakė, kad "tokie klausimai" (dėl tokios sistemos įdiegimo - DELFI)" iki šiol nacionaliniam transliuotojui nebuvo kilę.
Eurovizija - ypatingos aplinkybės
Komisijos narė Agnė Širinskienė klausė apie "Eurovizijos" nacionalinio finalo transliacijas - kodėl konkursai finalams rengti buvo skelbiami kaip papildomi, kai tokios transliacijos vyksta kasmet, todėl jų transliacijas galima planuoti "dešimt metų į priekį".
"Kokios priežastys lemia, kad jūs, galėdami iš anksto planuoti ir skelbti konkursus, taip derėdamiesi dėl geresnių sąlygų, vis dėlto juos skaidote, skelbdami papildomus konkursus?", - klausė ji.
LRT atstovė tvirtino, kad papildomi klausimai sprendžiami ne papildomų konkursų, bet neskelbiamų derybų būdu, atsiradus ypatingoms aplinkybėms. "Eurovizijos" transliacijas ji priskyrė tokioms aplinkybėms, nes šie konkursai transliuoti nėra privalomi, pareikalauja papildomų finansinių išlaidų, todėl kasmet dėl to sprendimas priimamas iš naujo.
"Nacionalinis transliuotojas neprivalo dalyvauti "Eurovizijoje" ir skelbti nacionalinės atrankos. Tai, ar dalyvausime konkurse, svarstoma kasmet. Teigdama, kad šiuos dalykus galima planuoti 10 metų į priekį, jūs pasakėte, atsiprašau, nesąmonę", - replikavo D. Apšegienė, atsakydama į A. Širinskienės klausimą.
Klausiama, kada LRT nerengė nacionalinio "Eurovizijos" finalo, nes sutartys rodo, jog pertraukų nebuvo, D. Apšegienė teigė į tą klausimą atsakyti negalinti.
Ji taip pat teigė tiksliai nežinanti, kas priima sprendimą, dalyvaus LRT šio konkurso transliacijoje ar ne. "Manau, tai turėtų daryti įmonės vadovas (LRT generalinis direktorius - DELFI)", - sakė ji.
V. Laučius: atėjęs dirbti, radau Frankenšteino produktą
Komisijos narė A. Širinskienė portalo LRT.lt vadovo klausė apie šio portalo vietą nacionalinio transliuotojo sistemoje.
Pasak V. Laučiaus, pagal iki šiol vyravusį tuometinės vadovybės požiūrį portalo vieta "buvo labai menka".
"Kai atėjau vadovauti 2012 metais, tai mane išgąsdino, nes tai buvo labiau panašu į daktaro Frankenšteino kūrinį, negu į šiuolaikinį portalą. Keista buvo, kad sumokėti pinigai už tokį produktą", - aiškino jis.
V. Laučiaus teigimu, portalo tobulinimui skelbti bent keli konkursai, bet juos abu laimėjusi įmonė "Citrus" teigiamų pokiečių neįdiegė.
"Buvo sukurtas produktas, be galo nepatogus valdymo, navigacijos, turinio matymo atžvilgiu. Neįtikėtina, kad per daugiau kaip penkerius metus problema nebuvo niekaip išspręsta. Patirties turiu (V. Laučius dalyvavo kuriant ne vieną naujienų portalą - DELFI), bet manęs niekas net nesiteikė paklausti, kaip turėtų atrodyti naujienų portalas", - kalbėjo LRT.lt vadovas.
Pasak V. Laučiaus, LRT buvo daug vadovybės, kurios žodis "buvo svaresnis", negu portalo vadovo.
V.Laučius sakė, kad ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas tobulinti portalą. Jo pozicijai, kad įmonės "Citrus" pakeitimai neatnešė teigiamų rezultatų, esą iš pradžių tarsi pritarė tuometinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, pažadėjęs skelbti naują konkursą, bet tai nebuvo padaryta, o portalo komandos siūlymai esą dvejus metus dėti į stalčių.
Tuo metu į LRT portalą, vadovo teigimu, nebuvo investuojama, o darbuotojų atlyginimai buvo mažesni už radijo ir televizijos žurnalistų atlyginimus.
"Tačiau netikėtai pernai rudenį buvo nusamdytos išorės kompanijos. Metų pabaigoje pradėta portalo reorganizacija, kurios tikslas man toli gražu neatrodė toks prasmingas, kaip buvo pateikiama viešųjų ryšių pranešimuose. Redakcija iš tiesų buvo demoralizuota ir demotyvuota, reorganizacija neįvyko", - kalbėjo LRT.lt vadovas.
"Portalas buvo pati žemiausia grandis LRT sistemoje. Kaip vertinti tai, kad naujienų portale nedirbo nė vienas informacinių technologijų specialistas? Taip pat ir baisi, nebe XXI amžiaus techninė bazė, yra didžiulė problema. Tuometinis direktorius A. Siaurusevičius nieko nepadarė, kad situacija keistųsi", - tvirtino V. Laučius.
Tiria valdymą ir finansus
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Parlamentas yra nurodęs tyrimą atlikti iki birželio 1-osios.
Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina politiniu spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą. Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad sprendimas bus paskelbtas rudenį.
Iki šiol komisija anksčiau yra išklausiusi LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, jo pavaduotoją Rimvydą Paleckį, LRT tarybos vadovą Žygintą Pečiulį, LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovę Dianą Vilytę, kitus.