Kaip DELFI sakė politikas, tokiam žingsniui jį paskatino noras užkirsti kelią interpretacijoms ir manipuliavimui informacija, pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžius vadinamosios politinės korupcijos bylos detalėms.
„Kadangi viešojoje erdvėje prasideda mano susitikimų su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu linksniavimas, naudojantis daline informacija, galima įtarti, kad ja manipuliuojama. Todėl, manau, tik atvirumas ir viešumas padės išvengti tendencingų interpretacijų“, – sakė M. Adomėnas.
Konservatorius kalbėjo, kad kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą, norėdamas, kad bendražygiai „ne sensacijų vaikymosi metodu, bet teisingai ir nešališkai pasvertų visus argumentus ir apsvarstytų susidariusią situaciją“, – sakė jis DELFI.
Pataisą ketino paremti
„Mano vardas yra spaudoje minimas „MG Baltic“ bylos kontekste. Todėl, norėdamas išvengti galimos žalos TS-LKD reputacijai, kreipiuosi į partijos Priežiūros komitetą, prašydamas išnagrinėti mano atvejį visos šios bylos kontekste. Tikiu, kad tik atvirai viską įvardijant bus užkirstas kelias nepagrįstoms interpretacijoms ir manipuliavimui daline, iš bendro konteksto ištraukta informacija“, – rašo politikas.
Jis teigia, kad su įtariamuoju korupcijos byloje, tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu buvo susitikęs „keletą kartų tarp 2014 m. vasaros ir 2016 m. kovo“.
„Pokalbių turinys būdavo politinės situacijos aptarimas ir prognozės. R. Kurlianskį ypač domino Vilniaus mero ir 2015 metų partijos pirmininko rinkimai. Tų pokalbių turinį tiek detaliai, kiek po ilgo laiko tarpo atsiminiau, papasakojau STT tyrėjams. Dabar atskiros iš konteksto išplėštos detalės nutekinamos į viešumą – akivaizdu, kad ne didesnės partijos santarvės siekiant“, – rašo jis.
Pasak M. Adomėno, vienintelis kitokio pobūdžio pokalbis įvyko 2015 metų rudenį prieš balsavimą dėl garsiosios Šarūno Gustainio pataisos dėl vartojimo kreditų, kai R. Kurlianskio iniciatyva susitikus jis paprašė paramos Š. Gustainio pataisai, išdėstydamas argumentus, kad tai esąs kompromisinis variantas ir geriau atspindi šalių interesų balansą.
„Atsakiau, kad nesijaudintų, nes ir taip esu apsisprendęs už šią pataisą balsuoti. Šis epizodas užėmė apie 4 minutes iš pusvalandį trukusio pokalbio; jokios „paramos“ nebuvo nei prašoma, nei siūloma – apie tai išvis nėjo kalba, ir jokios paramos nesu gavęs. Už pataisą balsuoti kitų Seimo narių neagitavau ir nemėginau paveikti frakcijos pozicijos šiuo klausimu“, – tvirtino konservatorius.
Tolesnių kontaktų vengė
Susitikimą su R. Kurlianskiu 2016 metų kovą jis vadino „vienu iš serijos susitikimų su įvairiais verslo atstovais ir rinkimų kampaniją paremti galinčiais žmonėmis“ – iš viso susitikau su kokiais 25 asmenimis.
„Tuomet, įsibėgėjant 2016 metų Seimo rinkimų kampanijai, kreipiausi teisėtos fizinių asmenų paramos savo Seimo rinkimų kampanijai. Kaip ir dauguma asmenų, į kuriuos kreipiausi, R. Kurlianskis pažadėjo mano prašymą apsvarstyti, ir tuo viskas baigėsi. Po 2016 metų gegužės mėnesio ir „MG Baltic“ bylos pradžios kontaktų su R. Kurlianskiu vengiau“, – tvirtino M. Adomėnas.
Priežiūros komitetui jis rašo: disponuodamas tuo metu turėta ir viešai prieinama informacija, nežinau, ką privalėjau daryti kitaip.
„Susitikimai aptarti politinę padėtį ir politines prognozes, pasiūlyti savo politinę viziją žiniasklaidos priemones kontroliuojančiam ir viešąją nuomonę formuojančiam asmeniui yra logiška bei pagrįsta politikoje dalyvaujančių asmenų veikla. Žinodamas tai, ką visi sužinojome po 2016 metų gegužės, būčiau į bendravimą su R. Kurlianskiu žiūrėjęs kitaip ir nebūčiau į jį kreipęsis fizinio asmens paramos Seimo rinkimuose. Vis dėlto tuo metu pats susitikimų pobūdis nekėlė abejonių dėl jų deramumo“;, – pažymėjo politikas.
Jis teigė suprantąs, kad žvelgiant retrospektyviai ir visuomenei disponuojant išsamesne informacija viešojoje erdvėje, negu buvo prieinama jo susitikimų su R. Kurlianskiu metu, šiuos susitikimus bus mėginama panaudoti kaip politinės kovos įrankį prieš TS-LKD.
„Todėl ir kreipiuosi į partijos Priežiūros komitetą, prašydamas nešališkai ir objektyviai susiklosčiusią situaciją įvertinti“, – nurodė M. Adomėnas.
Konservatorių lyderis: dozuota informacija – veikimas prieš partiškumą
„Panašu, kad dozuotas informacijos iš advokatų perdavimas į žiniasklaidą yra veikimas ne tik prieš mūsų partiją, bet ir apskritai prieš partiškumą. Taip pat ir partijų suvienodinimas, skelbimas, neva visi yra kalti, yra desperacija“, – sakė konservatorių vadovas.
Jo manymu, tai paranku norintiems įtikinti, kad „oligarchų valdomos partijos ar partijos, kurioms pareikšti įtarimai, yra tokios pačios kaip europinėms šeimoms priklausančios partijos“.
„Tačiau tai yra netiesa ir nepavyks. Taip pat truputį keista, kad nepasirodo informacijos apie to meto valdančiuosius – šių dienų koalicijos partnerius socdarbiečius ir darbiečius. Nesinorėtų tikėti, kad yra koks nors susitarimas dėl informacijos paviešinimo ir palaikymo dabartinėje koalicijoje“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kasčiūno narystę sustabdė metams
Kaip žinia, praėjusią savaitę „Lietuvos rytas“ paskelbė, jog vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Seimo vicepirmininkei konservatorei Irenai Degutienei Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) praėjusiais metais teko lankytis dėl tuomet dar parlamentaro mandato neturėjusio dabartinio frakcijos kolegos Lauryno Kasčiūno.
Pareigūnai įtarė, kad konservatorius už paramą su juo susijusiai asociacijai tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurliansko pavedimu prašė Biudžeto ir finansų komitete dirbusios I. Degutienės balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų, taip pat – susitikti su koncerno atstovais.
Tai patvirtino pati I. Degutienė: „Jis netiesiogiai prašė paramos Š. Gustainio teiktai pataisai, bet aš atsakiau, kad nesuktų galvos – niekam netarnavau ir netarnausiu“. DELFI ji sakė mananti, kad po šio pokalbio L. Kasčiūnas su koncerno atstovais daugiau nebendravo.
Straipsnyje taip pat minimas partijos lyderio G. Landsbergio liudijimas – šis politikas buvo keliskart susitikęs su R. Kurliansku.
Po šios informacijos TS-LKD priežiūros komitetas praėjusį penktadienį metams suspendavo L. Kasčiūno narystę partijoje.
Kaip sakė Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas, buvo konstatuota, kad L. Kasčiūnas „savo neatsakingu elgesiu, susitikdamas su koncerno „MG Baltic“ tuometiniu viceprezidentu R. Kurlianskiu, paskui teikdamas prašymus I. Degutienei, šiandien sukūrė tokią situaciją, kuri daro žalą partijai ir yra nei leistina partijos nariui, nei atitinka partijos deklaruojamas vertybes“.
Priežiūros komitetas pasiliko teisę sprendimą bet kada peržiūrėti, jeigu paaiškėtų objektyvių duomenų iš teismą turinčios pasiekti „liberalų korupcijos bylos“.
Byla iki šiol nepasiekė teismo
Ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu buvo pradėtas 2016 metų gegužės 11 dieną. Jį pabaigę teisėsaugininkai pranešė praėjusio gruodžio pabaigoje, tačiau teisme byla iki šiol nenagrinėjama.
Įtarimai šiame tyrime yra pareikšti koncernui „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Taip pat – eksliberalams Eligijui Masiuliui, Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai buvo apklausti „MG Baltic“ prezidentas ir savininkas Darius Mockus bei valdybos narys Romanas Raulynaitis. Šis statusas reiškia, kad teisėsaugai šie žmonės liudijo apie savo veiksmus, tačiau pareigūnams pritrūko duomenų paskelbti juos įtariamaisiais.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surengta daugiau kaip 200 apklausų, kuriose apklausta daugiau kaip 150 asmenų, tarp jų – daugiau kaip 50 šios ir praėjusios kadencijos Seimo narių, keletas buvusių ministrų ir Europos Parlamento narių.