Praėjusių metų gruodžio 21 dieną prokurorai pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl politinės korupcijos. Teisme byla iki šiol nepradėta nagrinėti.
Įtarimai šiame tyrime yra pareikšti koncernui „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Taip pat – eksliberalams Eligijui Masiuliui, Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Teisėsaugininkai mano, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog R. Kurlianskis, veikdamas tiesiogine tyčia, papirkinėjo politikus ir prekiavo poveikiu.
Kaip skelbta, kad koncernas „MG Baltic“ buvo suinteresuotas Seime teiktų jam naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, kuriomis siūloma iš esmės sušvelninti šio teisės akto projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, priėmimu, taip pat Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ patvirtinimu. Pastarojo projekto vertė – daugiau kaip 169 mln. eurų.
Pinigus perdavė prie Seimo
Papirkimu įtariamas tuometinis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir E. Masiulis į pareigūnų akiratį pakliuvo dar 2015 metais. DELFI šaltiniai teigė, kad tų metų rugsėjį Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja leido slapta klausytis R. Kurlianskio pokalbių bei atlikti kitus operatyvinius veiksmus.
Daugiau kaip septynis mėnesius ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai slapta stebėjo politiko ir verslininko susitikimus, įrašinėjo pokalbius. Vieno tokių susitikimų, įvykusių 2016 metų gegužės 10 dieną prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, metu E. Masiuliui buvo perduota įspūdinga pinigų suma. Šiuo metu jis įtariamas 106 tūks. eurų kyšio paėmimu, tačiau buvo skelbta, kad pareigūnams atlikus kratą politiko namuose, ten rasta ketvirtis milijono eurų.
Pinigai, sudėti į stipraus alkoholinio gėrimo dėžę, E. Masiuliui buvo įteikti jo automobilyje, kuriame pareigūnai esą buvo įmontavę pasiklausymo aparatūrą. Gauto kyšio E. Masiulis neskubėjo vežtis namo – dėžutę paliko automobilyje, o pats nuėjo į Seimą. Būtent tuo metu agentai ir atliko itin slaptus operatyvinius veiksmus – pažymėjo pinigus.
Tačiau tuo metu nei E. Masiulis, nei R. Kurlianskis sulaikyti nebuvo – tokį sprendimą Generalinės prokuratūros ir STT pareigūnai priėmė tik po dviejų dienų. Tada E. Masiulio bute ir buvo aptikti pažymėti eurai.
Jau vėliau, tų metų rugsėjį, prabilęs E. Masiulis pareiškė, kad pinigus iš R. Kurlianskio pasiskolino. Suma neva siekė 90 tūkst. eurų vienerių metų terminui – pinigus politikas tvirtino ketinęs investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Tačiau sandėris nebuvęs įteisintas notariškai, ir tai buvusi „didžioji klaida“.
Jis tikino, kad su R. Kurlianskiu buvo pasirašęs paskolos sutartį. Ji kratų metu esą buvusi politiko rankinėje, tačiau pareigūnai esą dokumento nepaėmė.
E.Masiulis teigė, kad kiti teisėsaugos rasti pinigai buvo taupomi jo ir giminaičių.
„Mūsų šeima kartu su artimiausių giminaičių šeima iš banko paskolų jau buvo įsigijusi vieną butą pajūryje ir jis buvo sėkmingai nuomojamas. Norėjosi šią sėkmingą veiklą plėtoti. Kartu su artimiausių giminaičių šeimomis akumuliavome lėšas, kurias ketinome netrukus investuoti į nekilnojamo turto projektus. Būtent šios lėšos buvo rastos mūsų bute kratos metu. Kyšio tirai neėmiau“, – sakė buvęs parlamentaras.
LRT laidoje „Dėmesio centre“ jis kalbėjo, kad „paskola“ buvusi perduota grynaisiais, o į butelio dėžę pinigus jis sudėjęs pats.
Tuometinis STT vadovas Saulius Urbanavičius teigė, kad paskola arba jos grąžinimas yra dažniausia gynyba korupciniuose nusikaltimuose.
Praėjusių metų kovą E. Masiulis kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti pareigūnų paimtus 250 tūkst. eurų. Vilniaus apygardos teismas atmetė E. Masiulio gynėjo skundą ir paliko galioti byloje priimtus sprendimus dėl ribojamų nuosavybės teisių – piniginių lėšų arešto.
Guoga užsiminė, kad Masiulis – ne vienintelis
pareigūnai E. Masiulio ėmėsi 2016 metų gegužės 12-ąją. Tą pačią dieną po apklausos prokuratūroje politikas pranešė, kad traukiasi iš LS pirmininko posto ir atsisako Seimo nario mandato.
„Ši diena yra pati juodžiausia mano gyvenime. Puikiai suprantu, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių negaliu toliau vadovauti LS. Nenoriu mesti šešėlio kolegoms, su kuriais daugybę metų dirbome kartu. Taip pat atsisakysiu Seimo nario mandato, nes nesiruošiu dangstytis parlamentaro imunitetu. Manau, kad taip turėtų elgtis bet kuris šiuolaikinis politikas. Aš pasirengęs įrodyti, kad nesu kaltas“, – kalbėjo E. Masiulis.
Tuo metu pirmojo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs europarlamentaras Antanas Guoga, netrukus atskubėjęs laikinai vadovauti liberalams, nedelsdamas dūrė buvusiam bendražygiui į nugarą: jis pareiškė, kad partija ir E. Masiulis turėtų prisipažinti, jeigu padaryta klaidų. Jis suabejojo E. Masiulio skaidrumu, sakydamas, kad pasitiki STT ir kad pats tikrai neprieitų prie to, kad kažkas jam duotų kyšį.
Vos tapęs laikinuoju LS vadovu A. Guoga pažadėjo apvalyti partiją. Jis neatmetė, kad korupcijos skandalas, į kurį įklimpo jo pirmtakas E. Masiulis, gali būti aptaškęs daugiau liberalų.
Klausiamas, ar mano, kad korupcijos gijos apraizgė ne tik E. Masiulį, bet ir kitus partiečius, A. Guoga sakė: „Tai normalu. Prokuroras kalbėjo apie partiją, taigi palaukime tyrimo galo, įtariamųjų. O gal nieko ir nebus. Sulauksime, prieisime, manau, jei bus tokių, jie elgsis kaip E. Masiulis ir iš karto visko atsisakys“.
Dėl kilusio didžiulio nepasitenkinimo tarp liberalų dėl laikinojo pirmininko veiklos A. Guoga iš šių pareigų ir iš partijos pasitraukė 2016 metų gegužės 17-ąją.
Partijos vairą perėmė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Tiek jis, tiek LS vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas, vadintas „politiniu E. Masiulio krikštatėviu“, tvirtino, esą nėra jokių požymių, kad partija yra įsivėlusi į neskaidrius reikalus, ir kad didžiulę sumą grynųjų pinigų E. Masiulis galėjęs paimti partijos rinkimų kampanijai.
Mat tuo metu prasidėjo svarstymai, jog kyšis politikui galėjęs būti perduotas išradingiau, bet esą galėjo būti, kad šiuo konkrečiu atveju reikėjo grynų pinigų, kurie dažniausiai naudojami partijų reikalams. Pavyzdžiui, duodant vienmandatininkams, kad jie tuos pinigus įneštų kaip savus į specialiąsias sąskaitas ir tokiu būdu padengtų dalį išlaidų rinkimų kampanijos metu.
„Grynais, negrynais, didelė ar maža suma, gudriais ar primityviais būdais perduota – visi šie klausimai yra labai aktualūs nagrinėjant bylą. Aš keliu klausimą: ar gali būti, kad kažkas iš partijos kolegų ar pati partija yra įsivėlusi į nešvarius dalykus? Jau minėjau, kad perkratėme viską, tačiau jokių požymių nematome. Žinoma, galvą guldyti galiu tik už save, tačiau ir už partijos kolegas garantuoju“, – tuo metu tvirtino R. Šimašius.
Panašiai kalėjo ir E. Gentvilas. „Aš neturiu jokių duomenų ir jokių įrodymų, kad tie pinigai galėjo būti skirti partijai. Partijos būstinėje nerasta nieko, jokių grynųjų pinigų ir jokių dokumentų, nuorodų į neteisėtą partijos finansavimą. Šiandien esu tuo įsitikinęs, tikiuosi, kad taip ir bus“, – sakė jis.
Tačiau iš LS užkulisių išplaukė informacija, kad bandydami sureguliuoti politinę ir viešųjų ryšių krizę liberalai savo nariams išplatino instrukcijas, kaip atsakyti į nepatogius klausimus.
Pagrindinis LS akcentas buvo, kad įtarimai kol kas pateikiami tik buvusiam pirmininkui E. Masiuliui ir su partija įtarimai nesusiję.
Koncerne padėjo įsidarbinti buvusiai žmonai
Netrukus paaiškėjo, kad A. Guoga, kalbėdamas, jog skandalo purslai gali aptaškyti ir daugiau partiečių, pataikė kaip pirštu į akį.
Tą pačią gegužę į viešumą iškilo informacija, kad Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo turto projektų bendrovės Vilniaus vystymo kompanija laikinoji vadovė Ugnė Jasinskaitė yra buvusi koncerno „MG Baltic“ grupės darbuotoja. Tai BNS patvirtino buvęs U. Jasinskaitės sutuoktinis, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas parlamentaras Gintaras Steponavičius.
Jis pripažino, jog pats yra padėjęs tuometinei sutuoktinei ieškoti darbo, kurį jai tuomet pasiūlė „MG Baltic“. G. Steponavičius teigė „kartas nuo karto“ bendraujantis su „MG Baltic“ vadovais: „Įvairų kontaktų yra, vieši renginiai ar kiti formatai, tai kartas nuo karto mes bendraujame“.
Netrukus politikas paviešino, kad jo vardo paramos fondas nusprendė neprašyti ir nepriimti jokios paramos iš koncerno „MG Baltic“ ar su juo susijusių įmonių. G. Steponavičiaus fondo dalininkas buvo ne tik jis, bet ir E. Gentvilas, kiti įtakingi liberalai.
„MG Baltic“ teikiama parama G. Steponavičiaus paramos fondui kai kuriais metais sudarė nemažą dalį visų gaunamų lėšų, kitais metais koncernas nerėmė fondo arba rėmė negausiai. Fondo pateikiamais duomenimis, per visus egzistavimo metus iš „MG Baltic“ įmonių, G. Steponavičiaus paramos fondas gavo apie 34 tūkst. eurų.
2016-ųjų rugpjūtį nuskambėjo žinia: G. Steponavičius apklausiamas Generalinėje prokuratūroje. „Aš esu kviečiamas kaip liudininkas atsakyti į klausimus, kurie yra susiję su byla“, – tvirtino politikas.
Tačiau gruodį paaiškėjo, kad G. Steponavičius šiame tyrime turi ne paprasto, bet specialiojo liudytojo statusą. Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus. Seimo narys tikino per pokalbius su prokurorais to nesupratęs.
Pasikeitus statusui, 2016-ųjų gruodžio 5 dieną G. Steponavičius pranešė stabdantis narystę LS, bet iš Seimo nepasitraukė. Prokurorai, kurie kreipėsi į Seimą dėl G. Steponavičiaus neliečiamybės panaikinimo, nurodė, kad turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Teigta, kad politikas su „MG Baltic“ koncerno atstovu tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujamas LS, viešoji įstaiga „Laisvės studijų centras“, G. Steponavičiaus vardo fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija.
2016-aisiais „Laisvės studijų centras“ gavo 10 tūkst. eurų, o G. Steponavičiaus paramos fondas – 5 tūkst. eurų paramą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad LS atstovų sukurti fondai bei viešosios įstaigos per kelerius pastaruosius metus tik iš koncerno „MG Baltic“ gavo beveik 64 tūkst. eurų. Viešai pasiekiami duomenys rodo, kad paramą skirstė grupė tų pačių su partija susijusių asmenų.
Nuo Gustainio skubėjo atsiriboti
Gruodžio 16-ąją nuskambėjo nauja žinia: kaip specialusis liudytojas politinės korupcijos byloje apklaustas dar vienas liberalas – buvęs Seimo narys, Vilniaus miesto taryboje dirbęs Šarūnas Gustainis. Jis taip pat sustabdė narystę LS.
Šį politiką įklampino koncerno parama jo įsteigtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Nuo 2010-ųjų, kai šis institutas buvo įkurtas, iš juridinių asmenų jo gauta parama siekė kelis šimtus tūkstančių eurų. Tarp pagrindinių paramos fondui davėjų buvo„MG Baltic“ įmonės. Teisėsaugos institucijoms pradėjus domėtis šia įstaiga, Š. Gustainis ją uždarė.
Teisėsaugos tyrimas rodė ką kita. Kalbėta, kad Š. Gustainio įkurtas „Taikomosios politikos institutas“ vadintas „LS pinigine“, o prieš pat 2016 metų Seimo rinkimus ši įstaiga organizavo mokymus, kuriuose dalyvavo LS kandidatai į parlamentą bei šios partijos lyderiai.
Praėjusį rudenį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nustatė, kad liberalai šiurkščiai pažeidė įstatymą priimdami finansavimą iš „Taikomosios politikos instituto“, ir dėl panaikino šiai partijai pusmečio valstybės dotaciją. VRK rėmėsi gautas ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuose nurodoma, kad Š. Gustainio vadovautas institutas organizavo mokymus, kurie traktuotini kaip nepiniginė auka. Mokymams buvo išleista 45 tūkst. eurų.
Teismo laukiančioje politinės korupcijos byloje buvo apklausta daugiau kaip 150 asmenų, tarp jų – daugiau kaip 50 šios ir praėjusios kadencijos Seimo narių, keletas buvusių ministrų ir Europos Parlamento narių. Tyrime liudijo visi ankstesnės kadencijos Seimo LS frakcijos nariai, taip pat Vilniaus meras Remigijus Šimašius.