„Swedbank“ teisinasi negalintis žinoti apie kliento mirtį, kol to nepranešė artimieji, ir išimties tvarka žada neimti mokesčio už išduotą pažymą. Tačiau, jei tik norėtų, už atitinkamą mokestį apie kliento mirtį iš Registrų centro sužinotų tuoj pat.

Mamos sąskaita išdygo po 18 metų

Vilnietis Marius prieš 18 metų palaidojo mamą. Jis pasakoja 2000 m. spalį apėjęs keletą bankų, tarp jų – ir „Swedbank“, tikrindamas, ar mama juose nepaliko santaupų. Visur atsakymai buvo neigiami, nieko bloga neįtardamas, jis neprašė pateikti tą liudijančių pažymų.

Taigi jis apstulbo šį kovą mamos vardu gavęs „Swedbank“ laišką su prašymu užpildyti kliento duomenų atnaujinimo anketą.

Marius sako, kad į banko laišką net nebūtų kreipęs dėmesio, jei ne DELFI perskaitytas straipsnis apie analogišką situaciją.

„Nuvažiavau į banką, paaiškinau, kad prieš 18 metų buvau atėjęs ir išgirdau, kad tikrai sąskaitos nėra, o dabar, pasirodo, sąskaita yra. Paklausiau, kokia laukia procedūra, paklausiau, gal sąskaitoje yra pinigų, darbuotojas pažiūrėjo ir pasakė, kad sąskaitoje yra apie 400 eurų“, – kalbėjo jis.

Mariui nurodyta paimti pažymą iš notaro ir ateiti atsiimti pinigų. Notaras išdavė prašymą bankui pranešti, ar mirusiosios vardu tebesaugomos piniginės lėšos. Jeigu šios lėšos saugomos, notaras paprašė atsiųsti sąskaitų numerius ir likučius bei palikimą priėmusiam įpėdiniui išduoti pažymą. Notaras nurodė, kad šios žinios būtinos paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą išduoti.

Tačiau antrą kartą nuvykęs į banką pašnekovas jau iš kitos banko darbuotojos išgirdo, kad informacijos pateikimas kainuoja beveik 15 eurų.

„Pasirodo, aš turiu pirkti informaciją, tada jie per 10 dienų atskleis, ar sąskaitoje yra pinigų, – kita darbuotoja man informacijos apie likutį neturėjo sakyti. Aš paprašiau pažiūrėti iš žmogiškosios pusės – prieš 18 metų banke išgirdau, kad nėra jokios sąskaitos, eina 19 metai, kasmet nuskaičiuojamas sąskaitos administravimo mokestis, taigi bankas tiek metų mamos pinigais naudojosi kaip beprocenčiu kreditu, o aš per tiek metų patyriau nuostolių – prieš 18 metų tokia suma sudarė vos ne pusės metų atlyginimą, pamenu, tuomet dirbau JAV, o žmona čia uždirbdavo 350 litų. Aš ir taip patyriau nuostolių, o dabar dar turiu mokėti pinigus bankui už tai, kad suteiktų informaciją, kuri nėra slapta“, – banko tarnautojai aiškino Marius.

Taigi dabar per 10 dienų Marius oficialiai sužinos sąskaitos likutį, su juo turės grįžti pas notarą, šis išduos paveldėjimo teisės liudijimą ir tada po kelių dienų vėl reikės eiti į banką.

Pašnekovo manymu, gerai, kad iš viso gavo laišką, nes apie mamos pinigus turbūt jau nebūtų sužinojęs. „Tai yra reketas. Kas nustato, kad už vieno dokumento atspausdinimą reikia imti beveik 15 eurų? Darbuotoja nuėjo pasitarti su vadove, tačiau ši tik pakartojo tą patį“, – pyksta vyras.

Papildomai jam kainuos notaro išlaidos.

Marius stebisi, kad bankas per 18 metų nesužino apie žmogaus mirtį, nereaguojama į metų metus nejudinamą sąskaitą. Jis klausia, kiek dar banke yra niekieno neliečiamų sąskaitų, kurių savininkai seniai mirę.

Savo ruožtu bankas „Swedbank“ suskubo raminti, kad iš Mariaus mokesčio už pažymą nereikalaus.

„Visada vertiname klientų nuomonę ir atsiliepimus, į kuriuos stengiamės atsižvelgti ir pagerinti savo paslaugų kokybę. Esame priėmę sprendimą, kad tokiais atvejais gyventojams nebus taikomas standartinis pažymos notarui apie mirusį asmenį mokestis (14,48 eur). Tai reiškia, kad gyventojai, kurie mirusių artimųjų ar giminaičių vardu gavo laišką dėl asmens duomenų atnaujinimo ir kreipiasi į banką dėl pažymos notarui apie jų sąskaitas ir sąskaitų likučius, tokią pažymą „Swedbank“ išimties tvarka gali gauti nemokamai. Kitais su paveldėjimu susijusiais atvejais taikomas standartinis pažymos notarui mokestis, jis siekia 14,48 Eur“, – teigiama banko atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus pateiktame atsakyme.

Tiesa, iki šiol iš Mariaus bankas susimokėti už pažymą reikalavo.

Klientėms šiandien būtų 105 ir 108 m.

Panašūs klausimai kilo DELFI laišką parašiusiai Kristinai.

„Per pastaruosius porą mėnesių gavome 2 laiškus iš „Swedbank“. Vienas buvo adresuotas mano močiutei, mirusiai prieš 15 metų. Jame buvo prašoma atnaujinti kontaktinius duomenis. Po kelių savaičių atėjo antras laiškas, adresuotas močiutės seseriai, mirusiai prieš 12 metų. Jame informuojama, kad sąskaitoje esančios lėšos yra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Įdomus faktas tas, kad mano močiutė yra gimusi 1910 m., o jos sesuo – 1913 m. Taigi, šiemet jos būtų 108 ir 105 metų amžiaus“, – dėstė Kristina.

Jos įsitikinimu, akivaizdu, kad banko duomenų sistemoje egzistuoja spraga. „Bet dar akivaizdžiau, kad bankas nesivadovauja ir sveiku protu. Tikėtina, kad laiškų sulauks ir žmonės, kuriems šiuo metu būtų 150 metų“, – teigė pašnekovė, iš banko pusės matanti didžiulę nepagarbą savo klientams.

Bankas: ir garbaus amžiaus žmonės turi teisę į sąskaitą

Reaguodamas į Kristinos šeimos atvejį, „Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius teisinasi, kad bankas negali žinoti apie kliento mirtį, kol to nepraneša artimieji.

„Prašydamas klientų atnaujinti savo asmens duomenis, bankas negali brėžti kokios nors amžiaus ribos ir daryti prielaidos, jog peržengęs tą ribą klientas gali būti jau miręs. Be to, kokia ta riba turėtų būti ir kas turėtų juridinių galių ją nustatyti? Registrų centro duomenimis, 2017 m. Lietuvoje gyveno beveik 300 žmonių, vyresnių nei 100 metų. Ir visi jie turėjo teisę turėti sąskaitą banke, nors ir buvo garbaus amžiaus“, – sako S. Abraškevičius.

Saulius Abraškevičius
Jo teigimu, bankas sieks gerinti duomenų apsikeitimo tvarką ir ieškoti sprendimų dėl duomenų gavimo iš valstybės institucijų ir registrų. Vis dėlto, paneša bankas, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kliento mirties faktas turi būti patvirtintas konkrečiais dokumentais, ir ši prievolė yra mirusio kliento artimųjų ir giminių atsakomybė, kaip ir visi kiti su paveldėjimu susiję dalykai.

„Jei tokių dokumentų ar informacijos apie kliento mirtį bankas nėra gavęs ir jei jo artimieji nėra pateikę prašymo uždaryti sąskaitą, bankas šių klientų sąskaitas privalo laikyti ir administruoti bendrąja tvarka“, – sakė S. Abraškevičius.

Jo tvirtinimu, apie kliento mirties faktą bankui pranešus po ilgesnio laiko, bankas visada svarsto galimybę kompensuoti tuo laikotarpiu patirtas sąskaitos administravimo išlaidas.

Turi teisę uždaryti, jei nesinaudoja metus ar sąskaita tuščia

Ar normalu, kad banko laiškus gauna seniai mirę žmonės, o paveldėtojai galimai nežino apie bankuose tebesančias ir metų metais nenaudojamas mirusių artimųjų sąskaitas, DELFI klausė bankų veiklą prižiūrinčio Lietuvos banko. Centrinio banko atstovų tvirtinimu, tokie atvejai reti, o pats bankas turi teisę uždaryti tuščią ar metus nenaudojamą sąskaitą.

„Nors nesusipratimų dėl mirusių žmonių sąskaitų pasitaiko retai, tačiau jaučiame, kad būtina spręsti ilgai nenaudojamų sąskaitų ir joms taikomų mokesčių problemą. Dėl to Lietuvos bankas ragina bankus ir kitas kredito įstaigas aktyviai naudotis turima teise nutraukti banko sąskaitos sutartį ir uždaryti banko sąskaitą, jeigu joje nėra lėšų ir gyventojai ilgiau nei metus ja nesinaudoja“, – sakoma Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Dovilės Arlauskaitės pateiktame atsakyme.

Pasak D. Arlauskaitės, tais atvejais, kai gyventojai ilgą laiką nesinaudoja banko sąskaita, kurioje yra lėšų, bankai taip pat raginami imtis veiksmų ir išsiaiškinti, ar žmogui tokios sąskaitos reikia. Lietuvos banko manymu, tai padėtų išvengti tokių nemalonių nesusipratimų.

Kartu D. Arlauskaitė sako suprantanti žmonių emocijas – tokie atvejai išties nemalonūs ir skaudina artimuosius. Lietuvos bankas primena, kad, kilus nesutarimams dėl bankų pritaikytų įkainių ar kitų klausimų ir nepavykus jų taikiai išspręsti bendraujant tiesiogiai su banku, gyventojai gali kreiptis į Lietuvos banką. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos bankas nenagrinėja paveldėjimo teisinių santykių, nustatytos palikimo priėmimo tvarkos ar notarų atliekamų veiksmų.

Įžvalgia bankų penėjimą

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad šie klausimai gali būti sprendžiami per notarus.

„Kodėl artimojo netektį patyręs žmogus dar turi minti vargo kelius po 7 ar 10 Lietuvoje veikiančių bankų ir ieškoti, jeigu galbūt susitarimas tarp notarų ir bankų galėtų tą išspręsti automatiškai? Kai žmogus kreipiasi dėl paveldėjimo, notarai jau galėtų būti informuoti, kad mirusysis, mirusioji laikė pinigus tam tikrame banke. Taip artimiesiems smarkiai palengvėtų – nereikėtų minti visų bankų slenksčių, tik tų, kuriuos notaras nurodytų“, – išeitį mato K. Kupšys.

Kęstutis Kupšys
K. Kupšio manymu, notaras galėtų visiems Lietuvoje veikiantiems bankams išsiųsti unifikuotą užklausą. Jo teigimu, tai įmanoma padaryti naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.

„Problema susijusi ir su bankų uždarbiu. Kai žmogus ateina į banką, jei nori gauti oficialų dokumentą, kad mirusysis yra sąskaitos turėtojas ir joje yra pinigų, dar turi už rašytinę pažymą sumokėti nemažą sumą. (…) Dabar žmonės vargsta ir bankus peni vien todėl, kad moka norėdami sužinoti, ar sąskaitoje yra pinigų. Tai yra rimta nesąmonė“, – kalbėjo K. Kupšys.

Savo ruožtu Lietuvos bankas kreipėsi į „Swedbank“ prašydamas paaiškinti, kaip jis spręs tokio pobūdžio situacijas.

„Buvome patikinti, kad tokiais atvejais, kuriuos Jūs nurodėte, bankas klientams šią paslaugą suteiks nemokamai. Akivaizdu, kad padėtis, kai informacija apie mirusį žmogų laiku nepasiekia banko, gali sukelti problemų tiek mirusiojo artimiesiems, tiek patiems bankams. Vis dėlto Lietuvos bankas neturi teisės priimti tvarkos, pagal kurią nustatomos mirusiojo artimųjų teisės ir pareigos paveldėjimo bei kitais atvejais. Iš esmės politikos formavimas šioje srityje priskirtas Teisingumo ministerijai. Lietuvos bankui taip pat nesuteikta teisė nustatyti įkainių už mirties atveju išduodamas pažymas“, – teisinosi D. Arlauskaitė, kad šiuo atveju nieko negali padaryti.

Nesidomi mirusiais, nes tai kainuoja?

„Swedbank“ žada ieškoti sprendimų dėl duomenų gavimo iš valstybės institucijų ir registrų, tačiau tokią galimybę jau dabar turi. Beje, tai kainuoja: bankai turi galimybę Registrų centre už atlyginimą sužinoti apie savo klientų mirtį.

Registrų centras disponuoja Gyventojų registro duomenimis. Šio dydis yra patvirtintas Vyriausybės ir yra 0,31 Eur už duomenų Gyventojų registre paiešką ir peržiūrą kompiuteryje.

„Šiuo metu pasirašytos sutartys su UAB Medicinos banku, Lietuvos banku, AB SEB banku, AB „Citadele“ banku ir AB Šiaulių banku, o likusieji bankai tokius duomenis gauna per UAB „Creditinfo Lietuva“, – informavo Registrų centras.

Išrašas iš Gyventojų registro kainuoja 0,84 Eur, o už registro duomenų perdavimą pagal automatizuotą užklausą imamas 0,27 Eur mokestis. Sutartis pasirašiusiems bankams duomenys teikiami visą parą – jiems teikiamas duomuo „mirties data“.