Koncerto metu buvo surinkta 26 tūkst. eurų. Aukotojai juos skyrė žuvusiems Lietuvos partizanams – jų atminimą įamžinantis paminklas turi būti pastatytas Kryžkalnyje (Raseinių r.)

LRT atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė sakė, kad iki šiol dar neaišku, į kokią sąskaitą reikia pervesti TV laidos metu aukotojų skirtas lėšas.

„Koncertą „Dainuoju Lietuvą“ rengusi prodiuserinė kompanija tas lėšas turi, jų nejudina, tačiau nežino, kam jas pervesti. Dėl lėšų mušasi kelios organizacijos. Ir viskas ten užstrigo. Bandydama išsiaiškinti, kur yra problemos, kalbėjausi su prodiuseriais, su akcijos paminklui paremti organizatoriais ir visi sakė, kad nesusišneka su Antanu Kliunka. Ne tik nesusišneka, bet ir oficialiai nuo jo atsiribojo“, – paaiškino V. Bunevičiūtė.

Gėdinga situacija

Viena iš TV akcijos „Dainuoju Lietuvą“ iniciatorių, Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė neslėpė, jog dėl pinigų kilusi sumaištis yra gėdinga.

„Gėdingai ir apgailėtinai atrodome prieš visuomenę. Skaudu dėl to. Iš pradžių atrodė, kad viskas klostosi puikiai. Bet po TV akcijos staiga prasidėjo tie nesklandumai, kurių priežastis net sunku suprasti“, – sakė A. Jakavonytė.

Jos nuomone, sumaištį ir nesklandumus sukėlė nesuprantama A. Kliunkos veikla.

„Pats A. Kliunka mane pakvietė į tą projektą ir paskui viską pats suvėlė. Dar nebuvau sutikusi tokio keisto žmogaus, kuris taip greitai keistų savo nuomonę ir planus“, – stebėjosi A. Jakavonytė.

Priekaištai dėl mulkinimo

Viešojoje erdvėje A. Kliunka prisistato kaip Lietuvos ir Raseinių politinis bei visuomenės veikėjas. Jis yra Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos valdybos pirmininkas. Šis vyras ne vienus metus sukosi su žemės ūkiu susijusiame versle. Apie verslo reikalus A. Kliunka kalba nedaug. Tačiau bet kuria proga plačiai pasakoja apie kilnius užmojus pastatyti Kryžkalnyje memorialą Lietuvos partizanams.

Bėda ta, kad apie memorialo statybą kalbama beveik 15 metų, bet darbai juda vėžlio žingsniu. Ne per seniausiai Kryžkalnyje iškilo vadinamoji Alfonso Svarinsko koplyčia. Būtent garsusis rezistentas monsinjoras A. Svarinskas ir buvo paminklo Lietuvos partizanams atminti iniciatorius.

Po TV laidos prasidėjusios sumaišties nuo A. Kliunkos oficialiai atsiribojo penkiolika įvairių visuomeninių - patriotinių organizacijų.

Vasario pabaigoje išplatintame pareiškime „Dėl Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje žlugdymo“ A. Kliunkai pažerta priekaištų dėl destruktyvios veiklos, visuomenės mulkinimo.

Įžvelgė provokacijas

Karčių žodžių A. Kliunkai negailėjo memorialo Kryžkalnyje autorius skulptorius Tadas Gutauskas. Jis net įžvelgė provokacijas.

„Manau, jo tikslas yra toks, kad nebūtų to paminklo“, – tvirtino T. Gutauskas.

Paklaustas, ką turi galvoje, kalbėdamas apie provokacijas, T. Gutauskas paaiškino: „A. Kliunka rinko lėšas keliems projektams. Iš pradžių rinko skulptoriaus G. Lukošaičio sukurtam paminklui „Žvalgai“. Paskui susirado mane, paprašė sukurti paminklą ir nieko nesakė, kad jau yra vienas paminklo projektas, kurį sukūrė G. Lukošaitis. Rinko lėšas ir mano projektui, kuris buvo pristatinėjamas Lietuvos televizijos laidoje „Dainuoju Lietuvą“. Laidos metu surinkta 26 tūkst. Eur. Po to A. Kliunka pareiškė, kad skelbs kažkokį konkursą, o mano projekto atsisako. Tai kaip man jaustis? Pusę metų dirbome be atlygio. Sužinoję apie tokį įtartiną blaškymąsi kai kurie TV laidos metu paminklo projektą finansiškai parėmę žmonės jau pareiškė norintys atsiimti pinigus.“

Paklaustas, ar savo priekaištus yra tiesiogiai išdėstęs pačiam A. Kliunkai, skulptorius sakė: „Išsakiau, bet kas iš to. Jo elgesys man – mįslė. Turiu dvi versijas – arba jis sąmoningai žlugdo projektą ir tai yra užsakiusios kokios nors antipatriotinės jėgos. Kita versija – jis yra nestabilus, nesilaiko savo žodžio, nevaldo savo veiksmų ir poelgių.“

Buvo priešai?

Patriotinių visuomeninių organizacijų pareiškime, be kita ko, sakoma: „Lietuvos laisvės sąjūdis puikiai prisimena ir destruktyvią A. Kliunkos veiklą jau nuo taip vadinamos monsinjoro A. Svarinsko koplyčios projekto Kryžkalnyje, kai šis pilietis nuolat trukdė a. a. mons. A. Svarinskui įgyvendinti projektą ir buvo tapęs didžiausiu asmeniniu monsinjoro priešu.“

Pasidomėjome, kodėl visuomeninės organizacijos nuo A. Kliunkos nusprendė atsiriboti tik dabar, o ne anksčiau, kai išryškėjo nesutarimai su memorialo partizanams sumanytoju monsinjoru A. Svarinsku?

Apie tai paklaustas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovas Giedrius Gataveckas sakė: „Vis tikėjomės, kad A. Kliunka vykdys savo įsipareigojimus, bet dabar matome, kad tai buvo tik laiko gaišimas“.

Pasak G. Gatavecko, kartais susidaro įspūdis, kad A. Kliunka specialiai kuria kliūtis memorialo projektui įgyvendinti.

Kaltinimus neigia

Su žurnalistu bendravęs A. Kliunka kategoriškai neigė, kad kada nors buvo susipykęs su A. Svarinsku.

Komentuodamas visuomeninių - patriotinių organizacijų prieš jį nukreiptą raštą, A. Kliunka dėstė: „Susibūrė ten Lietuvos partizanų vaikai – iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, perėmė iš tų senų partizanų valdžią. T. Gutauskas su jais susikukavo... Aš LRT koncertą padariau. 26 tūkst. eurų surinkome. T. Gutauskas pradėjo reikalauti pinigų, G. Lukošaitis pradėjo reikalauti, o LRT pasakė – ne, A. Kliunka organizavo ir be jo leidimo mes pinigų neduosime. Tie jaunieji partizanai jau sukūrė planą su T. Gutausku – perima tuos pinigus, nuperka tą sklypą, mane palieka atsimušinėti su G. Lukošaičiu. G. Lukošaitis puola mane, pradedame kautis... T. Gutauskas, pasislėpęs su tais partizanais, stato paminklą. Pas S. Skvernelį prasimušė, visur. Nustūmė mus visiškai į šešėlį... dėl protokolų... aš pradėjau nieko visiškai iš Vyriausybės nebegauti. Pamatę, kas vyksta, nutarėme sklypą atiduoti Raseinių rajono savivaldybei ir kviesti visus Lietuvos dailininkus, tame tarpe ir tuos konfrontuojančius, dalyvauti naujame konkurse.“

Paprašytas paaiškinti, kodėl juo nepasitiki ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir menininkai, A. Kliunka sakė: „Ar jūs nežinote, kokie yra tie menininkai. Kova vyksta dėl brangaus projekto. Per radiją, per laikraščius mane pulti pradėjo. Padarėme klaidą, kad iš pat pradžių neskelbėme viešo konkurso. T. Gutauskas gali laimėti su savo projektu, bet sąžiningai ir viešai, tada ir kiti nešokinės...“

„Ką iki šiol nesąžiningai padarė T. Gutauskas?“ – pasiteiravome A. Kliunkos.

„Nieko jis nepadarė. Jis nenori eiti į konkursą, jis nori... nu kaip... jis ir Laisvės kovų sąjūdis norėjo mus išstumti, izoliuoti. Palikti mane, kad aš muščiausi su G. Lukošaičiu viešoje erdvėje, kaip „podstavnoje lico“. Padarysim naują konkursą, rudenį bus nauja biudžeto eilutė ir viskas bus gerai“, – patikino A. Kliunka.

Stebisi netikėtais viražais

Raseinių rajono savivaldybė neseniai gavo pasiūlymu pavadintą raštą, kurio autorius – A. Kliunka.

Jame rašoma, kad Savivaldybė galėtų organizuoti paminklo partizanams Kryžkalnyje konkursą.

„Jei Raseinių rajono savivaldybė priims šį pasiūlymą, prašome mūsų, kaip memorialo iniciatorių, atstovams ateityje sudaryti galimybę dalyvauti konkurso darbų vertinimo komisijoje ir kaip visuomeniniams stebėtojams leisti dalyvauti memorialo įrengimo procese“, – sakoma A. Kliunkos pasirašytame pasiūlyme.

Savivaldybės atstovai neslepia nustebę dėl netikėto A. Kliunkos aktyvumo ir vertina jį kaip pastangas bet kokiomis priemonėmis įsitraukti į memorialo projekto vykdymą.

„Anksčiau A. Kliunka atvirai ignoruodavo Raseinių rajono savivaldybės atstovus, tvirtino, kad memorialo projekto reikalai Savivaldybės neliečia ir kad jis pats tvarkys visus reikalus. Tokia savarankiška pozicija būtų gal ir sveikintina, jei nebūtų keista. Kaip galima ignoruoti Savivaldybę, kai objektas statomas būtent Savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Atrodo, susipykęs su dviejų projektų autoriais, dabar A. Kliunka bando įgyvendinti iniciatyvas per Savivaldybę. Tai panašu į manipuliavimą. Savivaldybė turi aiškų, ne kartą deklaruotą tikslą: iš pradžių reikia baigti pirmą projekto dalį, kurios įgyvendinimą pradėjo monsinjoras A. Svarinskas, o tada imtis antros dalies“, – sakė Raseinių rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus.

Svarbiausi planuojamo statyti memorialo simboliai – lietuviško kalavijo formos obeliskas su vyčio kryžiumi viršūnėje ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių partizanų vardais bei pavardėmis bei nežinomo partizano kapas.