Šeštadienio vidurdienį nuo Katedros aikštės prasidėjusios ir kelis šimtus žmonių surinkusios eitynės pasiekė Seimą, kur gyvūnų teises ginantys aktyvistai kreipėsi į Seimo narius – parlamentinę grupę „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“, verslininkus bei visuomenę, skatindami uždrausti kailinių žvėrelių išnaudojimą.
Eiseną lydėjo būgnijimas, skanduotės: „kailis dvokia žiaurumu, chemikalais ir skausmu“, „kailių verslas per žiaurus, kad jis būtų legalus„; netrūko plakatų su užrašais „ateitis bus be kailio“, „kailių fermos teršia Lietuvą“, „laukiniams gyvūnams vieta miške“, o kūrybingiausi eitynių dalyviai pasirodė apsigaubę vieliniais narvais ir pasislėpę po iš popieriaus išlankstytomis, trimatėmis lapių galvomis.
Kalbėjusieji nuo scenos akcentavo etikos ir taršos problemas, susijusias su šia industrija. Organizatoriai pranešė, kad jie yra paruošę įstatymo projektą, kuris padėtų sustabdyti kailių ūkių veiklą.
Organizacijos „Tušti narvai“ teigimu, Europos šalys viena po kitos uždraudžia kailių fermas dėl šio verslo neetiškumo. „Jeigu norime, kad ir Lietuva prisijungtų prie progresyvių valstybių, turime iškovoti teisę gyvūnams nebūti kankinamais ir žudomais dėl drabužių“, – rašoma „Tušti narvai“ prieš eitynes išplatintame kvietime.
Daugiau nei 2 milijonų žvėrelių gyvybes per metus nusinešanti industrija pastaruoju metu viešojoje erdvėje kėlė vis daugiau prieštaravimų: prieš gyvūnų auginimą kailiams pasisakė Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė, filosofas Kristupas Sabolius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, pramogų pasaulio žvaigždės. Gyvūnų kailio nebenaudosiantys šiemet pasiskelbė pasaulinio garso mados namai „Gucci“, „Furla“, „Versace“ ir „Donna Karan“, o Lietuvoje prie programos Prekyba be kailio prisijungė Utenos trikotažas ir Audimas.
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė džiaugėsi, kad renginys pritraukė ištisą minią vilniečių ir net dalyvių iš kitų miestų, bet pabrėžė, kad būtų dar smagiau, jei kitąmet eitynių organizuoti nebeprireiktų. „Žygiuoti eisenoje su bendraminčiais – labai smagu, tačiau norėtume, kad renginys pasiektų savo tikslą ir šiemet įstatymų leidėjai mus išgirstų. Paruošėme įstatymo projektą; tikimės, kad bent jau bus peržiūrėtos žvėrelių augintojams taikomos mokestinės lengvatos. Kitaip teks organizuoti ir daugiau protestų“, – šypsojosi aktyvistė.