Partiečiams buvo pasiūlytas vienas kandidatas į pirmininkus - Gediminas Kirkilas. Jį siūlyta rinkti bendru sutarimu, bet paskui partiečiai už jį balsavo - vienbalsiai.
Bendru sutarimu buvo išrinkti pirmininko pavaduotojai - Juozas Bernatonis,Širvintų rajono administracijos direktorė Ingrida Baltušytė Četrauskienė, Petras Čimbaras, Kęstutis Daukšys, premjero patarėjas Elvinas Jankevičius, Andrius Palionis, Živilė Pinskuvienė, Andrius Šedžius, Irena Šiaulienė.
Suvažiavimo pradžioje buvo pranešta, kad būti LSDDP steigėjais panoro 4497 kitoms partijoms nepriklausančių piliečių. Juos atstovauti į suvažiavimą susirinko daugiau kaip 600 deputatų. Politinei partijai įkurti reikia ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų.
Pasveikinti naujos partijos gimimo atvyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis, socialdemokratų partijos senbuvis Česlovas Juršėnas,europarlamentaras Zigmantas Bačytis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Verslo konfederacijos prezidentas Vladas Sutkus ir Darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas, "Lietuvos geležinkelių" profsąjungos pirmininkas, Latvijos ir Gruzijos ambasadoriai.
Atidarydamas suvažiavimą, nominantas į LSDDP pirmininkus, Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas tikino, kad steigiama LSDDP – „dovana Lietuvos šimtmečiui“.
„Šiandien šios šventės galėjo ir nebūti, jeigu ne jūsų energija ir iniciatyva; jeigu būtume paklusę naujų ir senų nenusisekusių lyderių nurodymams ir sugriovę kairiojo centro valdančiąją koaliciją; jeigu būtume pasidavę pralaimėjimo nuotaikoms, praradę ryžtą ir taip pritarę konservatorių žūt būt atėjimo į valdžią prieš Lietuvos žmonių valią, planui“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, naujosios partijos kūrėjai susirinko pasakyti, kad „yra dar ir dirbanti, kurianti ir mąstanti Lietuva“.
Iš naujo derėsis su „valstiečiais“
Kreipdamasis į susirinkusiuosius, G.Kirkilas vardino artimiausius naujosios partijos uždavinius: įsikurti, struktūrizuotis, pradėti pasirengimą savivaldybių rinkimams, iškelti kandidatus į merus, tarybų narius.
Taip pat jis tvirtino, kad bus siekiama pradėti derybas su koalicijos partnere Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dėl tarpartinės koalicinės sutarties, nes dabar ji sudaryta tik tarp frakcijų.
„Tikiuosi, jie sutiks. Manau, kad būsima sutartis galėtų apimti ne tik bendrą darbą Seime ir Vyriausybėje, bet ir savivaldos, EP bei Prezidento rinkimuose', – pažymėjo G. Kirkilas.
Politikas kalbėjo apie augančią Lietuvos ekonomiją ir žadėjo, kad pagal stebimus rodiklius žmonių pajamos nemažės, „kaip tai paprastai nutikdavo dešiniųjų valdymo laikais“, bet didės.
„Mes jau šiandien esame valdančioji parlamentinė partija ir dirbame kartu Seime kairiojo centro koalicijoje su sėkmingai veikiančia, įgyvendinančia reformas bei pokyčius Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Mes nesiblaškysime, mes neįsitrauksime į bevaisius politinius žaidimus, o kartu su mūsų koalicijos partneriais valstiečiais žaliaisiais įgyvendinsime mūsų tikslus ir šios mūsų Vyriausybės programą“, – tikino jis.
„Manau, kad būsima sutartis galėtų apimti ne tik bendrą darbą Seime ir Vyriausybėje, bet ir savivaldos, Europos Parlamento bei prezidento rinkimuose“, – pabrėžė jis.
Buvo pranešta, kad į naują partiją jungiasi apie tūkstantis iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitraukusių buvusių bičiulių, tiek pat žmonių ateina iš Darbo partijos (DP), o apie trečdalį sudarys žmonės, iki šiol nepriklausę jokioms politinėms organizacijoms.
„Tarp jau žinomų, ilgametę patirtį politikoje turinčių Seimo narių, buvusių socialdemokratų ar „darbiečių“, bus ir liberalų bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovų. O svarbiausia, norą prisijungti prie naujos politinės jėgos pareiškė ir jauni žmonės. Iki rytdienos nenoriu minėti jų pavardžių“, – suvažiavimo išvakarėse kalbėjo politikas.
Sveikindamas įgėlė konservatoriams
Premjeras S. Skvernelis, sveikindamas steigiamąjį suvažiavimą,ilgoje kalboje neužsiminė apie LSDDP išsakytą tikslą iš naujo svarstyti koalicijos sutartį.
Jis koncentravosi į kritiką tiek naujosios partijos, tiek Vyriausybės oponentams. Pasak S. Skvernelio, LSDDP galėjo ir nebūti. Esą po rinkimų susiformavusi dauguma ir Vyriausybė sklandžiai dirbo, tačiau po to, jo teigimu, atsirado "nesuprantamas noras kairiajai partijai, pirmiausia, sugriauti Vyriausybę, ir pasukti, kaip vėliau parodė, į kraštutinę kairę".
Jis dėkojo socialdarbiečiams, kad, prasidėjus įtampoms tarp socialdemokratų, jie "prisiėmė atsakomybę už valstybę", tai yra, liko valdančiojoje koalicijoje.
Premjeras kritikavo konservatorius, esą kalbančius apie atsinaujinimą, bet atstovautus tokių politikų kaip Tadas Langaitis (neseniai pasitraukęs iš Seimo - DELFI) ar Mykolas Majauskas.
Tuo pačiu premjeras piktinosi kritikais, kalbančiais apie esą politikoje veikiančius "ūsuotus bebrus". S. Skvernelis tvirtino,kad blogiau, kai į valdžią veržiasi žmonės, daug žadantys, bet neturintys patirties pažadų realizuoti.
„Ar tikrai turime politikos žmones vadinti bebrais? Kas taip sprendžia? Kas turi teisę vadinti kairę ar vieną ar kitą pusę bebrais? Nors taip, jeigu vertintume pagal „jų“ (oponentų - DELFI) terminologiją, tokių matyt būtų galima atrasti ir dešinėje pusėje“, – sakė S.Skvernelis.
"Etikečių yra daug prikabinėta. Bet tai nauja jėga, naujas puslapis, ir, tikiuosi, būsite vertinami pagal tai, kaip dirbsite, kaip mes dirbsime. Neabejoju, kad kartu sieksime tų tikslų, kurie įtvirtinti Vyriausybės programoje", - bendram darbui kvietė jis.
S. Skvernelis, kalbėdamas apie LSDDP perspektyvas, sakė: "Lažinčiausi už šitos partijos ateitį".
Sveikinimo laišką socialdarbiečiams atsiuntęs LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis jame akcentavo besitikintis tolesnio bendro sėkmingo darbo.
Prisideda marga publika
Jau anksčiau skelbta, kad prie LSDDP prisideda buvę DP atstovai Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus, Kęstutis Daukšys su žmona pedagoge Eirida Daukšiene, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas su žmona Jolanta, taip pat verslininkas buvęs parlamentaras Andrius Šedžius.
Ž. Pinskuvienė, maždaug pusmetį vadovavusi DP, iš jos pasitraukė praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kartu išsivesdama beveik visą Širvintų rajono „darbiečių“ skyrių. Kiek anksčiau, tų metų spalį, Ukmergės rajono apylinkės teismas pripažino, kad per 2015 metais vykusius merų rinkimus Širvintų rajonui siekusios vadovauti Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami piliečių balsai.
2015-aisiais mere Ž. Pinskuvienė tapo tik po pakartotinių rinkimų. Prieš tai nustatytus rezultatus, palankius šiai politikei, Vyriausioji rinkimų komisija buvo anuliavusi dėl šiurkščių Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų.
Jos sutuoktinis J. Pinskus anksčiau ėjo Vilniaus vicemero pareigas, buvo Seimo narys. Iš postų DP jis pasitraukė po „darbiečiams“ itin nesėkmingų 2015 metų Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų.
2014 metais dėl sutuoktinių Pinskų pasisakė net Konstitucinis Teismas. Jis paskelbė, kad tais metais Seimo, valdyto socialdemokratų ir „darbiečių“, sprendimas į rinkimų sąrašą grąžinti iš jo ankstesnės kadencijos parlamento išbrauktus keturis balsų pirkimo skandale minėtus „darbiečius“, tarp jų ir Ž. Pinskuvienę bei J. Pinskų, prieštarauja Konstitucijai.
Dėl įtarimų šie politikai 2012 metais buvo išbraukti iš sąrašų ir neteko galimybės gauti parlamentarų mandatų – juos Seime pakeitė kiti „darbiečiai“. Bendražygiai bandė Seimo sprendimu gelbėti Pinskus, bet KT sprendimas tam užkirto kelią.
Ne mažiau spalvinga asmenybė – ir A. Šedžius. Prieš kelias kadencijas jis buvo patekęs į Seimą su socialdemokratais, 2010 metais jis paliko šią partiją po to, kai socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo jį šalinti, nes „smukdo partijos autoritetą ir menkina LSDP visuomenės akyse“.
A.Šedžius buvo įkūręs Lietuvos liaudies partiją, kuri 2014-aisiais susijungė su Kazimieros Prunskienės vadovauta Tautine partija „Lietuvos kelias“, vėliau dėjosi prie partijos „Tvarka ir teisingumas“. 2017-ųjų pabaigoje dėl gyvenamosios vietos pakeitimo jis neteko Šiaulių tarybos nario mandato.
Norėjo likti valdžioje
Naujosios partijos iniciatoriais laikoma grupė buvusių socialdemokratų, šiuo metu dirbančių Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje. Ši frakcija, iš viso vienijanti 12 parlamentarų, tarp jų ir du DP atstovus, buvo įkurta praėjusių metų rudenį.
Tai įvyko po to, kai LSDP paliko ar buvo pašalinti jos lyderio Gintauto Palucko inicijuotam pasitraukimui iš valdančiosios koalicijos su LVŽS nepaklusę parlamentarai.
Tuo metu nuo LSDP atsiskyrė 10 socialdemokratų, bet ne visi jų dalyvauja naujos jėgos kūrime. Apie tai, kad neketina tapti LSDDP nariu, viešai pareiškė buvęs socialdemokratų pirmininkas ekspremjeras Algirdas Butkevičius.
Naujos partijos kūrimą inicijavo G. Kirkilas, taip pat buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis, šiuo metu vadovaujantis parlamentiniam Užsienio reikalų komitetui, Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.
Į „atskalūnų“ pusę perėjo ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas bei dalis LSDP Klaipėdos rajono skyriaus narių.
„Yra nemažai buvusių ir esamų Vyriausybės narių, merų“, – aiškino jis.
Abi pusės žarsto priekaištus
Anot G. Kirkilo, naujoji LSDDP bus „europietiška socialdemokratų partija“.
„Kadangi dabar G. Palucko socdemai kažkodėl staiga sugalvojo pasukti į kraštutinę kairę, pradėjo melstis marksizmui, kas, man atrodo, Lietuvoje jau seniai yra praeitis, tai tuo mes būsime skirtingi. Be to, mes būsime skirtingi savo pozicija Seime – šiuo metu mes esame valdančiojoje koalicijoje“, – dėstė jis.
Kalbėdamas apie naująją partiją, žodžių į vatą nevyniojo ir LSDP pirmininkas G. Paluckas. Anksčiau „iš piršto laužtomis kalbomis“ vadinęs buvusių bendrapartiečių teiginius, kad prie naujai kuriamos politinės jėgos po truputį prisijungia socialdemokratus paliekantys žmonės, prieš kelias dienas jis pareiškė, kad jeigu LSDDP ir bus įkurta, tai ji pasmerkta neišvengiamam išnykimui.
Kalbėdamas su agentūra ELTA, G. Paluckas naujai steigiamos partijos pasaulėžiūrą vadino tiesiog melu ir dūmų uždanga.
„Iš melo kyla visa šita politinė organizacija. Melu pradeda, melu ji ir pabaigs“, – aiškino socialdemokratų pirmininkas.
Jo teigimu, kuriamoje partijoje nėra nei ideologijos, nei naujų veidų, nei moralios, atsakingos politikos ir reputacijos.
„Tai yra žmonės, kurie vėluoja užmarštin. Tai tiesiog mėginamas išpūsti burbulus neturint jokio naujumo ir jokios politikos. Jie tiesiog desperatiškai trokšta dėmesio ir mėgina įvairiausiais būdais mus apšmeižti ir save paaukštinti. Bet tai yra kliedesiai. Laužia iš piršto ir visuomenei skleidžia dalykus, kad bent kažkas susidomėtų. Nes kažkuo kitu jie visuomenės jau seniai sudominti nebegali“, – kalbėjo G. Paluckas.
Politologai: tai primena krikdemų likimą
Kaip DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis, kuriamą LSDDP pavadinti nauja politine jėga galima tik su išlygomis.
„Iš to, ką žinau apie Lietuvos rinkimus ir Lietuvos rinkėjų elgesį, manau, kad šios jėgos perspektyvos prastos. Iš vienos pusės, jie nebeturės LSDP vardo, tęstinumo ir beveik visų žmonių, išskyrus kelis iš parlamentinės frakcijos. Iš kitos pusės, jie negali prisistatyti kaip nauja partija, nes tam reikia naujų, šviežių veidų, kurie nebūtų ilgai buvę politikoje. O toje partijoje – tik socdemų „veteranai“ arba nepritapėliai kitose politinėse organizacijose“, – kalbėjo jis.
Naujai kuriamos partijos, kurios pavadinimas praktiškai identiškas senajai socialdemokratų organizacijai, veikimas, politologo manymu, nebūtinai turės įtakos LSDP.
„Socialdemokratų rinkėjai, nors kiek mažiau nei konservatoriai, yra linkę balsuoti „pagal prisirišimą“ prie partijos. Tad didelė dalis tų žmonių liks prie originaliosios LSDP, nes jie balsuoja už partiją, o ne už kelis žmones. Kai kas gal ir susigundys balsuoti už tuos kitus, bet tikrai netikėčiau, kad ta partija staiga perims pusę socialdemokratų rinkėjų“, – svarstė M. Jastramkis.
Jo manymu, dabartinė situacija su dviem socialdemokratinėmis partijomis yra panaši į tą, kurią 2000-aisias išgyveno krikdemai. Tuo metu nuo „motininės“ Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) atskilusi grupė buvusių bendraminčių įkūrė Moderniųjų krikščionių demokratų partiją (MKDP), kuri po Seimo rinkimų net dalyvavo Vyriausybės formavime.
Tačiau vos po kelerių metų MKDP susijungė su Lietuvos liberalų sąjunga bei „centristais“. Buvo įkurta Lietuvos liberalų ir centro sąjunga, kurioje MKDP išnyko.
Ne geriau baigėsi ir LKDP. 2001 metais ji susijungė su Krikščionių demokratų sąjunga, junginys pasivadino partija „Lietuvos krikščionys demokratai“ (LKD). 2004 metų Seimo rinkimuose LKD gavo vos 1,4 proc. balsų, o 2008 metais susijungė su Tėvynės sąjunga.
„Situacija yra gana panaši tuo požiūriu, kad kai tada krikdemai skilinėjo, jiems irgi buvo ne patys geriausi laikai. Kalbant apie socialdemokratus, galima galvoti, kad labai blogai susiklosčius situacijai, G. Palucko šalininkams gali iškilti pavojus. Bet vis tiek manyčiau, kad senųjų rinkėjų, kurie metai po metų balsuoja už socialdemokratus, jiems turėtų pakakti“, – svarstė M. Jastramskis.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto lektorė politologė Rima Urbonaitė svarstė, kad LSDDP kūrimas primena „bandymą prikelti numirėlį“.
„Kuo gali būti patrauklūs šie socialdarbiečiai su visomis pinskuvienėmis? Tai tarsi ankstesnių partijų grietinėlė, kuri, deja, jau gerokai rūgtelėjusi. Ar gali jie patraukti rinkėją – nuoširdžiai abejoju“, – sakė ji.
Politologės teigimu, šiuo metu stebimas abiejų partijų elgesys, kai vietoje konstruktyvių debatų liejasi abipusiai įžeidinėjimai, gali pakenkti tiek LSDP, tiek LDDP.
„Galvoju, ar tikrai viskas nesibaigs tuo, kad dvi partijos, tarp kurių rinkėjas jau šiandien gerokai painiojasi, besistumdydamos tarpusavyje, gali viena kitą tiesiog numarinti“, – sakė ji.