Už tokią Seimo statuto pataisą po pateikimo balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 27 parlamentarai.
Už siūlymą balsavo posėdyje dalyvavę konservatorių frakcijos nariai, „valstiečių“ balsai pasiskirstė perpus abejose pusėse. Kitų frakcijų atstovai daugiausiai buvo „prieš“ ir susilaikė.
J. Džiugelis sakė pataisas pasiūlęs reaguodamas į žlugusį balsavimą dėl priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato panaikinimo, oponentai tvirtino, kad tokia tvarka prieštarautų laisvo mandato principui.
„Po praėjusios savaitės priimto gėdingo sprendimo dėl M. Basčio apkaltos norėčiau pradėti diskusijas dėl atviro vardinio balsavimo apkaltos atveju“, – sakė J. Džiugelis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad slaptas balsavimo principas dėl personalijų tvirtintas Konstitucijoje.
„Nenoriu būti pamokslininkas, bet didžiausias demokratijos laimėjimas yra būtent tiesioginiai visuotiniai ir slapti rinkimai, renkant personalijas, tas parašyta ir Konstitucijoj. Būtent slapti rinkimai sudaro galimybę laisvai, niekieno nevaržomiems balsuoti“, – sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Praėjusią savaitę Seime žlugo balsavimas dėl M. Basčio mandato panaikinimo. Jis vėliau paskelbė pats atsistatydinantis, o balsavimo rezultatais pasipiktinę žmonės susirinko į tūkstantinį mitingą prie Seimo.
Žlugus balsavimui dėl apkaltos, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius ir atvirkščiai.
Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę „valstiečiai“ turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.
Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą.
.Pavadino protestu: siekia atmesti peticiją?
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis DELFI sakė, kad toks rezultatas jam – keistas.
Politikas prasitarė, kad dar antradienį seniūnų sueigoje buvo ganėtinai primygtinai raginama šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, leista suprasti, kad tai – labai svarbu pastarųjų įvykių kontekste.
„Buvo labai keista stebėti tą neigiamą balsavimą, kodėl taip atsitiko, taip pat ir didelę dalį valstiečių-žaliųjų frakcijos, kuri nepalaikė. Galbūt juos įtikino labai kategoriškas Povilo Urbšio pasisakymas prieš ir prieš savo kolegą, visus, palaikančius šią idėją, išvadinant komjaunuoliais. Galbūt tai ir kokie vidiniai frakcijos susitarimai“, – įžvalgomis dalijosi G. Landsbergis.
Anot jo, tai, kad net 27 Seimo nariai balsuojant susilaikė, galima suprasti kaip tam tikrą protestą.
„Reaguodamas į susidariusią situaciją Ramūnas Karbauskis pasakė, kad naują projektą pateiks Vyriausybė ar tai premjeras. Keistas pasisakymas, turint galvoje, kad mes taisome Seimo statutą, Vyriausybė niekada neteikia projektų Seimo statutui. Matyt, kažkoks pasimetimas arba tiesiog siekiama atmesti peticijos autorių idėjas“, – svarstė politikas.
DELFI primena, kad tūkstantinę minią protestuotojų, skanduojančių šūkį „Mes kaltinam“, prie Seimo praėjusią savaitę sukvietęs apžvalgininkas Andrius Tapinas sekmadienį išplatino reikalavimų sąrašą, kurį antradienį įteikė politikams. Savo reikalavimus visi norintys galėjo pateikti „Laisvės TV“ paskyroje feisbuke.
Antradienį nepritarta ne tik siūlymui atvirai balsuoti per apkaltą, bet ir pirmalaikiams rinkimams.
Išvardijo reikalavimus
A. Tapino parengtame dokumente reikalauta iki Seimo pavasario sesijos pabaigos:
Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje;
Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą;
Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties;
Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas
Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus;
Iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.