„Aš pažįstu žmonių, kurie ėjo toje eisenoje. Toje eisenoje buvo ir partijos, kurios narė aš taip pat esu narių – puikūs žmonės, patriotai, bet reikia galvoti apie tą ribą, kurią peržengi, eidamas šitoje eisenoje. Kaip mes bemylėtume Lietuvą, šitas šūkis („Lietuva – lietuviams“) yra blogas, ir jis blogus dalykus sako apie mus. Jeigu jie mano, kad tai yra patriotizmo išraiška, taip nėra. Tai yra ekstremizmo išraiška, jei nepasakyti daugiau“, – sakė L. Andrikienė penktadienį per DELFI konferenciją.
Europarlamentarė teigė nesmerkianti tų žmonių, kurie apsisprendė eiti tose eitynėse.
„Jie dalyvavo toje eisenoje labai gerų ketinimų ir norų vedini, su švente širdyje, „Lietuva lietuviams“ atrodo taip gerai, bet pagalvokime apie pasekmes ir apie kitu dalykus“, – kalbėjo L. Andrikienė.
Prezidiumas rekomendavo nedalyvauti eitynėse
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad partijos prezidiumas kreipėsi į partijos narius kviesdamas susilaikyti nuo „tokių antieuropietiškų, skaldančių, nacionalistiškų eisenų“.
„Jokių sankcijų nebuvo numatyta. Priešingai nei valstiečiai nefotografavome žmonių. Ar galėjo būti suklaidintų žmonių, patikėjusių kokiais nors gražiais Murzos pažadais? Galbūt, galėjo. Aš negaliu atsakyti. Pats nebuvau ir nemačiau“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak partijos lyderio, L. Andrikienė, jeigu nori, turi galimybę „su kokiais nors faktais kreiptis į partijos Priežiūros komisiją, ir ją paprašyti įvertinti situaciją“.
Kaip rašė naujienų agentūros BNS ir ELTA, tautininkų eitynėse Kovo 11-ąją dalyvavo netoli tūkstančio žmonių.
Nešini plakatu su užrašu „Lietuva – lietuviams“ trispalvės fone eitynių dalyviai pajudėjo į Lukiškių aikštę, kur buvo rengiamas trumpas mitingas.
Skirtingai nei ankstesniais metais, prieš eitynes Vilniaus katedros aikštėje jų dalyviai būrėsi į skirtingas grupes, vieni pasisakydami prieš Astravo atominę elektrinę, kiti akcentuodami būtinybę apsivalyti nuo sovietinės nomenklatūros, dar kiti kalbėjo apie tradicinę šeimą, kuriai iškilusi grėsmė.
Kilusi įtampa tarp eitynių organizatorių ir ultrapatriotiškai nusiteikusių tautininkų, tarp kurių buvo ir Mindaugas Gervaldas (iki 2012 m. – Murza) iš Šiaulių, į rimtesnį konfliktą neišvirto.
