Tokia pozicija tiesioginėje DELFI konferencijoje pasidalijo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo vadovaujama partija kitąmet pasiūlys naujovę Lietuvos žmonėms – išrinkti kandidatą prezidento rinkimams, kurį parems konservatoriai.
Kalbėjo ir su G. Nausėda: partija turės vieną kandidatą
G. Landsbergis pripažino, kad apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose yra kalbėjęs ir su ekonomistu Gitanu Nausėda.
„Aš susitinku ir kalbuosi su daugeliu žmonių, kurie yra įvairiuose sąrašuose minimi. Bet aš esu išsakęs tokią nuostatą, kad neatmesčiau galimybės, kad TS–LKD skyriai gali jį ir matyti kaip vieną iš kandidatų. Turbūt tai nebūtų keista“, – sakė jis.
Pasak konservatorių lyderio, lygiai taip pat kandidatais jie galėtų matyti ir Žygimantą Pavilionį ar Vygaudą Ušacką, Ingridą Šimonytę ar Emanuelį Zingerį.
„Šiandien aš galiu numanyti ir maždaug paprognozuoti, kad partija turės vieną kandidatą, be abejonės. Tą kandidatą, kurį parems. Ir jis gaus bekompromisę paramą“, – aiškino politikas.
Ž. Pavilioniui – kritika
Pasidomėjus, ar ši situacija neblaško pačios partijos – štai Ž. Pavilionis inicijavo diskusiją apie G. Nausėdos darbovietę, G. Landsbergis pripažino, kad kažkas viešojoje erdvėje gerai pastebėjo, kad Ž. Pavilionis politikoje yra dar neseniai, tad gal kartais neatlaiko įtampos, jaučia poreikį išbėgti pirmas.
„Tiesą sakant, aš ir mūsų partijoje girdėjau gana neigiamų atsiliepimų apie šį veiksmą. Žmonės tikisi konkurencijos, jiems įdomu išgirsti kandidatų nuomones, pasisakymus vienu ar kitu klausimu, tačiau tokio priekabumo labai didelio mes greičiau tikėtumėmės iš oponentų, kitų partijų“, – pripažino jis.
Konservatorių lyderis aiškino labai tikintis ir pasitikintis garbingu veikimu, tad galintis tik pasidalinti lūkesčiu, kad partijoje bus laikomasi šios taisyklės.
Vadovybė esą neagituos
Paklaustas, ar diskusijų metu bus atsižvelgta į galimų kandidatų į prezidento postą reitingus, G. Landsbergis pabrėžė, kad „atsižvelgs žmonės“.
„Tai yra žmonių rankose. Visuotiniai, atviri rinkimai – net G. Landsbergis, Andrius Kubilius ar Vytautas Landsbergis, manyčiau, sunkiai gali įtikinti žmones labai pakeisti nuomonę vienu ėjimu. Jie susidaro nuomonę ir galbūt kartais ir tie patys reitingai ją formuoja, bet tai – tik vienas dėmuo. Turime apie pusę metų, kol visuomenė, ne tik TS–LKD, sugalvos ir nuspręs, kas tinkamiausias vesti Lietuvą į priekį“, – aiškino jis.
Politikas tikino šiandien sunkiai įsivaizduojantis, kad partijos vadovybė akivaizdžiai įsitrauktų agituojant už vieną ar kitą kandidatą, nes tai visiškai paneigtų demokratinius principus.
Jei vis tiek eis į rinkimus, partijos paramos nesulauks
Pastebėjus, kad gali susiklostyti situacija, kai į viršų iškils kandidatas, kurio partijos vadovybė visai nenori remti, G. Landsbergis juokavo, kad to galima baimintis kiekvienu atveju. Tarkime, žmonės išrinko „valstiečius“, o po pusantrų metų griebėsi už galvos: „Ką mes padarėme“.
„Jei jau einame demokratijos keliu, tai jis yra sudėtingas, kupinas ir nuogąstavimų, ir viso kito – tą aš suprantu. Tačiau jis yra ypač svarbus. Kiek kartų mes esame girdėję, kad Lietuvoje trūksta pilietiškumo, politiškumo, kad partijos arba Seimas... Ne ten yra valdžia, jėga, iš kurios kyla sprendimų priėmimas. Visuomenė yra jėga. Joje yra pagrindiniai instrumentai. Tik žmonės galbūt ne visada jais naudojasi“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Paklaustas, kaip bus elgiamasi, jei partijai priklausantys asmenys vis tiek pareikš norą dalyvauti prezidento rinkimuose, nors jų kandidatūrai ir nepritars partijos vadovybė, G. Landsbergis tikino, kad tokiu atveju partija leis aiškiai suprasti, kad tas asmuo nėra niekaip su ja siejamas.
„Net ir sulaukęs partijos paramos, dalyvaujantis prezidento rinkimuose žmogus turėtų stabdyti savo narystę, manau, ganėtinai ankstyvoje stadijoje. Turbūt neigiamai žiūrėčiau į tokį procesą, nes vis dėlto tai būtų partijos ir visuomenės valios paneigimas“, – kalbėjo jis.
Vienas demokratijos principu, priminė jis, yra taikus valdžios perdavimas ir rezultatų pripažinimas.
Kodėl priėmė tokį sprendimą?
„Mintis kilo stebint kai kuriuos Vakarų valstybėse vykstančius procesus. Turbūt daug kas sekė ir 2016 m. JAV vykusius rinkimus, kai respublikonų ir demokratų partijos taip pat ieškojo kandidatų. Iš pradžių, berods, respublikonų partijoje jų buvo 12. Kandidatas, kuris atstovavo partijai, gavo jos paramą, buvo atrinktas atviruose rinkimuose“, – priminė G. Landsbergis.
Anot jo, svarbu suprasti, kad būsimas prezidentas yra Lietuvos, o ne partijos.
„Dėl to ir kviesime – tas procesas netrukus prasidės – Lietuvos žmones pasisakyti už tai, kas turėtų būti jų prezidentas“, – aiškino konservatorių lyderis.
Aptariamas asmuo esą gaus TS–LKD paramą.
Paaiškino procesą
Konferencijos metu G. Landsbergis taip pat kiek plačiau pristatė ir patį rinkimų procesą.
„Pradėsime nuo to, kad jau šį pavasarį partijos skyriai galės kelti kandidatus, kurie, jų manymu, galėtų nusipelnyti partijos paramos. Aš įsivaizduoju, kad tokių kandidatų sąrašas gali būti tikrai ilgas – gali būti ir netikėtų, ir keistų pavardžių... 15-20 žmonių sąrašas, manau, gali būti padarytas.
Tada jau partijos vadovybė kreipsis į kandidatus, ar jie sutinka tame sąraše likti. Galbūt kai kuriems yra nepriimtina, kad žmonės apie juos diskutuotų. Jie iš to sąrašo galėtų išsibraukti.
Jau vėliau, galutinis sąrašas, kuris bus suderintas su tais žmonėmis, kurie sutiko jame likti, bus pristatytas visuomenei. Ir visuomenė po nedidelės techninės prievolės pranešti partijai, kad norėtų dalyvauti rinkimuose, galės pasisakyti už vieną iš to sąrašo žmonių. Kaip ir Lietuvos rinkimuose, per du turus“, – aiškino politikas.