„Labai daug Teisės departamento pastabų, norime susipažinti“, – teigė „valstiečių“ frakcijos atstovas Jonas Jarutis, paprašęs klausimo svarstyme padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Už pertrauką iki 15 val. balsavo 57 parlamentarai, 34 – prieš bei susilaikė 19.
Parlamentinio tyrimo, kuris iki lapkričio pateiktų Seimui atsakymus į daugelį klausimų dėl žemės valdymo ir įsigijimo, prašo opozicinių konservatorių frakcija – dėl komisijos sudarymo surinkta 38 parašai. Parlamentinį tyrimą daugiausiai palaiko konservatoriai, tačiau iniciatyvą parėmė ir keli liberalai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti tyrimą gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų – ne mažiau kaip 36 iš 141.
Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.
Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip pat bus bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.
Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.