Premjeras Saulius Skvernelis šią pertvarką yra pavadinęs vienu svarbiausių šios Seimo sesijos darbų. Tikimasi, kad po reformos valstybės tarnyba taps mažesnė ir efektyvesnė.
Pagal projektą, būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų prie atlyginimų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti darbuotojui algą iš koeficientų intervalo, tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga.
Paliekama galimybė valstybės tarnautojams gauti papildomą apmokėjimą už darbą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar ES institucijomis. Tačiau už tokiai veiklai skirtą laiką darbuotojui nemokamas pagrindinis darbo užmokestis.
Taip pat numatyta galimybė kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.
Vyriausybė siūlo supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant jų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.
Vyriausybė taip pat siūlo naikinti valstybės tarnybos rezervą – pareigų siūlymą buvusiems valstybės tarnautojams. Atranka į valstybės tarnybą būtų centralizuota.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.
Būtų atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.
Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Asmuo negalėtų eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Projekte numatoma, kad prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų prezidentas, jis pavaldus prezidentui.
Kartu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokestį.
Vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis pernai neatskaičius mokesčių siekė 1054 eurus.
Anksčiau skaičiuota, kad nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą papildomai 2019 metais valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų.
Gruodį ministrų pasitarime siūlomai valstybės tarnybos pertvarkai buvo išsakyta pastabų dėl finansinio pagrindimo – abejota, ar tikrai keliant valdininkų algas nereikės papildomo finansavimo. E. Misiūnas sakė, kad valstybės institucijos jau 2018 metais turės atsisakyti dalies darbuotojų, kad likusiesiems nuo 2019 metų galėtų pasiūlyti didesnes algas.
Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.
Šiuo metu yra per 50 tūkst. valstybės tarnautojų.