Per 27 metus iš mūsų šalies emigravo 850 tūkst. piliečių. Maža to, praėjusiais metais emigracijos tempai dar paspartėjo – iš Lietuvos išvyko 57 tūkst. gyventojų, o grįžo vos 29 tūkst. asmenų. Taigi netekome Jonavos dydžio miesto.

Pagal neto migraciją tūkstančiui gyventojų, 2016 m. Lietuva buvo paskutinėje vietoje Europoje. Vos 1 proc. tais metais emigravusiųjų buvo vyresni nei 65 m., taigi nesunku suprasti, kad drastiškai netenkame darbingo amžiaus žmonių, o tai kelia grėsmę visai Lietuvos ekonominei, socialinei ir politinei sistemai.

Pirmadienį „The Atomic Garden“ patalpose vykusioje spaudos konferencijoje buvo bandyta išsiaiškinti, ką dėl to reikėtų daryti.

Piktinamasi neadekvačiomis kainomis ir žemais atlyginimais

Kaip rodo 2018 m. vasarį „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 87 proc. Lietuvos gyventojų savo aplinkoje turi emigravusių žmonių, o 69 proc. mano, kad valstybės pastangos yra nepakankamos emigrantams susigrąžinti. Vos 3 proc. respondentų į pastarąjį klausimą atsakė teigiamai.

Nepakankamas valstybės pastangas dažniau įžvelgia vidutinių pajamų grupės ir mažesniuose miestuose gyvenantys atstovai.

Savo ruožtu KTU Europos instituto užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kurias 3 problemas visuomenė išskirtų kaip svarbiausias Lietuvoje, parodė, kad daugiausia jų piktinasi neadekvačiai didelėmis kainomis, palyginti su gaunamais atlyginimais (64,2 proc.), žemais atlyginimais, pensijomis, kas neužtikrina oraus pragyvenimo (55,6 proc.), o 43,5 proc. jų emigruoja, neturėdami vilties grįžti.

Gyventojų emigracijai didžiausią įtaką daro ekonominiai motyvai, socialinio nesaugumo jausmas ir teisingumo stoka, geresnės karjeros perspektyvos užsienyje.

Išskyrė 3 vyraujančius požiūrius

Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas tikino, kad iki šiol mūsų valstybėje nėra struktūrinių pokyčių, kurie paskatintų piliečius priimti optimistinius veiksmus savo šalies atžvilgiu.

Anot jo, norėdami apversti emigracijos statistiką aukštyn kojom, turime pasiųsti aiškų signalą, rodantį, kad esame rimtai nusiteikę tapti talentų traukos vieta.

„Diskusijų metu išsiaiškinome kelias vyraujančias nuomones. Pirma jų – demografiniai pokyčiai (ir dėl migracijos, ir dėl gimstamumo mažėjimo) pasaulyje yra tokie gilūs ir ilgalaikiai, kad juos pakeisti vargu ar įmanoma. Rekomenduotina valstybėms prisitaikyti prie to, kad jose gyvens mažiau gyventojų. Antra nuomonė – gal nereikia nieko daryti, pasroviui plaukiant žmonės sugrįš, juk vyksta ir, pavyzdžiui, „Brexit“. Trečia – esant politinei valiai, pasisėmus kitų šalių gerosios praktikos – nuo katalikiškos Airijos, Singapūro ar mūsų kaimynės Lenkijos, kuri šiuo metu sėkmingai sprendžia gimstamumo problemą, – galime siekti pozityvių sprendimų. Jie, be abejo, nebus lengvi“, – kalbėjo jis.

V. Ušacko teigimu, būdamas trečiosios mokyklos atstovu, jis su kolegomis išskyrė 5 priemones, kaip pasiekti teigiamų rezultatų.

Kas būtų paskata emigrantams grįžti?

„Įdomu, kad, kai buvo paklausta, kas būtų paskata emigrantams sugrįžti į Lietuvą, dažniausias nurodytas lūkestis – darbo vieta, kuri garantuotų panašų pragyvenimo lygį užtikrinantį atlyginimą. Tai nurodė 44 proc. apklaustųjų.

Kitas dominuojantis atsakymas – pagerėjusi bendra politinė, ekonominė ir socialinė padėtis šalyje: aukšto lygio sveikatos, švietimo sistemos, socialinis teisingumas (41 proc.)“, – citavo „Spinter“ apklausą V. Ušackas.

Anot jo, šiuo metu šalyje matomas patriotinis pakylėjimas, kuris gali būti sietinas su Lietuvos šimtmečiu, „Brexit“, tačiau, ko gero, spėjo jis, šie aspektai nėra pakankami tam, kad iš Lietuvos žmonės neišvyktų ir pritrauktume taip reikalingus žmogiškuosius resursus.

Priėmė sprendimų planą

V. Ušackas tikino, kad diskusijų metu jie išskyrė dvi veiksmų sritis – greitą ir ilgalaikį efektą, kaip pasiekti trokštamo rezultato.

„Greitam efektui pasiekti reikalingas darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas. Taip pat reikalinga išplėtota komunikacija, pasiekiant išvykusius lietuvius su konkrečia žinia – mes jūsų laukiame. Svarbu ir tobulinti rezidavimo sąlygas Lietuvoje. Remdamiesi kitų šalių patirtimi, matydami, kaip kitos valstybės konkuruoja dėl užsienio talentų, manome, kad lanksčią imigracijos politiką galima suderinti su nacionaliniais saugumo interesais. Penkta, tik esant politinei atsakomybei, prisiimant politinę valią, galima užtikrinti, kad tos priemonės realiai veiktų“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu svarbios priemonės ilgalaikiam efektui pasiekti esą yra nuosekli šeimos politika, skirta gimstamumo lygiui stabilizuoti ir padidinti, užtikrinama ori senatvė, investicijos į mokslą, piliečių sąmoningumo apie demografinę problemą didinimas, dvigubos pilietybės ir saugaus elektroninio balsavimo įvedimas.

Ekonomistas: niekas nebekvestionuoja, kad reikia kažką daryti

Ekonomistas ir iniciatyvos „Lemiamas šuolis“ autorius Paulius Kunčinas aiškino, kad aptariamais klausimais šiuo metu diskutuojama itin aktyviai – juntama, kad keičiasi visuomenės, žiniasklaidos nuomonė, niekas nebekvestionuoja, kad kažką reikia daryti.

„Pribrendo laikas kažką daryti, valia formuojasi. Turiu pastebėti, kad yra teigiamų signalų iš šios Vyriausybės, Seimo. Buvo pažadėta, kad reformos iš tikrųjų bus. Aišku, viskas yra detalės, labai svarbu nepadaryti klaidų ir neišvaistyti teigiamo politinio kapitalo, kad nebūtų dar blogiau“, – pripažino jis.

Anot P. Kunčino, svarbiausia išvada, kurios diskusijų metu pavyko pasiekti, yra ta, kad turime kalbėti apie talentus, tai yra visus lietuvius, kurie yra gabūs, nori dirbti, mokytis, siekti, dalyvauti globalioje ekonomikoje.

„Visi sako, kad šiuo metu trūksta darbuotojų, atlyginimai kyla dirbtinai, nes keliamas atlygis liekantiesiems“, – pastebėjo jis.

Turi siūlymą

Ekonomisto teigimu, Lietuvoje dar nėra pakankamai gerai mokamų ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, nes užsienio investicijos nuteka į šalis, kuriose taikomos mokesčių „lubos“ ir galima samdytis talentus pigiau.

Būtent „Sodros“ „lubos“ esą padėtų pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Tam, rodo apklausos, pritartų ir visuomenė, jei tai paskatintų darbo užmokesčio augimą.

P. Kunčino teigimu, jo pasiūlymas – 5 x VMDU siekiančios Sodros „lubos“ Lietuvoje. Būtent tokia riba taikoma Serbijoje ir Rumunijoje. Galima palyginti, kad Lenkijoje šis rodiklis siekia 2,5, Vokietijoje – 1,7, Austrijoje – 1,8, Ukrainoje – 5,2.

„Kol neišspręsime mokestinių klausimų, nusileisime kitoms šalims. Net JAV sumažino mokesčius, vyksta didžiulė kova dėl investicijų, naujų galimybių. Mano galva, galime dalyvauti šioje kovoje, esame įsivardiję sritis, kuriose galėtume kaip lygus su lygiu kovoti dėl investicijų, bet tam turi būti paruošta dirva, mokestinės galimybės“, – kalbėjo jis.

Įžvelgė dvi Lietuvas: kova dėl išgyvenimo tampa vis sunkesnė

P. Kunčino teigimu, dažniausias veiksnys, lemiantis tai, kad lietuviai ryžtasi emigruoti, yra kylančios kainos. Nors atlyginimai šalyje didėja, darbo atlygis Lietuvoje yra 4 kartus mažesnis nei ES vidurkis, 8 kartus mažesnis nei Norvegijoje.

„Žmonės tiesiog nebepakelia krūvio ir nebemato, kaip išeiti iš spąstų. Iš tikrųjų atlyginimai auga, tačiau auga ir kainos. Kova, kaip pasiekti tam tikrą pragyvenimo lygį, tampa vis sunkesnė“, – aiškino ekonomistas.

Ne paslaptis, tikino kalbėtojas, kad daugiausia Lietuvos emigrantų yra kilę iš regionų. Būtent tų vietų, kur trūksta gerai mokamų darbų.

„Mes dabar turime de fakto dvi Lietuvas“, – pripažino jis.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pasakė, kodėl talentai negrįžta

Iš emigracijos į Lietuvą grįžusi „Kurk Lietuvai“ atstovė Kristina Belikova tikino, kad dažniausiai jaunus žmones nuo reemigracijos stabdo tai, kad esą bus labai sunku pradėti nuo nulio, integruotis į neretai skeptiškai nusiteikusią visuomenę, panaudoti įgytas žinias.

Pranešėja taip pat pasisakė už dvigubos pilietybės idėjos įgyvendinimą.

„Labai svarbu sukurti sąlygas, kad grįžę talentai čia ne tik atvyktų, bet ir pasiliktų. Turime kurti sąlygas, kurios apimtų tiek karjeros galimybes, tiek išsilavinimą ir pareigas atitinkantį atlyginimą, tiek atvirumą – priimti kitaip manančiuosius“, – sakė ji.

Pasak K. Belikovos, į Lietuvą ji pati asmeniškai grįžo norėdama įprasminti savo žinias ir įgūdžius.

Kontroliuojame, o ne konkuruojame

Migracijos ekspertas Linas Kliukas konferencijos metu palygino, kaip Lietuva, kalbant apie imigrantų pritraukimą, atrodo pasauliniame kontekste.

„Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. užsieniečių, tačiau akcentas, analizuojant įstatymus, viešąją erdvę, yra kontrolė. Labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse užsieniečių kur kas daugiau, nereikia manyti, kad ten nėra kontrolės, tačiau ten kartu aršiai konkuruojama dėl kapitalo, talentų. Vis dažniau įtraukiamas ekonominis vertinimas“, – sakė jis.

Specialistas išskyrė tris reikšmingas imigrantų kategorijas: investuotojai, kuriantys pridėtinę vertę, darbo jėgos migrantai ir studentai.

Einame kitu keliu nei pasaulis

Pasak L. Kliuko, užsieniečiui nėra pateikiama pakankamai informacijos, kaip imigruoti į Lietuvą, sistema paini, turime daug institucijų, mūsų įstatyminė bazė – perteklinė ir kintantį kone kasmet. Savo ruožtu pasaulyje vyraujanti tendencija yra skatinanti emigracinė policinė stambiam kapitalui.

„Įdarbinti užsienietį geriausiu atveju trunka 2–3 mėnesius. Susidaro įspūdis, kad jiems taikomas ir šioks toks atlyginimo barjeras – reikalaujama 3 vidutinių darbo užmokesčių. Dėl to Lietuvoje dirba lenkų kompanijose įdarbinti ukrainiečiai, verslas negali įdarbinti norimų specialistų, taip prarandami mokesčiai į LR biudžetą“, – aiškino migracijos ekspertas.

Be to, atkreipė dėmesį jis, Lietuvoje yra viso labo 2,5 tūkst. užsienio studentų. Pastebima, esą ribojamos darbo galimybės, galimybės likti šalyje baigus studijas.

Tai ką daryti?

L. Kliuko teigimu, tam, kad Lietuva atsirastų migracijos žemėlapyje, galime kelti ilgalaikius arba trumpalaikius uždavinius.

„Ilgalaikiai uždaviniai: išsami analizė, kiek ir kokių užsieniečių mums reikia, kaip juos pritrauksime; taikant gerąsias pasaulio praktikas, konkurencingos ir kontroliuojamos imigracijos politikos sukūrimas; viena administruojanti įstaiga.

Trumpalaikiai uždaviniai: ekonominis vertinimas; administracinių resursų ir kompetencijų didinimas; aiški, išsami ir prieinama informacija (šiandien oficialus migracijos puslapis informatyvus tik lietuvių kalba; reakcijos laiko trumpinimas į rinkos pokyčius“, – nurodė kalbėtojas.