Norą užimti šias pareigas išreiškė 12 kandidatų. Tiesa, tik trys jų apie tai prabilo viešai. Tai – ilgametė DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, buvęs agentūros BNS redaktorius Artūras Račas ir prodiuseris Kristupas Krivickas.

Pirmadienio rytą „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ Mykolo Romerio universiteto dėstytojas dr. Virgis Valentinavičius ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius diskutavo, kas turi realiausias galimybes laimėti konkursą ir kokią įtaką šiuo atveju turės valstiečių–žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Beveik neabejoja, kad dalyvauja ir A. Siaurusevičius

„Viskas priklausys nuo to, ar konkurse, ko negirdėjome, dalyvaus dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius. Mūsų pokalbis buvo visiškai neoficialus, tikrai negaliu atskleisti jo detalių, pasakyti, kad jis dalyvaus konkurse. Tačiau, jei jis dalyvaus, manau, nepaisant kilusio viso šio skandalo, triukšmo dėl LRT, A. Siaurusevičius turi galimybių“, – savo įžvalgomis dalijosi T. Ignatavičius.

V. Valentinavičiaus žiniomis, tikimybė, kad A. Siaurusevičius kandidatuoja į LRT generalinio vadovo postą, siekia maždaug 90 proc.

„Pažvelgus, kaip jis laikėsi viso šio skandalo metu, tampa pakankamai aišku, kad vykdoma rinkiminė kampanija. Generalinį direktorių pastarąjį mėnesį viešojoje erdvėje mes matėme tiek, kiek per 4 metus nematėme. Vien tai sako, kad jis kandidatuos. Tai rodo ir požiūrį – ta kritika, kuri pasipylė viešojoje erdvėje, tai, kaip jis bando išnaudoti tą visą situaciją. Taip sakant, oligarchas R. Karbauskis bando prispausti LRT, o LRT staiga parūpo tiesos apie oligarchą R. Karbauskį, kas prieš tai nerūpėjo“, – kalbėjo jis.

LRT pati prisidėjo prie R. Karbauskio šlovės?

Politologas priminė, kad šiuo metu atliekamas ir „Naisių vasaros“ tyrimas, ši serialą taip pat aktyviai nagrinėja žurnalistė Rita Miliūtė, kuri savo reportažuose vis įrodo, kad būtent jis sukūrė R. Karbauskį kaip politiką.

„LRT pati prisidėjo prie to, transliavo šį serialą ir, maža to, savo autorinėse laidose jį reklamavo“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Žurnale „Valstybė“ jis tikino perskaitęs redaktoriaus Eduardo Eigirdo straipsnį, kuriame jis tik patvirtina, kad LRT pati prisidėjo prie Naisių oligarcho sukūrimo, tačiau tiesa apie jį LRT parūpo tik tuomet, kai R. Karbauskis „paėmė už biudžeto eilutės“.

Įvertino galimybes

Anot V. Valentinavičiaus, K. Krivicko galimybės tapti naujuoju LRT generaliniu direktoriumi yra kuklios, M. Garbačiauskaitės-Budrienės – rimtesnės, nes ji ilgai vadovavo didelei ir įtakingai žiniasklaidos organizacijai, tačiau itin svarbus bus prezidentės žodis.

„Labai daug priklausys nuo prezidentės, iš tikrųjų. Teoriškai, taryboje prezidentė turi 4 balsus iš 12. Na, įtariu, kad A. Siaurusevičius turi daugiau... Tik mes nežinome, kas – kiti kandidatai. Galbūt tarp kitų kandidatų bus vertų dėmesio“, – svarstė jis.

Pasak politologo, LRT taryba turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad, jei po viso to, kas buvo girdėta, bus sutikta su A. Siaurusevičiaus kandidatūra, R. Karbauskio ir valstiečių–žaliųjų argumentai, kad reikia „daryti kaip Lenkijoje“, taps patrauklesni.

Itin svarbi – D. Grybauskaitės pozicija

„To, kas taps LRT generaliniu direktoriumi, tikrai nelems R. Karbauskis. Nei M. Garbačiauskaitė-Budrienė, nei A. Siaurusevičius nėra jo žmonės. Tiesa, nežinome kitų kandidatų, galbūt tarp jų ir yra kas nors labiau artimas“, – svarstė T. Ignatavičius.

V. Valentinavičius pasidalijo įžvalga, kad, jei R. Karbauskio kandidatas tarp 12–os pasisiūliusių ir būtų, jo galimybės laimėti greičiausiai yra artimos nuliui. Kitokia šiuo atveju – D. Grybauskaitės įtaka.

„Prezidentė šiaip ar taip turi autoritetą, yra populiariausia politikė Lietuvoje. Ji gali ne tik tuos 4 žmones, bet ir kitus įtikrinti balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, jei pozicija bus aiški“, – pastebėjo politologas.

Audrius Siaurusevičius

Pripažino problemas dėl skaidrumo

„Žinių radijo“ laidos metu T. Ignatavičius atkreipė dėmesį, kad aiškios kritikos iš prezidentės ar Prezidentūros A. Siaurusevičiaus atžvilgiu nebuvo.

„Nesu girdėjęs tokios aštrios kritikos, nors ji, pavyzdžiui, skubiai sureagavo į tai, kas vyksta, Teisingumo ministerijoje, į kritiką, išsakytą ministrės Mildos Vainiutės ir viceministro atžvilgiu. To tarsi ir nebuvo, tad dar nežinia, ar jos netenkina A. Siaurusevičiaus kandidatūra“, – aiškino žurnalistas.

Tačiau V. Valentinavičius priminė, kad kartais užtenka ir to, kas pasakyta tarp eilučių.

„Prezidentė aiškiausiai pasisakė už formulę, kad komisija turi teisę tirti, bet neperžengti Konstitucinių ribų, nesikišti į turinį, o LRT palinkėjo atsiverti. Nebijoti, atsiverti, išsiskaidrinti. Čia yra pripažinimas, kad LRT ir jos direktorius turi skaidrumo problemų“, – pridūrė jis.

Nuskambėjo raginimas LRT

D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad LRT finansinę veiklą galėtų tirti Valstybės kontrolė arba Viešųjų pirkimų tarnyba, o specialios parlamentinės komisijos sudarymas kelia įtarimų, kad ji gali tapti susidorojimo priemone.

„Jeigu yra kažkokių neaiškumų ar klausimų dėl LRT finansinės veiklos, pagal mūsų administracinę teisę ir įstatymus, tai (tyrimą – BNS) turi atlikti tam skirtos institucijos“, – žurnalistams Šiauliuose sakė D. Grybauskaitė.

Anot jos, Seimo nariai neturi reikiamų ekspertinių žinių tyrimui atlikti.

„Priežiūrą ir kontrolę, be jokios abejonės, vykdo Seimo komitetas, bet jeigu jam kažkas neaišku, jis gali kreiptis ir paprašyti, pavyzdžiui, Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų atlikti papildomą tyrimą, nes tokios ekspertizės ar ekspertinės patirties, be jokios abejonės, Seimas ir negali turėti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Bet kurios specialios komisijos sudarymas visada sukelia įtarimų, kad gali būti neadekvatus instrumentas, kuris labiau panašus į susidorojimą, negu į realų ir tikrą norą ištirti skaidrumą ar neskaidrumą vienos ar kitos organizacijos“, – sakė šalies vadovė.

„Labai linkėčiau LRT pirmiausia nebijoti, teikti ir neslėpti visą reikalingą informaciją ir vykdyti tai skaidriai, na o Seimui palinkėčiau neišeiti iš Konstitucijos numatytų rėmų tokioms komisijoms tirti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė pasisako už vadovavimą įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės

DELFI primena, kad A. Siaurusevičius LRT vadovauja jau 10 metų. Tiesa, LRT veiklą reglamentuojančiame įstatyme nenurodyta riboti generalinio direktoriaus kadencijų skaičių.

Tuo metu D. Grybauskaitė nuosekliai kartoja mintį, kad amžinų vadovų neturi būti: reikalingas kadencijų ribojimas. Vis dėlto viešai Prezidentūra nekomentuoja LRT atvejo ir kadencijų klausimu DELFI pateikė bendrą principinę poziciją.

„Prezidentė nuosekliai laikosi pozicijos, kad visose srityse vadovų kadencijos turi būti ribojamos, palaipsniui atsisakant amžinų vadovų tradicijos. Prezidentės teigimu, vadovų kaita yra papildomas saugiklis nuo korupcijos, nepotizmo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Tai – skaidresnio bei atsakingesnio valdymo garantija. Vadovų rotacijos principas jau pritaikytas daugelyje viešojo sektoriaus sričių: teisėsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse“, – teigiama prezidentės Spaudos tarnybos DELFI pateiktame atsakyme.

Spaudos tarnyba patikslino, kad šalies vadovė pasisako už vadovavimą įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Laikinosios tyrimo komisijos (dėl LRT veiklos) posėdis

Antradienį vertins, ar atitinka reikalavimus

DELFI primena, kad kovo 6 d. LRT tarybos posėdyje bus plėšiami vokai su kandidatų pareiškimais ir tikrinama, ar jie atitinka formalius konkurso reikalavimus. Tada taryba susitiks su kiekvienu iš kandidatų ir slaptai balsuos.

Kad LRT vadovas būtų išrinktas, už jį turi balsuoti daugiau kaip pusė iš 12 tarybos narių. Nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau nei pusės visų LRT tarybos narių balsų, tame pačiame LRT tarybos posėdyje skelbiamas pakartotinis slaptas balsavimas dėl dviejų daugiausiai balsų surinkusių pretendentų. Jeigu keli pretendentai surenka vienodą didžiausią balsų skaičių, pakartotinai slaptai balsuojama dėl šių kandidatų.

Jeigu antrojo balsavimo metu nėra nustatomas laimėtojas, artimiausiame LRT tarybos posėdyje yra priimamas sprendimas dėl naujo konkurso skelbimo. Tokiu atveju LRT taryba paveda LRT generalinio direktoriaus pareigas einančiam arba kitam asmeniui laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo.

LRT tarybos patvirtintuose reikalavimuose numatyta, kad kandidatas į LRT vadovus turi turėti magistro arba jam prilygintą laipsnį, turi mokėti lietuvių kalbą ir dar bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų. Taip pat reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.

LRT tarybai priklauso dailėtyrininkė Jolita Jablonskienė, poetas, eseistas, vertėjas Kornelijus Platelis, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, žurnalistas, rašytojas Liudvikas Gadeikis, signataras Vytautas Plečkaitis, dailininkas Raimondas Savickas, teisininkė Giedrė Lastauskienė, žurnalistė Dalia Kutraitė Giedraitienė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė, teisininkas Andrius Puksas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Darijus Beinoravičius. Tarybai vadovauja Vilniaus universiteto profesorius Žygintas Pečiulis.