LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis išrėžė parlamentarams, kodėl jo nuomone atsirado laikinoji komisija jų veiklai tirti ir patikino, kad šios televizijos žurnalistai ir toliau liks kritiški valdantiesiems.
Per posėdį jis pasakė, kad liepos 1 dieną LRT pateikė savo ataskaitą, kaip tai darė visiems Seimas iki tol. Po to parlamentarai galėjo klausti papildomos informacijos.
Jis paaiškino, kad priešingai nei būna pildant mokesčių deklaraciją, kai pildoma aiški lentelė, LRT ataskaita neturi konkrečios formos.
„Buvo nusistovėjusi praktika, ir jei Kultūros komiteto pirmininkui kilo klausimų, jis galėjo paklausti, bet jis to nepadarė. Nes tikslas kitas“, – sakė R. Paleckis.
Jo nuomone, komisija atsirado dėl LRT kritiškumo valdančiajai daugumai. „Toks buvo visoms valdančioms daugumoms. O visa kita tik detalės“, – sakė R. Paleckis.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kad kol nenustatyta kitaip, LRT yra skaidri, nesirengia pažeisti trečiųjų šalių interesų, ir toliau išliks kritiška valdančiajai daugumai.
„Jokios komisijos nedarys įtakos turiniui“, – teigė R. Paleckis patikindamas, kad televizijos žurnalistai ir toliau dirbs savarankiškai.
Laikinosios komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius puolė teisintis, kad komisija neturi tikslo kištis į turinį, o A. Širinskienė pasiūlė R. Paleckiui nesijaudinti ir nesinervuoti, esą komisijai rūpi tik finansai.
Domina sutartys ir viešieji pirkimai
Seimo laikinoji komisija tarkuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoją R. Paleckį dėl sutarčių ir viešųjų pirkimų.
R. Paleckis komisijai negalėjo tiksliai įvardinti, kokią dalį visų sutarčių jis pasirašo, tačiau patikino, kad jis pasirašo daug sutarčių. Jis taip pat patikino, kad prieš pasirašydamas sutartis sužiūri, kad būtų surinktos visos „vizos“.
„Mes sutartis pasirašome pagal kompetencijas, taip pat ir departamentų, ir kitų padalinių vadovai turi kompetenciją pasirašyti tam tikros apimties sutartis“, – sakė R. Paleckis.
Sukėlė klausimą parašas ant neužpildyto blanko
Daug klausimų komisijos nariams sukėlė surastas vienos sutarties priedas – perdavimo lapas, kuris buvo pasirašytas, tačiau neužpildytas. Komisijos narė valstietė–žalioji Agnė Širinskienė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo klausė, ar jam teko pasirašinėti ant tuščių lapų.
Komisijos narė taip pat R. Paleckiui parodė perdavimo lapą, kuris buvo neužpildytas, bet pasirašytas.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kad tai yra priedas prie sutarties. Tokie lapai esą paprastai užpildomi, kai atliekami įsipareigojimai.
„Dokumentas yra visiškai tuščias su praleistomis grafomis“, – stebėjosi A. Širinskienė atkreipdama dėmesį, kad tokiame dokumente yra antspaudas, jis yra pasirašytas.
R. Paleckis teigė, kad detalių reikėtų klausti prodiuserio. Tačiau jis paaiškino, kad kiekvienos laidos pridavimas turi savo dokumentus, ir kai užpildomos tuščios eilutės, tada dedamas parašas. Tas parašas būna nebūtinai jo. Esą tai yra standartinė forma.
Jis taip pat paaiškino, kad „pagrindinis parašas yra ant pagrindinio teksto“, kuriame yra įrašytos sumos..
„Tai, ką rodė A. Širinskienė yra sutarties priedas, ir tas blankas yra pildomas po kiekvienos laidos atskirai. Tai yra nusistovėję dalykai, mus daug kas tikrino, niekam klausimų nekilo“, – sakė R. Paleckis.
Jis taip pat patikino, kad neužpildytas dokumentas nėra pildomas po to, kai jau ant jo yra sudėti parašai ir antspaudas.
„Taip nėra, kad pildomas dokumentas po to, kai uždėtas mano parašas“, – sakė R. Paleckis.
Paaiškino sutarties sudarymo subtilybes
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas paaiškino sutarčių sudarinėjimo subtilybes.
„Kiekviena sutartis turi daug lapų. Yra sutarties pagrindinė dalis, kur yra surašytos visos esminės sutarties sąlygos, ir pabaigoje yra du parašai – LRT ir tos šalies, kuri pasirašo su LRT sutartį. Ten jokių tuščių blankų nėra, būti negali, nes tai yra vientisa sutartis“, – sakė R. Paleckis.
Pasak jo, prie sutarties yra mažiausiai papildomi keturi – šeši lapai, kur yra papildoma informacija. „Dalis tos informacijos yra susijusi su, pavyzdžiui, prodiuserio sąmata, kuri irgi yra labai detaliai išrašyta ir pasirašyta. Tame tarpe yra blankas, kuris pildomas kiekvieną kartą ištransliavus laidą“, – sakė R. Paleckis.
Jis paaiškino, kad sutartis nesudaroma kiekvienai laidai ištransliuoti, sutartis sudaroma bendram laidų kiekiui per tam tikrą laikotarpį. Tas blankas reikalingas fiksuoti kiekvieną laidą.
„Kai ateina sutartis (ji būna keliais egzemplioriais, nes kitą gauna ir ta šalis, kuri pasirašo), tai būna gana storas dokumentas, kuriame yra pagrindinė dalis ir papildomi blankai. Aš patvirtinu savo parašu, kad toks blankas yra sutarties dalis, aš nepatvirtinu tuščio blanko, aš patvirtinu jį, kaip sudėtinę sutarties dalį. Jis taip ir lieka sutartį ir gula į archyvą ir saugumas, o pats blanko kopija be mano parašo jau gyvena kitą gyvenimą – po kiekvienos laidos pildoma, pasirašoma, kam priklauso, ir gula į buhalteriją, ir tada išmokami pinigai“, – žurnalistams sakė R. Paleckis.
LRT laikinosios komisijos pirmininkas A. Nekrošius žurnalistams sakė, kad LRT vadovo pavaduotojas išsamiai atsakė į daugelį komisijos klausimų, ir atsakymas dėl minėto blanko taip pat tenkino komisijos narius.
„Viena iš versijų buvo, kad tai, galbūt, netyčia papuolęs kažkoks blankas, tai mes išsiaiškinome, kad tai yra tradicinis blankas, iš anksto, kaip pavyzdys, pateikiamas, ir mes tik tą ir norėjome išsiaiškinti. Kad tai yra tik pavyzdinis blankas“, – sakė A. Nekrošius.
Domino papildomi susitarimai
A. Širinskienė taip pat domėjosi, kodėl kai kuriais atvejais yra pasirašomi papildomi susitarimai.
R. Paleckis aiškino, kad kiekvieną papildomą susitarimą galima pagrįsti. Aiškindamas konkrečiai apie „Euroviziją“, jis patikino, kad visada aišku, kad transliacijos prasidės LRT studijoje, tačiau ne visada aišku, kur jos baigsis.
Jis priminė, kad pernai paskutinė transliacija vyko Klaipėdos arenoje, esą prie to prisidėjo ir Klaipėdos savivaldybė, šiemet ji bus Kauno arenoje.
LRT direktoriaus pavaduotojas taip pat paaiškino, kad transliacija LRT studijoje ir arenose skiriasi – nes apšvietimo ir vaizdo sukūrimo elementai yra skirtingi, todėl papildomi susitarimai yra logiški ir suprantami, nes iš esmės skiriasi filmavimo sąlygos.
A. Širinskienei taip pat buvo neaišku, kaip neatlyginta sutartis įterpus punktą tampa atlygintina.
R. Paleckis patikslino, kad parlamentarė kalba apie informaciją, kurią, pasak jo, elgdamasis neetiškai, per spaudos konferenciją paskleidė Ramūnas Karbauskis.
Jis paaiškino, kad sutartyje tiesiog praleistas punktas, ir tai tiesiog žmogiškojo faktoriaus nulemta klaida numeracijoje.
„Sutarties turinys yra vientisas ir logiškas, reikėtų jį skaityti. Kad praleistas punktas – visur dirba žmonės... Sutartis yra logiška, vientisa nuo pradžios iki pabaigos“, – sakė R. Paleckis.
Kėlė klausimų viešieji pirkimai
Seimo komisijos nariams sukėlė klausimų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateikta informacija, kad apie 62 proc. LRT tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų vyko sąlygomis, kada dalyvavo tik vienas tiekėjas.
R. Paleckis paaiškino, kad kiekvienas pirkimas yra paaiškinamas, viešas, ir patikrintas VPT.
„Šitas klausimas nėra visai man skirtas. Už programų pirkimą yra atsakingas atskiras departamentas. Jis pavaldus generaliniam direktoriui“, – sakė R. Paleckis.
Siūlė pasidomėti kainomis rinkoje
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas komisijos nariams siūlė pasidomėti, kiek laidų kūrimui arba pirkimui iš prodiuserinių kompanijų išleidžia privačios televizijos.
Jis pats aiškino, kad įvairiais būdais gauna informaciją apie situaciją rinkoje ir spaudžia prodiuserius dėl kainų. Esą šioje vietoje LRT vykdo ir vidinę kontrolę, ją tikrina ir išorės institucijos, tačiau pažeidimų nenustatyta.
A. Nekrošius nelabai turėjo vilčių, kad komisijai pavyktų gauti informacijos iš privačių televizijų apie kainas, tad, pasak jo, komisija neketina to prašyti.
Pasak jo, klausimą, ar transliuoti viešai savo posėdžius, turi spręsti pati LRT Taryba, tačiau jis informavo, kad posėdžiai yra vieši, ir juose galima dalyvauti, o po posėdžių platinami pranešimai spaudai.
Komisija anksčiau yra išklausiusi LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, LRT tarybos vadovą Žygintą Pečiulį, LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą. Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją, rašė BNS.
Parlamentas yra nurodęs laikinosios komisijos tyrimą baigti iki birželio 1–osios. Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
A. Nekrošius paaiškino, kad laikinoji tyrimo komisija dėl LRT veiklos padarys savaitės pertrauką, susipažins su gautais dokumentais, ir po to vėl rinksis. Numatyta toliau vykdyti apklausas, tačiau dar nėra nuspręsta, ką konkrečiai kvies komisija.
Komisijos vadovas taip pat patikino, kad visos institucijos, į kurias buvo kreiptasi atsakė, išskyrus tris.
„Įdomesnės – VPT, STT atsakymai, kur jie nuogąstauja dėl tam tikrų dalykų, kurie vyksta LRT, tai atsižvelgę į jų pastabas, taip pat juos kviesime, ir aiškinsimės, ką jie turėjo galvoje. Pavyzdžiui, STT įvardija, kad viešieji pirkimai galėtų vykti šiek tiek skaidriau, ir jie pateikia pavyzdžių, kaip tai galėtų vykti, mes paklausime, ką jie turi mintyje“, – sakė A. Nekrošius.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų.