Kilus triukšmui, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ginasi, kad taip tikrai nebus, o paviešintas dokumentas „neegzistuojantis“.

Diskusijas ir pasipiktinimą sukėlė į viešumą patekęs Pedagogų rengimo reglamento 2018 m. projektas. Jame rašoma, kad „ikimokyklinio ir pradinio ugdymo modulius apimančias studijų programas vykdo kolegijos“. Dokumentą su tokiu tekstu gavo trečiadienį ŠMM vyksiančio pasitarimo dalyviai.

„Mokytojus pradinėms klasėms bus leidžiama rengti tik kolegijoms. O gal pradinukams ir profesinės absolventų kompetencijos pakaktų, gal grįšime į carinius Veiverių seminarijos laikus?“, – ironizuoja pirmasis apie ministerijoje brandinamą planą prabilęs Vilniaus universiteto (VU) profesorius Paulius Subačius.

Paulius Subačius
VU profesorius matematikas Rimas Norvaiša antrina, kad pedagogų rengimo reglamento projektą gavę edukologai labai sunerimo. Jam irgi labiausiai užkliuvo dokumento tekstas, kad „ikimokyklinio ir pradinio ugdymo modulius apimančias studijų programas vykdo kolegijos“.
„Pastarasis punktas, jei būtų realizuotas, švietimą pasmerktų visiškam žlugimui. Tą pagrindžia visa pastarųjų kelių dešimtmečių edukologinių tyrimų pasaulyje visuma. (...)
Jau dabar galima pasakyti, kad daroma grubi klaida. Jau vykdomas mokytojų rengimo centrų organizavimas perskirstant turimus resursus. Kita vertus, dar nevyksta ugdymo turinio diskusijos, bent jau viešos. Apie jas būsimuoju laiku nuolat kalba ŠMM vadovai. Tokia veiksmų eilės tvarka vežimą stato prieš arklį. Faktas yra tas, kad turinys negalės kokybiškai skirtis nuo dabar esamo, nes jį suponuoja jau suplanuoti mokytojų rengimo centrai. Nebent tikimasi tik imituoti turinio keitimą“, – tvirtina R. Norvaiša, pastebėjęs, kad šio dokumento ŠMM tinklaraštyje nėra.
Rimas Norvaiša

E. Sakadolskienė: ministerija nori ne kokybės, o kuo greičiau ir pigiau

Edukologė, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Emilija Sakadolskienė sako mačiusi diskusijų sukėlusį dokumentą ir su kolegomis jį visą savaitgalį aptarinėjusi.

„Man nekelia problemos, kad kolegijoje ruoštų pedagogus, bet tokiu atveju trukmė turėtų būti tokia pati kaip universitetų studijų programoje. Dabar ten metais trumpesnės studijos, kreditų skaičius mažesnis, bet jie gauna lygiai tokį pat diplomą ir tokias pat teises mokytojauti.

Pasakykit, ar 3 ir 4 metų studijos gali būti sulyginamos kaip visavertės, viens kitą atitinkančios? Antra, į kolegiją gali įstoti su žymiai mažiau stojamųjų balų.

Trečia – visi kalbėjo, kad reikia greičiau uždaryti Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), pedagogų rengimą perkelti į pačius geriausius ir prestižiškiausius universitetus, tada tai bus prestižinė profesija. Nežiūrint to, ką kolegijos kalba apie savo programų kokybę, ar laikysime prestižine profesiją tokią, kur profesionalą rengia ne universitetas, o kolegija“, – DELFI kalbėjo E. Sakadolskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų studijų programų, rengiančių ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistus, tik Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) programos gavo 6 metų įvertinimą. Studijų kokybės ir vertinimo centro sprendimu, kolegijos gavo arba 3 metų įvertinimą, o štai Vilniaus kolegija turėjo programas uždaryti ir sukurti naują programą, kuri dar nepraėjusi vertinimo.

Emilija Sakadolskienė
E. Sakadolskienė pastebi, kad Suomijoje iš pradinių klasių mokytojo reikalauja magistro laipsnio. Lenkai, perėję prie trejų metų bakalauro studijų, panaikino galimybę bakalaurams tapti pradinių klasių mokytoju – sukurtos 5 metų magistrantūros studijos.

„Pasaulinės tendencijos aiškios – reikia ilginti pedagogų rengimą, jį daryti reiklesnį, perkelti į pačias prestižiškiausias institucijas. Pavyzdžiui, skandinavai irgi uždarę visus savo pedagoginius universitetus tam, kad jų programas perkeltų į geriausius universitetus. Tai irgi prisideda prie profesijos prestižo ir reputacijos kėlimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Šia tema E. Sakadolskienė ragina atlikti tyrimus, mat ji sako dabar negalinti pasakyti, kad universitete parengtas mokytojas geresnis už kolegijos absolventą. Jai pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad ministerija nori kuo greičiau ir pigiau parengti pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų, kurių pastaruoju metu trūksta. Taip kalbos apie kokybę, įsitikinusi ji, lieka nuošalyje.

Suskubo neigti

Viešojoje erdvėje užvirus diskusijai, pirmoji sureagavo ir dokumente išdėstytų nuostatų tikrumą paneigė premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

„Nors pati su šiuo dokumentu nedirbu, bet galiu patikslinti – dokumentas, kurį cituojate, yra pasenęs. Kadangi gerb. Sakadolskienė apie tai jau rašė šiandien ryte laišką, tiek viceministras, tiek ministrės patarėjas patikino, kad jūsų minimos nuostatos dėl kolegijų dokumente nėra. (...) Universitetai tikrai ruoš pradinių klasių mokytojus. Visada galima tiesiog pasitikslinti, kaip kad padarė gerb. Sakadolskienė ir jau pasidžiaugė nauja informacija“, – feisbuke parašė ji.

ŠMM savo ruožtu atsiuntė švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno komentarą.

„Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės ruošti tiek kolegijos, tiek universitetai. Šią savaitę ministerijoje vyks susitikimai su švietimo specialistais, kurių metu bus aptartos įvairios priemonės, skirtos tobulinti mokytojų rengimui, profesiniam augimui, gerinti mokytojo profesijos prestižui.

Šiuose susitikimuose bus aptarti ir numatomi pedagogų rengimo reglamento pokyčiai. Savaitės pabaigoje atnaujintą reglamento versiją ketiname pateikti tolesnėms diskusijoms ir derinimui su visomis suinteresuotomis šalimis. Tuomet galėsime plačiau pakomentuoti visus rūpimus naujojo reglamento aspektus“, – sako G. Viliūnas.

Giedrius Viliūnas
Feisbuke G. Viliūnas gynėsi, kad dokumentas „neegzistuojantis“, jo projektas dar rengiamas ir nėra pateiktas diskusijai.

DELFI atkreipia dėmesį, kad dokumento projektą posėdžio dalyviams išsiuntinėjo ŠMM tarnautoja.

Baiminasi „pitrėnienių kontorėlės“

„Net jei buvo paviešintas negalutinis dokumentas, diskusija nėra bereikšmė, nes akivaizdu, tokios svarbos projektai turėtų būti viešai svarstomi visose stadijoje: tikslų, padėties analizės, koncepcijos, pirminių tekstinių siūlymų, juodraščio, švarraščio. O ŠMM turėtų tik džiaugtis, kad dar yra aistringai ir suinteresuotai reaguojančių į švietimo apskritai ir konkrečiai problemas, nes kai niekam jos neberūpės, Lietuva bus mirusi kaip valstybė ir visuomenė“, – valdininkų raminimus komentuoja P. Subačius.

Jam rengiamame pedagogų rengimo reglamente kliūva dar pora dalykų. Pavyzdžiui, skelbiama, kad „Gali būti vykdomos tik tos pedagogikos studijų krypties programos, kurioms pritaria švietimo ir mokslo ministras rekomendavus Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijai“.

„Greta įprastinių studijų programų akreditacijų pagal europines taisykles, mokytojų rengimo programas aprobuos spec. komisija – kišeninė įvairių pitrėnienių kontorėlė. Reguliavimo apoteozė ir prižiūrėjimo triumfas. Tik kad „aklas žabalą veda“, o gal greičiau vėžlys Achilui kelią rodo.

Pažeidžiant aukštųjų mokyklų autonomiją, „iš viršaus“, klerkams sutarus, ketinama formuoti pedagogų rengimo centrus – metadarinius iš kelių universitetų, kolegijų ir kvalifikacijos kėlimo įstaigų. Ir tai vadinama jau net ne optimizavimu (nes tinklo pertvarka kol kas tėra parodija), bet kukliau – efektyvumu“, – aiškina P. Subačius.

DELFI primena, kad iniciatyvoje Idėja Lietuvai viena iš trijų nugalėjusių idėjų skamba taip – „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m“.