„Niekada neteko girdėti, kad amerikiečiai būtų norėję įsteigti Lietuvoje kokią slaptą įkalinimo vietą“, – rašo A. Valionis knygoje „Politikos sūpuoklės“.

A. Valionis užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2000 – 2006 metais. Jo teigimu, tuometinė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pokalbiuose akis į akį „niekada neužsiminė, kad Lietuva kaip nors būtų įtraukta į teroristų gabenimo ar kalinimo operacijas“.

„Žinoma, tau niekas nepasakys daugiau, negu privalai žinoti, bet ir iš užuominų ar net nutylėjimų kai ką gali numanyti. Nė menkiausių įtarimų man nebuvo kilę, kad amerikiečiai ką nors Lietuvoje laikytų slapta įkalintą“, – rašo A. Valionis.

Jis pridūrė manantis, kad „išpučiant tariamo CŽV kalėjimo Lietuvoje skandalą smarkiai padirbėjo Rusijos specialiosios tarnybos“.

„Jų žmonės pafotografavo, pafilmavo pastatą Antaviliuose ir dar vieną kitą sąmokslo teorijoms kurti labiau tinkamą objektą, o tada šią pagal jų kurpalį apdorotą informaciją pakišo žurnalistams“, – rašo buvęs ministras.

Supykdė prezidentę

A. Valionis teigia, kad jo pastabos, jog Lietuvoje negalėjo veikti CŽV kalėjimas, supykdė prezidentę Dalią Grybauskaitę.

„Kai kartą Rygoje jai pasakiau, kad Lietuvoje negalėjo būti kalinami jokie įtariami teroristai, ji supyko ir pakeltu balsu atšovė: „Ką čia kalbi?! Aš viską žinau. Visi šiuose reikaluose dalyvavę asmenys meluoja!“, – rašoma knygoje.

Antanas Valionis

Tiksli šio pokalbio data nepateikiama, bet tai galėjo įvykti A. Valioniui einant Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigas 2009 – 2011 metais.

A. Valionis rašo buvęs informuotas, kad pastatas Antaviliuose netoli Vilniaus įsigytas pagal susitarimą su amerikiečiais, ten veikė mokymų centras.

„JAV žvalgybos specialistai atvykdavo pas mus, konsultuodavo, ten veikė mokymų centras. Tačiau apie jokius kalėjimus šioje vietoje prie pat Vilniaus niekada nebuvo net kalbos. Antaviliuose viskas kaip ant delno, kiekvienas gyventojas, valgydamas savo virtuvėje kiaušinienę, gali pro langą stebėti, kas atvažiuoja į tą pastatą“, – rašė jis.

Jo teigimu, kaliniams gabenti nebūtų tikęs ir mažas Vilniaus oro uostas – priešingai nei didelės bazės Lenkijoje ir Vengrijoje.

Violetinis centras?

Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metų rugpjūtį. Po kelių mėnesių D. Grybauskaitė per spaudos konferenciją pareiškė turinti netiesioginių įtarimų dėl tokio centro veiklos.

Įtarimus Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją. Teigiama, kad per šiuos tyrimus nenustatyta duomenų apie konkrečių asmenų gabenimą.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet kai kurie žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje galėjo veikti dokumente violetiniu vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, teigiama, kad jame kalintas Mustafa al-Hawsawis iš Saudo Arabijos.

Naujas posūkis įvyko 2016 metų vasarą, kai Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuvos Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o Antaviliuose kurtas žvalgybos paramos centras. Teisingumo viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.

Tokia oficiali pozicija išliko ir pasikeitus Vyriausybei – pernai lapkritį teisingumo ministrė Milda Vainiutė BNS sakė, jog „Lietuvos Vyriausybė laikosi Europos Žmogaus Teisių Teisme išsakytos pozicijos, kad šalia Vilniaus veikė žvalgybos paramos centras“.