Parlamentaras Ž. Pavilionis, kuris ir pats įvardijamas kaip vienas iš galimų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į Lietuvos prezidento postą, šios savaitės darbus pradėjo laišku, adresuotu pagrindinio SEB akcininko – „Wallenberg Foundations AB“ – prezidentui Peteriui Wallenbergui jaunesniajam ir fondo ryšiams su užsieniu vadovui Magnusui Scholdtzui, dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo G. Nausėdos statuso. Ž. Pavilioniui esą kelia nerimą „dviprasmiška ir pavojinga situacija, kai vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardijamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos prezidentus.“
Tačiau daugelį nustebino ne tik šio politiko pasisakymas dėl G. Nausėdos, bet ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio komentaras, kuriuo politikas užsiminė ir apie grėsmes nacionaliniam saugumui.
Atsakydamas į klausimą, ar ekonomisto G. Nausėdos statusas, kad jis užima SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo pareigas ir yra įvardijamas kaip galimas kandidatas į Lietuvos prezidentus, nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, atsakė, kad „tikrai yra apie ką pagalvoti“.
Pats G. Nausėda DELFI teigė, kad „galbūt kai kurie žmonės yra labai įsitempę ir kažko labai nori, bet jei iš tikrųjų taip yra ir jie kažko labai nori, jie turėtų sutelkti visą savo dėmesį į tą žinutę, kurią nori transliuoti visuomenei, o ne į kitus žmones“.
Ekonomistas samprotavo, jog vykdant įvairias visuomenės nuomonės apklausas ir paliekant jose atvirą klausimą, teiraujantis, ką žmonės matytų prezidento poste, įrašoma ta pavardė, kuri, piliečių nuomone, galėtų ten būti įrašyta.
„Ir mano pavardė atsirado taip tuose sąrašuose. Aš tam neturėjau absoliučiai jokios įtakos“, – pabrėžė jis.
B. Ivanovas: situacija dviprasmiška
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas B. Ivanovas situaciją dėl G. Nausėdos ir Ž. Pavilionio vadina dviprasmiška: „Tam tikra prasme Ž. Pavilionis yra teisus, nes G. Nausėda atstovauja bankui ir jis nėra koks nors nepriklausomas ekonomistas, kaip kartais žurnalistai jį pristato. Manau, būtų teisinga pažymėti, kad tai yra SEB banko atstovas. Kita vertus, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę, nesvarbu, kur jis bedirbtų, sulaukęs atitinkamo amžiaus kandidatuoti.“
Politologas neabejoja, kad artėjant prezidento rinkimams įvairiausių spekuliacijų apie kandidatus tik daugės. „Politikai jaučia situacijos subtilumą, kad gal kokios nors finansinės grupės turi savo kandidatus, o partijoms tarsi reikia pasislinkti. Čia ir viešųjų ryšių kompanijos dirba intensyviai, kalba, kad rinkimus turi laimėti nepartinis kandidatas, ir pan. Įvairiausių spekuliacijų tik daugės, o G. Nausėda šiuo atveju savo ar ne savo noru pateko į verpetą, todėl dabar turi viską atlaikyti“, – LRT.lt komentavo B. Ivanovas.
Politologas įsitikinęs, kad G. Nausėdai tokie Ž. Pavilionio pareiškimai neturėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos. „Lietuvoje viešųjų ryšių požiūriu svarbu, kad apskritai kalba. Mes puikiai prisimename daugybę epizodų ir su Arūnu Valinsku, ir su Viktoru Uspaskichu. Jokie diskredituojantys straipsniai ar reportažai neturi jokios reikšmės kandidato sėkmei ar nesėkmei. Nesėkmę dažniausiai laiduodavo tai, kad kurie nors kandidatai tiesiog atsibosdavo rinkėjui ir į juos jie numodavo ranka. G. Nausėda kol kas nenusibodęs ir juo rinkėjai domisi“, – aiškino B. Ivanovas.
Tuo metu politologas R. Lopata įsitikinęs, kad Ž. Pavilionis padarė klaidą ir galėjo pasielgti kitaip: „Oficialiai prezidentinė kampanija dar nėra prasidėjusi, o G. Nausėdos atsakymas viską paaiškino. Jis klausė, ar jis kaltas, kad jį įtraukė į galimų kandidatų sąrašą? Man atrodo, tai dar ankstyvas klausimas. Žaidžiant politiškai, tokį laišką reikėjo adresuoti viešai jo neskelbiant ir sulaukiant atsakymo. O dėl visuomenės reakcijos dar sunku kažką pasakyti – reikia sulaukti apklausų ir pažiūrėti.“
Politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė sako, kad Lietuvoje susiformavusi ydinga praktika pranešti apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose kuo vėliau.
„Tai – nelabai sąžininga kova, nes žmonės nežino, kaip vertinti kai kurių politikų ar galimų kandidatų į prezidentus padažnėjusius vizitus į regionus – ar čia atvažiuojama dėl artėjančių rinkimų, ar reikia suprasti, kad dabar politikai nori šviesti visuomenę įvairiais klausimais. Tos kelionės ypač padažnėja tuomet, kai artėja rinkimai, o ne tuomet, kai rinkimų nėra.
Svarbu, pavyzdžiui, žinoti ir tai, ar šalies vadovo rinkimuose dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, nes jis valdo administracinį resursą. Klausimas, ar jo vizitai po Lietuvą yra susiję su prezidento rinkimais, ar ne? Manau, nesąžininga žmonių atžvilgiu ilgai tempti ir versti spėlioti, ar galimi kandidatai iš tiesų kandidatuos“, – LRT.lt komentavo I. Makaraitytė.
Apžvalgininkės teigimu, daugelis žmonių greičiausiai net nepastebės Ž. Pavilionio žinios dėl G. Nausėdos ir ji esą nepakenks G. Nausėdos populiarumui.
Naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11–19 dienomis atliktų tyrimų duomenimis, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia žmonių balsuotų už SEB banko prezidento patarėją ekonomistą G. Nausėdą (15,6 proc. apklaustųjų). Antroje ir trečioje vietose liko atitinkamai premjeras Saulius Skvernelis, už kurį balsuotų 11,3 proc., ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 10,9 proc. apklaustųjų.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. gegužę.