„Per kelerius metus Kremliui pavyko Karaliaučių paversti ašaka Europos gynybos sistemoje. Tikslas - izoliuoti Baltijos šalis nuo NATO gynybos sistemos, gąsdinti pacifistines Vakarų Europos valstybes militarizacijos ir „realpolitik“ perspektyva, dėl to įsiūlyti joms susitarimus, kurie įtvirtintų Rusijos „įtakos zonų“ koncepciją. Kokia pamoka mums? Atgrasymas - vienintelis kelias. NATO buvimo Baltijos šalyse stiprinimas ir tai, kad 2 proc. BVP gynybai tėra „grindys“, nuo kurių reikėtų atsispirti. Tikėkimės, kad valdantieji ir kairiosios Lietuvos jėgos tai supras, nebepriešins gynybos su švietimu ar sveikatos apsauga ir pritars siūlymui tolygiai kasmet didinti finansavimą Lietuvos gynybai“, - teigė L. Kasčiūnas.
Parlamentarų nuomone, Rusijos grėsmės fone Premjeras S. Skvernelis privalo aiškiau įvardyti gynybos prioritetus. „Šiuo metu Seime yra svarstomas naujas partijų susitarimas dėl užsienio ir saugumo politikos. Dokumentą galima kritikuoti įvairias aspektais, tačiau bene daugiausia nerimo keliančių nuostatų yra skirsnyje apie krašto apsaugą, kuriame net neužsimenama apie visuotinį šaukimą ateityje, neatspindimi svarbiausi krašto apsaugai kylantys iššūkiai“, - teigė Ž. Pavilionis.
Pasak parlamentaro, susitarime trūksta aiškių įsipareigojimų dėl krašto apsaugos sistemos sustiprinimo. „Susitarime stinga aiškaus įsipareigojimo didinti mūsų krašto gynybos biudžetą, taip užtikrinant suplanuotus pirkimus ir pačios kariuomenės įvardijamus poreikius. Vyriausybė net nebando įvardyti konkrečių skaičių, kaip artimiausius kelerius metus bus didinamas krašto apsaugos finansavimas ir kokio procento BVP yra siekiama, nors jau netrukus bus pradėta kito šalies biudžeto planavimo procedūra“, - pažymėjo Ž. Pavilionis.