Penktadienį Seime Mišriai parlamentarų grupei priklausantys B. Matelis ir A. Maldeikienė surengė spaudos konferenciją „Dar keli klausimai LRT Tarybai“.

Kaip žinia, sausio 12 dieną Seimo valdančiųjų iniciatyva buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti. Jos darbotvarkėje – 12-ka punktų.

Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti viešuosius pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir panašiai.

Kaip teigė Mišrios grupės seniūnas B. Matelis, jiems susidarė įspūdis, kad parlamentinė LRT veiklos tyrimo komisija neturi reikiamų kompetencijų ir dirba „ne ta linkme“.

„Komisija, tirianti LRT veiklą, visiškai nesidomi už finansinių klausimų sprendimą LRT atsakingos Administracinės komisijos darbu, todėl mes keliame klausimą – ar toks šaudymas visai ne į tuos taikinius ką nors reiškia? Galbūt yra kokie nors susitarimai, politiniai žaidimai?“, – kalbėjo jis.

B. Matelis tvirtino suprantantis, kad parlamentinei komisijai yra „labai naudinga“ vykdyti tyrimą kuo ilgiau.

„tada kas mėnesį galės LVŽS seniūnas žiniasklaidai aiškinti, kad yra baisu, yra korupcija. Ir vėl kalbėti apie visiškai nereikšmingus dalykus“, – sakė jis.

A. Maldeikienė teigė norinti pasakyti, jog tai, kaip dirba LRT veiklą tirianti Seimo komisija, iš tiesų „kvepia keistu dalyku“.

„Arba jie (politikai) yra žiauriai nekompetentingi, ir neranda LRT įstatyme atitinkamų nuorodų, arba turi kitą interesą. Galbūt interesą parodyti, kad LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius neteisingai tvarko pinigus ir tada pasiskirti kitą žmogų. Bet jeigu jums atrodo, kad jis tvarko neteisingai, jūs tais pinigais ir užsiimkite, o ne kalbėkite apie žurnalisto Edmundo Jakilaičio honorarus, kurie šiuo atveju nėra tyrimo objektas“, – kalbėjo politikė.

Žėrė priekaištus LRT tarybai

A .Maldeikienė priminė nepasirašiusi parlamentarų kreipimųsi į LRT tarybą, prašant Seimui pateikti informaciją apie nacionalinio transliuotojo finansinę veiklą, ir balsavusi prieš parlamentinės tyrimo komisijos sudarymą. Tačiau ji pasakojo įžvelgianti klausimų keliančių momentų.

„Šių metų sausio 23 dieną vyko LRT tarybos posėdis. Jo protokole man į akis krito punktas, kai LRT taryba lyg mažas vaikas atsistoja į tokią gynybinę poziciją ir kreipiasi į Lietuvos žmones, dėkodama visiems tiems, kurie juos palaiko, kai vyksta „demokratinėms valstybėms nebūdingi procesai“. Nežinau, kokie tokie procesai šiuo metu vyksta Lietuvoje, kai grupė Seimo narių kreipiasi į instituciją, kuri iš biudžeto gauna labai didelę sumą, ir ta suma kasmet automatiškai didėja“, – tvirtino A. Maldeikienė.

A. Maldeikienė sakė norinti paklausti LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio: „Kur vyksta nedemokratiniai procesai? Ar tame, kad jūsų paklausė, kur yra ataskaitos?“.

Parlamentarė tvirtino, kad tame pačiame protokole LRT taryba aiškina „neketinanti savo veiksmais ar pareiškimais eskaluoti visuomenės supriešinimo, o tęsia savo veiklą, vadovaudamasi skaidrumo ir atsakingumo principais“. Ten pat nurodoma, kad „LRT kontrolę turi atlikti nepolitinės struktūros“.

„Jeigu jūs tokie skaidrūs, ir politikai jums labai nepatinka, pažiūrėkite, ką jūs patys darote“, – LRT tarybai siūlė A. Maldeikienė.

Ji citavo sausio 27 dieną vykusio LRT tarybos posėdžio protokolą, kuriame buvo svarstoma LRT Administracinės komisijos metinė ataskaita. „LRT Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas pristatė komisijos metinę ataskaitą. Pranešėjas informavo, kad 2017 metais vyko 12 komisijos posėdžių pagal LRT generalinio direktoriaus ir LRT tarybos pirmininko pateiktus prašymus svarstyti biudžeto projektus, strategijos dokumentus, veiklos ataskaitas. Nutarimų nebuvo priimta!“, – stebėjosi parlamentarė.

Jos teigimu, visuomenei turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti tiek su LRT tarybos formuluojamais klausimais Administracinei komisijai, tiek su jos ataskaitomis.

„Kada Ž. Pečiulis su kompanija nubalsuoja, kad tai yra nedemokratinėms valstybėms būdingi procesai, aš, žiūrėdama į akis tiems tarybos nariams, kuriuos delegavo Seimas, pasakau: pone Ž. Pečiuli, ponia Dalia Kutraite-Giedraitiene, pone Liudvikai Gadeiki, kiti , – tai jūs elgiatės taip, kaip demokratinėse visuomenėse nebūdinga. Jūs turite žmones, kurie finansuojami iš biudžeto, kurie jums paaiškina, kaip su tais finansais yra, bet jūs jų paaiškinimus nuslepiate, ir dėl to, matyt, norėdami pridengti savo nedarbą, kažkodėl darote politiką ten, kur jos nėra“, – tvirtino A. Maldeikienė.

Ji teigė šiuo metu kaltinanti LRT tarybą bei jos sudarytą Administracinę komisiją netinkamai informuojant visuomenę, už ką jie gauna atlygį.

A. Maldeikienė teigė siūlanti atkreipti dėmesį į LRT sutartį su bendrove „Televizijos ryšio sistemos“, kuri nuo 2003 iki 2017 metų „gyvena iš pardavinėjamų dalykų LRT“.

„Jie labai mažai dirba su visais kitais, jų faktiškai visas darbas LRT. 2016 metų spalį įvyksta pirkimas už 302 tūkst. eurų, LRT iš šios kompanijos perkant robotizuotus kamerų vežimėlius su bėgiais. Po kurio laiko už 1,6 mln. eurų perkamos kilnojamos mini-televizijos stotys. Dar po kelių mėnesių perka kitą televizijos stotį.

2018 metų sausio 12 dieną – pirkimas už 4 mln. eurų. Norėčiau, kad LRT Administracinė komisija paaiškintu, ar tie pirkimai tikslingi ir logiški“, – tvirtino parlamentarė.

Ji sakė šiuo metu matanti, kad yra „ciniškai paminama demokratinės visuomenės struktūra“.

Neliko vietos komisijoje

Spaudos konferencijoje B. Matelis teigė, kad jo vadovaujama Mišri grupė vienintelė Seime „labai norėjo“ dirbti LRT veiklą tiriančioje komisijoje, tačiau jie vieninteliai negavo joje vietos.

„Iš pat pradžių Mišriai grupei buvo pasiūlyta vieta, paprašyta pateikti kandidatūrą. Grupė balsuodama nusprendė deleguoti mane. Tačiau likus iki balsavimo gal 10 minučių, prie manęs priėjo Seimo sekretoriato vadovė ir informavo, kad mūsų grupei vietos Seimo komisijoje nebeliko“, – sakė jis.

Pasak B. Matelio, jis žinąs, kad kandidatų į komisijos narius sąrašas buvo pateiktas LVŽS frakcijos seniūnui (šias pareigas eina R. Karbauskis – DELFI).

„Kaip aš manau, jo nurodymu manęs toje komisijoje nebeliko“, – tvirtino parlamentaras.

Sudaryta valdančiųjų iniciatyva

LRT veiklos tyrimo komisijos, vadovaujamos LVŽS atstovo Seimo vicepirmininko Arvydo Nekoršiaus, darbe dalyvauti atsisakė opozicinių Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų nariai.

Parlamentinio tyrimo iniciatyva tarp valdančiųjų „valstiečių“ kilo po to, Seimo Kultūros komitetas, kuriam LRT pateikė savo veiklos už 2016 metus atakaitą, įvertino ją kai neišsamią. Rudenį grupė parlamentarų kreipėsi į LRT, prašydami pateikti sutartis su privačiais prodiuseriais.

Praėjusią savaitę LRT direktoriaus pavaduotojas R. Paleckis DELFI patvirtino, kad dalies sutarčių neteikti Seimui nusprendė pats nacionalinis transliuotojas, baimindamasis galimų teismų procesų.

„Dalis prodiuserių teoriškai pasakė „taip“ – Seimo nariai gali su jų sutartimis susipažinti, bet po kablelio yra paminėta išlyga, kad paviešinimo atveju LRT atsako už visus galimus nuostolius. Tokia sąlyga yra ir LRT sutartyse su prodiuseriais“, – DELFI aiškino R. Paleckis.

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis praėjusią savaitę Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje žadėjo atskleisti skandalingus faktus, atrastus iš LRT gautuose dokumentuose, bet pateikė tik politikų argumentus, kodėl reikia atlikti parlamentinį nacionalinio transliuotojo veiklos tyrimą.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.

LRT paviešino pirkimų aplinkybes

LRT atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė DELFI pateikė tokią nacionalinio transliuotojo poziciją dėl A. Maldeikienės pasisakymo spaudos konferencijos metu.

Robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimas

Vykdytas tarptautinis konkursas, kuris buvo pradėtas 2015 metais. Konkursui gauti trijų tiekėjų pasiūlymai, iš kurių UAB AV Systems pasiūlymas LRT viešųjų pirkimų komisijos buvo atmestas kaip neatitinkantis techninės specifikacijos reikalavimų.

Kiti du pasiūlymai – UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ bei UAB „Hannu Pro Vilnius“ – buvo pripažinti netinkami dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

2016 metais, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, visos trys tarptautiniame konkurse dalyvavusios bendrovės buvo pakviestos į neskelbiamas derybas.

Po derybų, pateikus galutinius pasiūlymus, buvo nustatyta, kad UAB AV Systems pasiūlymas vėl neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų ir vėl reikėjo jį atmesti. Iš likusių dviejų pasiūlymų, kurie atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir nugalėtoju išrinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas (pateikiame ištrauką iš LRT viešųjų pirkimų komisijos protokolo):

1.UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ pasiūlymo kaina – 302 337,86 EUR (trys šimtai du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni eurai ir 86 centai) su visomis išlaidomis ir mokesčiais.

2.UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo kaina – 343 498, 43 EUR (trys šimtai keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai ir 43 euro centai) su visomis išlaidomis ir mokesčiais.

Mini KTS (kilnojamosios televizijos stoties) pirkimas

Vykdytas tarptautinis konkursas mini KTS (5 kamerų) įsigyti, kuris buvo pradėtas 2017 metais. Konkursui gauti dviejų tiekėjų pasiūlymai: UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ bei bendrai veiklai susijungę tiekėjai UAB AV Systems bei „Broadcast Solutions GmbH“ (Vokietija).

Abu tiekėjai atitiko pirkimo dokumentų bei techninės specifikacijos reikalavimus, todėl LRT viešųjų pirkimų komisijos sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir nugalėtoju išrinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas (ištrauka iš komisijos protokolo):

Pasiūlymų eilė:

1.UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ – 1.597.079,00 Eur (Vienas milijonas penki šimtai devyniasdešimt septyni tūkstančiai septyniasdešimt devyni eurai ir 00 cnt.)

2.UAB „UAB „AV systems“ su jungtinės veiklos partneriu „ Broadcast Solutions GmbH“ – 1.715.417,00 Eur (Vienas milijonas septyni šimtai penkiolika tūkstančių keturi šimtai septyniolika eurų ir 00 cnt.)

Dėl kilnojamos televizijos stoties pirkimo aplinkybių

Įgyvendindama investicinį projektą LRT 2017 metų pradžioje paskelbė tarptautinį konkursą vienai didelei (10 kamerų) kilnojamai televizijos stočiai įsigyti. Šiai stočiai LRT numatė skirti ne daugiau kaip 3.140.000,00 Eur be PVM. Konkurso metu buvo gauti du pasiūlymai, abiejų pasiūlymų kainos ženkliai viršijo LRT planuojamas lėšas KTS įsigyti.

Konkursui gauti dviejų tiekėjų pasiūlymai UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ bei bendrai veiklai susijungę tiekėjai UAB AV Systems bei „Broadcast Solutions GmbH“ (Vokietija).

Abu tiekėjai atitiko pirkimo dokumentų bei techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau abiejų dalyvių pasiūlytos kainos buvo per didelės, LRT nepriimtinos, todėl abu pasiūlymai buvo atmesti. Informacijos dėlei pažymime, kad ir šiame etape UAB AV Systems su partneriais pasiūlymas buvo brangiausias.

Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, abu tarptautiniame konkurse dalyvavę dalyviai buvo pakviesti į neskelbiamas derybas.

Po neskelbiamų derybų gavus galutinius pasiūlymus, nustatyta, kad UAB AV Systems ir partnerių pasiūlymas neatitinka derybų pirkimo dokumentų reikalavimų ir turi būti atmestas. Pažymime, kad atmesto pasiūlymo kaina buvo didesnė už laimėjusio tiekėjo pasiūlytą kainą (3.869.580,00 Eur su PVM).

Laimėjęs pasiūlymas UAB Televizijos ir ryšio sistemos, pasiūlymo kaina 3.793.245,94 Eur su PVM.