Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, jog dėl šnipinėjimo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, jie tarpusavyje nesusiję. Šiose bylose yra trys įtariamieji, visi jie gruodį suimti maksimaliam trijų mėnesių terminui.

Prokuratūra informaciją apie šnipus gavo iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD). Ypatingo konfidencialumo sąlygomis tyrimas buvo atliekamas daugiau nei metus.

Vienoje byloje įtariamas civilis šiaulietis, dirbęs viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje. Įtariama, kad jis vykdė Rusijos žvalgybos užduotis ir perduodavo jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Seniau šis asmuo buvo Lietuvos kariškis.

Antras įtariamasis šioje byloje – Lietuvos pilietis, turintis leidimą gyventi Rusijoje. Jis talkindavo pirmajam. Šis įtariamasis yra KAM pensininkas - seniau jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Jie rinko informaciją apie Karines oro pajėgas ir jos objektus. Be to, jie rinko informaciją ir apie Rusijos žvalgybą galinčius dominti žmones – potencialius verbavimo objektus.

Kitoje byloje įtariamas civilis klaipėdietis, kuris sistemiškai rinko neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.

Prokuroras neatskleidė nei įtariamųjų amžiaus, nei jų tautybės.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (ši tarnyba atlieka minėtuosius tyrimus) viršininkas Rolandas Kiškis sakė, jog gruodį buvo atlikta dešimtys kratų, rasta tyrimui svarbių dalykų. Įtariamieji buvo sulaikyti su įkalčiais.

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas pabrėžė, kad Lietuvos piliečiai, lankydamiesi ne NATO valstybėse, turi būti budrūs, nes čia itin didelė tikimybė, jog bus bandoma verbuoti šnipinėjimui. Vos pajutę ar įtarę, kad bandoma juos verbuoti, Lietuvos piliečiai turėtų nedelsiant kreiptis į Lietuvos spec. tarnybas.

Svarbiausios šnipų bylos Lietuvoje

Lietuvos teisėsauga ketvirtadienį pranešė, kad nuo gruodžio mėnesio yra suimti trys Lietuvos piliečiai, įtariami šnipinėję Rusijai.

– 2014 metų balandį kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR darbuotojas iš Lietuvos išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas.

– 2015 metų lapkritį dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniaus apygardos teismas valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“ dirbusį Romualdą Lipskį nuteisė kalėti trejus metus ir tris mėnesius. 2016 metų gegužę pagal prokuroro skundą Apeliacinis teismas bausmę jam sugriežtino iki penkerių metų. Jis pripažintas kaltu dėl to, kad Minskui rinko informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur vykdoma NATO oro policijos misija. R.Lipskis turėtų kalėti iki 2019 metų sausio.

– 2016 metų kovą Lietuvos kariuomenėje paramediku tarnavęs Andrejus Ošurkovas nuteistas kalėti trejus metus. Anot teismo, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei, ir perduodavo ją Baltarusijos žvalgybininkui. A. Ošurkovas pernai baigė atlikti bausmę ir buvo paleistas iš pataisos namų.

– 2017 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitoną Sergejų Pušiną ir Rusijos pilietį Sergejų Moisejenką. Pirmajam skirta penkerių metų, antrajam – dešimties su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Anot teismo, S.Pušinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policiją. Jie apskundė nuosprendį, bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, jis sprendimą skelbs kovo 9 dieną.

– 2017 metų balandį Lietuvos žvalgyba paviešino dar vieno šnipo tapatybę – metinėje ataskaitoje rašoma, kad FSB darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį. Lietuvos žvalgybos teigimu, susipažindamas jis prisistato Rusijos pasienio tarnybos pareigūnu, savivaldybės darbuotoju, Europos Sąjungos programos atstovu ar projektų koordinatoriumi, jis potencialius taikinius stebi per bendradarbiavimo susirinkimus, konferencijas, lietuvių bendruomenės renginius.

– 2017 metų liepą dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme Rusijos pilietis Nikolajus Filipčenka, jis įvardytas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnu. Nuteistasis iš pradžių apskundė nuosprendį, bet vėliau skundą atsiėmė. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas. Anot teisėsaugos, N. Filipčenka šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.