Jungtinių Valstijų finansų departamentas, reaguodamas į Kongreso nurodymus nubausti Maskvą už kišimąsi į JAV vykusius prezidento rinkimus, pirmadienį paskelbė vadinamąjį „Kremliaus sąrašą“, į kurį buvo įtraukta daug Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų. Į šį sąrašą pakliuvo 114 įtakingų politinių figūrų ir 96 oligarchai. Tarp jų yra Rusijos Premjeras Dmitrijus Medvedevas ir vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, bendrovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas ir t.t.

Nors šis sąrašas yra simbolinis ir nėra taikomos jokios sankcijos ar baudžiamosios priemonės, Rusija sureagavo labai aštriai. Anot V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, pasirodęs sąrašas yra analogų neturinis įvykis. Pasak jo, visi sąraše įvardinti asmenys yra faktiškai paskelbti JAV priešais bei kartu demonstruoja tai, kad JAV siekia paveikti artėjančius prezidento rinkimus Rusijoje.

Lietuvos karo akademijos (LKA) Politikos mokslų katedros docento Giedriaus Česnako teigimu, šiuo sąrašu JAV parodo, kad nori ardyti sistemą, kuri koncentruojasi apie prezidentą V. Putiną.

„Tačiau pats sąrašo sudarymas, kai įtraukiami iš esmės visi įtakingesni politikai ir kompanijų vadovai, - teigė G. Česnakas, - nėra labai efektyvus“.

Pasak jo, kai beveik visi reikšmingi dalyviai patenka į šį sąrašą, pats destabilizavimo poveikis sistemai gali sumažėti.

„Kitas dalykas, jei būtų vieni dalyviai įtraukti, o kiti palikti šiek tiek už sąrašo ribų. Tokiu atveju būtų didesnė tikimybė, kad pradės klibėti sistema. Dabar, kai visi įtraukti, potencialas efektyviai ardyti sukurtą Putino sistemą tarsi sumažėja“, - kalbėjo politologas.

Į aptariamą JAV žingsnį Rusijoje sureaguota ganėtinai isteriškai.

Tačiau LKA docento manymu, Rusijos atsakas Jungtinėms Valstijoms turėtų daugiausiai apsiriboti komunikacija.

Nors pati situacija tarsi reikalautų analogiško „veidrodinio atsako“, kaip kad buvo su Rusijos diplomatų išsiuntimu, G. Česnako nuomone, Maskva greičiausiai tęs grėsmių ir menamo „Vakarų puolimo“ eskalavimą bei aiškinimą, kad JAV ir Vakarai kišasi į jos reikalus.

G. Česnakas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant Rusijos retorikos, akcentuojančios savarankiškumą ir gebėjimą pačiai spręsti problemas, V. Putinas „atsimuš“ į tam tikrus apribojimus. Pasak LKA docento, Rusijos konfrontacija su Vakarais ir agresyvi politika Ukrainos atžvilgiu neigiamai paveikė santykius su pačiais artimiausiais kaimynais.

„Kazachstanas ir Baltarusija Rusijos bijo, o artimesnių sąjungininkų nėra. Rusija daug investuoja į Siriją ir kitas Azijos valstybes ir nedemokratinius režimus, kurie nesijaučia visiškai lojalūs“, -kalbėjo G. Česnakas, pabrėždamas, kad patikimų sąjungininkų stoka neišvengiamai vers Rusiją bent jau mažiau matomu lygmeniu išlaikyti santykius su Vakarais.

Situaciją vertindamas konservatorius Ž. Pavilionis mano, kad šis sąrašas, be jau taikomų sankcijų, Rusijai bus skausmingas.

Pasak konservatoriaus, šis sąrašas yra nuoseklios JAV politikos Rusijos atžvilgiu, tęsiančios „Magnickio sąrašo“ istoriją, dalis. Todėl, pabrėžė Ž. Pavilionis, leidžia tikėtis ir tolesnių JAV veiksmų Rusijos atžvilgiu.

„Panašu, kad JAV administracija apsisprendė bausti asmenis, kurie daro nusikaltimus tarptautinėje erdvėje. Tai yra labai gerai, nes aišku, kad Donaldo Trumpo administracija atsistojo tiesos pusėje“, kalbėjo Ž. Pavilionis ir sakėsi besidžiaugiąs, kad prezidento D. Trumpo administracija vykdo JAV Kongreso valią.

Ž. Pavilionis teigė tikįs, kad ši Amerikos lyderystė sankcionuojant Rusiją bus tinkamai įvertinta Europoje ir Lietuvoje. Politiko nuomone, pavardės, minimos „Kremliaus sąraše“, turėtų būti įtrauktos ir į Lietuvos „juodąjį sąrašą“.

„Aš labai tikiuosi, kad europiečiai, su kuriais bus šiuo sąrašu pasidalinta, ir, tiesą pasakius, Lietuva, kuri dabar jau įstatymu įpareigota tuos sąrašus derinti, atitinkamus asmenis įtrauks į savo „juoduosius sąrašus“. Mes turime būti vieningi šiais klausimais“, - sakė Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis teigė manąs, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų pasidomėti pateiktais sąrašais ir padaryti viską, kad šios Rusijos politikų ir oligarchų pavardės atsidurtų Lietuvos „juoduosiuose sąrašuose“. Anot jo, tai apsaugotų nuo nesusipratimų, kai įvairūs Kremliaus žmonės, uždirbantys pinigų okupuotame Kryme, laisvai gyventų Lietuvos teritorijoje. „Aš labai tikiuosi, kad mes save nuo tokios gėdos apsaugosime“, - apibendrino konservatorius.

Šiame kontekste kontrastuoja jau anksčiau įvykusi ir Lietuvoje ažiotažą sukėlusi istorija, kai Premjeras Saulius Skvernelis Lietuvos ir Vokietijos žiniasklaidai aiškino apie būtinybę atnaujinti politinius Lietuvos ir Rusijos santykius. Anot Ž. Pavilionio, toks bendravimas su Rusija kirstųsi su demokratinėmis vertybėmis.

Neigiamai Ž. Pavilionis įvertino ir partiečio Vygaudo Ušacko pasisakymus dėl Prezidentės. Buvęs diplomatas V. Ušackas kelis kartus sukritikavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl to, kad ji praėjusią savaitę vykusiame Davoso forume akcentavo Rusijos keliamas grėsmes, o ne kalbėjo apie galimybes investuoti Lietuvoje.

Ž. Pavilionis teigė, kad labai stebisi tokiais V. Ušacko pareiškimais.

„Ponas Ušackas turėtų žinoti Europos Sąjungos poziciją dėl bendravimo su Rusija. Ji yra labai aiški - kol Rusija neįvykdys Minsko susitarimų, tol, kol tarptautinės teisės pažeidimai galios - jokio bendradarbiavimo nėra“,- kalbėjo Ž. Pavilionis ir pabrėžė, kad S. Skvernelio ir V. Ušacko retorika, nepaisant pastarojo kritikos Premjerui, iš esmės nesiskiria. „Tiesiog tą patį jis (V. Ušackas. - ELTA) daro gudriau ir, aš manau, pavojingiau“, - apibendrino Ž. Pavilionis.