Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, dislokuodama priešakines pajėgas NATO siunčia labai aiškią žinutę - kolektyvinės gynybos įsipareigojimai pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį galioja, o Aljansas yra vieningas ir solidarus.
Oficialios ceremonijos metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Rukloje rikiuotės aikštėje išsirikiuos šiuo metu Lietuvoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos ir Prancūzijos, taip pat Lietuvos karių būrys, o juos pasveikins aukšto rango Lietuvos ir NATO pareigūnai, Lietuvos ir karius priešakinėms pajėgoms Lietuvoje skiriančių šalių gynybos ministrai ir karinės vadovybės atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė.
Ceremonijos metu vyks ir naujojo NATO priešakinių pajėgų baliono kovinės grupės vado pasikeitimo ceremonija. Tarnybą Lietuvoje baigiantį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Thorsteną Genslerį pakeis plk. ltn. Wolfas Rüdigeris Otto'as.
Pirmieji į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje 2017 m. sausį su karine technika ir ginkluote atvyko vadovaujančios šalies - Vokietijos - kariai. Vėliau grupės pajėgumus kariais ir karine technika sustiprino Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija, o nuo šių metų pradžios - ir Prancūzija.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį, nuolat treniruodamasi ir rengdamasi kolektyvinei gynybai. Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ ir petys į petį dalyvauja bendruose mokymuose ir pratybose.
Sprendimą NATO priešakines pajėgas dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje 2016 m. liepą priėmė NATO šalių viršūnių vadovai. Šios pajėgos - tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.