Buvę socialdemokratai, praėjusį spalį atsisakę paklusti LSDP tarybos sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir palikę LSDP arba iš jos pašalinti, lapkritį prabilo ketinantys kurti naują partiją. Ji turėtų vadintis taip pat, kaip „atskilėlius“ vienijanti frakcija Seime – Lietuvos socialdemokratų darbo partija.
Skelbta, kad steigiamasis suvažiavimas galėtų įvykti šių metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, tačiau iki šiol naujos organizacijos kūrimo data nėra paskelbta.
Kaip DELFI sakė parlamentaras Gediminas Kirkilas, laikomas neformaliu ketinamos steigti partijos lyderiu, steigiamasis suvažiavimas greičiausiai bus šaukiamas kovo pradžioje.
„Bet padarysime (suvažiavimą – DELFI) tada, kai tai bus mums politiškai naudinga. Yra įvairios datos, kurios mums tinka. Iš Maskvos gi niekas mūsų nekontroliuoja – kada norime, tada ir darome“, – kalbėjo jis.
G. Kirkilas DELFI aiškino, kad šiame procese jiems parankiausia būtų pasinaudoti bendrovės „Apple“ esą taikoma strategija.
„Tai yra toks laukimas naujo „Apple“ prietaiso, apie kurį kalbama gal pusę metų, jis visada vėluoja, bet pagaliau atsiranda ir visi puola jį pirkti“, – tvirtino „atskalūnų“ lyderis.
Paklaustas, ar taip bando kurti intrigą, jis sakė: „Taip, aišku. Tokia yra politika. Labai gerai, kad mūsų būsimieji oponentai mumis domisi ir, panašu, dėl to jaudinasi. O gal net ir bijo.“
Apklausa atskleidė nesmagias nuotaikas
LSDP įvykęs nuomonių išsiskyrimas, praėjusių metų rudenį pasibaigęs dalies partiečių pasitraukimu, neigiamai veikia rinkėjų nuotaikas. Tai rodo ir netrukus po šių įvykių, praėjusių metų lapkričio 10-19 dienomis, LSDP Jonavos skyriaus užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Jos metu buvo apklausti 1003 gyventojai.
Į apklausos metu keltą klausimą, „Ar iš LSDP pašalinus 9 Seimo narius, LSDP sustiprėjo ar susilpnėjo?“, daugiau kaip pusė – 54,3 proc. - respondentų atsakė to nežinantys.
Tačiau 31,1 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad tai socialdemokratus susilpnino. 14,6 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad LSDP dėl to sustiprėjo.
Vertinant rezultatus pagal apklaustųjų politines pažiūras (pagal tai, už kurią partiją balsuotų), įvykusį dalies socialdemokratų pasitraukimą, kaip LSDP susilpninusį faktorių, nurodė 45,2 proc. (56 asmenys) tyrime dalyvavusių „valstiečių“ simpatikų, 39,2 proc. (31 asmuo) socialdemokratų rėmėjų, 31 proc. (49 asmenys) konservatorių rinkėjų.
Vertindamas šio tyrimo rezultatus, G. Kirkilas DELFI teigė, kad jie iliustruoja realią situaciją.
„Aišku, kad socialdemokratai susilpnėjo. Pirmiausia, partija susilpnino savo atstovavimą Seime, ir, norėdama turėti parlamentinę frakciją, turi remtis įvairiais perbėgėliais. Antra, partija be motyvų atsidūrė opozicijoje kartu su konservatoriais ir dabar iš esmės turi remti jų inicijuojamus sprendimus. Trečia, sumažėjo žmonių, kurie partijoje gali viešai kalbėti, komunikuoti. Tas dalykas gana akivaizdus: visada susilpnėja partija, jeigu praranda dalį buvusių lyderių“, – pabrėžė jis.
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad garsių, visuomenėje žinomų vardų pasitraukimas turi partijai neigiamą efektą, bet, kita vertus, suteikia ir pridėtinės vertės.
„Ilgą laiką vyravusios įvairios intrigos, žvalgymasis per petį, individualus politinis veikimas irgi nestiprina mikroklimato politinėje organizacijoje. Jeigu yra nesuderinamos pozicijos, požiūriai į partijos raidos perspektyvas ar strategiją, tai kiekvienas narys, nesvarbu, koks jis yra ar įtakingas, ar svarbus, turi teisę rinktis: ar keliauja kartu ir adaptuojasi, ar renkasi kitą kelią“, – sakė LSDP pirmininkas.
Bernatonis: būtų frakcija, nekurtume partijos
Sausio 27 dieną vykusioje LSDP taryboje G. Paluckas kalbėjo, kad „atskilėliai“ naują politinį darinį kuria nesąžiningai, manipuliacijomis siekdami išvesti iš LSDP kuo daugiau žmonių. Tačiau tokios pastangos rezultato esą neduoda.
Kaip DELFI sakė vienas iš naujosios partijos iniciatorių Juozas Bernatonis, jokie žmonės "nėra viliojami".
„Mes tiesiog naudojamės proga – kadangi G. Paluckas nuėjo radikaliai į kairę ir taip atsivėrė tradicinės socialdemokratijos laukas – bandydami įkurti skandinaviško tipo klasikinę socialdemokratinę partiją, kuri, mūsų supratimu, Lietuvoje turės nišą, kaip turėjo 120 metų“, – aiškino politikas.
Pasak J. Bernatonio, naujosios organizacijos steigimu domisi įvairių partijų atstovai: socialdemokratai, liberalai, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ dabartiniai nariai, kurie „kažkuo nepatenkinti“.
Jis tikino, kad naujos partijos kūrimą paskatino dabartinio LSDP pirmininko pozicija. Kaip žinia, praėjusį spalį iš LSDP pasitraukę politikai, ketinę tęsti darbą valdančiojoje daugumoje, siūlė buvusiems bendražygiams, perėjusiems į opoziciją, toliau dirbti vienoje Seimo frakcijoje, tačiau sulaukė atsako, kad Socialdemokratų frakcijai gali priklausyti tik socialdemokratai.
„Sakiau, koks skirtumas: mes socialdemokratai pagal pažiūras, jie socialdemokratai su bilietais, galime dirbti kartu. Jeigu ta frakcija būtų buvusi išlaikyta, mums nebūtų reikėję kurti naujo darinio. Bet G. Paluckas pareikalavo, kad mes pakeistume pavadinimą. Kadangi frakcijoje yra du „darbiečiai“, pasirinkome pavadinimą Socialdemokratų darbo frakcija, bet nemanėme, kad ji bus suskaldyta“, – aiškino J. Bernatonis.
Pasak jo, įvykus skilimui, socdarbiečiai liko frakcija be partijos.
„Jeigu bendroje frakcijoje būtume likę nepartiniai, galėjome laukti, kol ateis 2020 metai (LSDP įstatuose numatoma, kad iš partijos pasitraukę ar pašalinti jos nariai po dvejų metų gali prašytis priimami iš naujo – DELFI). Bet manau, tas valymas buvo sąmoningai padarytas, bijant konkurencijos“, – teigė politikas.
Fone šmėžuoja visuomeniniai komitetai
Pasklidus kalboms apie „atskalūnų“ ketinimus burti naują partiją, pasigirdo samprotavimų, kad šie politikai yra pasirengę išnaudoti visuomeninių rinkiminių komitetų teikiamas galimybes. Kaip žinia, savivaldos rinkimams skirtų komitetų startas buvo duotas per 2015 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus: tuo metu komitetai pagal rinkėjų balus iškovojo ketvirtąją poziciją.
Jau tuo metu kalbėta, kad kai kurių iš jų užnugaryje šmėžavo politinės partijos, o per Seimo rinkimus komitetų nariai atsidūrė partijų kandidatų sąrašuose. Kaip skelbta, atvirą paramą Prienuose suburtam visuomeniniam rinkimų komitetui „Už pasitikėjimą, atsakomybę ir sėkmę“ per savivaldybių rinkimus reiškė tuo metu socialdemokratų Prienų skyriui priklausęs dabartinis „atskilėlių“ frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.
Šiuo metu aplink partiją žadančius kurti „atskilėlius“ jau būriuojasi nepartiniais tapę kai kurių savivaldybių merai, pasitraukę iš LSDP. Tarp tokių minimi Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir kiti.
Neatmetama, kad jie galėtų tapti 2019 metais vyksiantiems savivaldybių rinkimams suburtų komitetų lyderiais. Tuo labiau, kad būsimosios Socialdemokratų darbo partijos įstatuose yra įtraukta nuostata dėl bendradarbiavimo su visuomeniniais komitetais. Tai DELFI patvirtino ir J. Bernatonis.
„Parengtame statute numatytas bendradarbiavimas su visuomeniniais rinkimų komitetais, kuriamais savivaldos rinkimams“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar tai nėra planas pasinaudoti rinkimų komitetų populiarumu, jų kūrėjų neįvardinant kaip naujosios partijos narių, J. Bernatonis teigė: „Sunku pasakyti, kaip yra. Kaip kurie merai, kurie išėjo iš G. Palucko partijos, jau deklaravo, kad kurs komitetus. Tai reiškia, kad jie neplanuoja į kitą partiją eiti. O bendradarbiauti mes, aišku, stengsimės su visais, kurie palaikys mūsų programines nuostatas“, – aiškino J. Bernatonis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno manymu, visuomeniniai komitetai savivaldos rinkimuose gali būti labai stipri jėga – kai kuriais atvejais net svarbesni dalyviai negu pačios partijos.
„Tačiau tokiu atveju (jei būsimoji „atskilėlių“ partija per savivaldybių rinkimus pagrindinį vaidmenį skirtų komitetams – DELFI) kiltų klausimas, koks yra tos partijos veidas ir ar jie sugebės taip sukurti savo įvaizdį ir rengtis jau svarbesniems žygiams“, – svarstė jis.
Politologai: dviem socialdemokratinėms partijoms erdvės nėra
T. Janeliūno manymu, šiuo metu sunku spręsti, ar vadinamieji „atskilėliai“ iš tiesų nori kurti naują partiją.
„Mažų mažiausiai tokie atidėliojimai (tolinant galimą partijos kūrimo datą – DELFI) rodo, kad tai jiems sunku padaryti. Net jeigu jie labai norėtų, tai, jog kol kas nematome tos partijos kūrimo pradžios, rodo, jog ją suburti gali būti ne taip lengva. Atitinkamai, niekas negali garantuoti, kad ji bus sukurta“, – kalbėjo jis.
Politologas svarstė, kad net tuo atveju, jeigu nauja partija gimtų, dvi labai panašios orientacijos politinės organizacijos vargu ar galėtų išsitekti tame pačiame spektre.
„Vienaip ar kitaip, dominuoti turėtų kuri nors viena. Žinoma, aplinkybės gali susiklostyti ir taip, kad abi partijos turėtų atstovus Seime, bet socialdemokratinės partijos niša vis tiek daugiau-mažiau „rezervuota“ vienai partijai. Konkurencija dėl to paties pavadinimo, tos pačios orientacijos būtų labai sudėtinga ir greičiausiai nenaudinga nė vienai iš jų“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto lektorė politologė Rima Urbonaitė svarstė, kad sunerimti pagrindo turi ir LSDP lyderiai.
„Tuos niuansus turi matyti patys socialdemokratai, kai atsiverčia naujausius partijos reitingus. O tie reitingai „sėkmingai“ toliau važiuoja žemyn. Partija kuo toliau, tuo labiau eina į kažkokį šešėlį. Gal viduje jie ir jaučiasi dirbantys, turintys idėjų, bet realybė yra tokia, kad mes juos matome vis mažiau, nebežinome, kas šiandieną yra tie tikrieji socialdemokratai ir kur link jie eina“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Jos teigimu, tokia situacija „atskalūnams“ yra puiki terpė veikti. „LSDP tikrai jokios revoliucijos ar pokyčių nėra. Ir tikrai labai greitai gali ateiti nusivylimas, kurį pati ir prognozavau, kai, pasitraukus daliai partiečių, G. Paluckas kalbėjo apie partijos laukiantį šviesų rytojų“, – pažymėjo politologė.