Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas DELFI sakė, kad kompanija pas joniškietį keliavo galimai turėdami ketinimų jį sužaloti, pasisavinti automobilį arba net jį pagrobti.

Rimtus kompanijos kėslus liudija ir tai, kad jų automobilyje pareigūnai rado dujų balionėlių, peilių, neperšaunamų liemenių, kūjį, metalinių strypų.

Šiaulių policijos viršininkas taip pat paminėjo, kad visi keturi sulaikyti jaunuoliai teisėsaugai yra žinomi ir, kaip manoma, priklauso vienai mieste veikiančių nusikalstamų grupuočių.

Ir tai ne vienintelė nemaloni istorija pastaraisiais metais, į kurią įsivėlė sporto pasaulio atstovai.

Mįslinga garsaus kovotojo žmogžudystė

2016-ųjų pabaigoje, Kaune, buvo nužudytas labai garsus Tailando bokso ir bušido kovotojas Remigijus Morkevičius. Neoficialiais duomenimis, ne vieną kulką į sportininką paleido žudikas, savo aukos laukęs greta daugiabučio laiptinės, kurioje ir gyveno R. Morkevičius.

Nužudymo priežastis iki šiol nėra aiški.

Tačiau tik po R. Morkevičiaus nužudymo pasigirdo versijos, kad tai – ne atsitiktinis nužudymas, o nusikalstamo pasaulio darbas. Įtarimą stiprina ir tai, kad į sportininką buvo paleista ne viena, o, liudininkų teigimu, net septynios kulkos.

Remigijus Morkevičius

Knygų apie kriminalinį pasaulį autorius, žurnalistas Dailius Dargis po sportininko nužudymo DELFI sakė, kad prieš mirtį R. Morkevičius gyveno ramų gyvenimą ir, jo žiniomis, į nusikalstamų grupuočių veiklą nebuvo įsivėlęs.

Visgi manoma, kad policija žinojo apie sportininko susidūrimus su nusikalstamais susivienijimais baliuose ir bendras nuotraukas su liūdnai pagarsėjusiais veikėjais.

R. Morkevičiaus gyvenimas buvo spalvingas – sportininkas garsėjo ne tik pasiekimais ringe, bet ir nekaltų žmonių puldinėjimu.

Anksčiau jis buvo sumušęs policijos pareigūną, o 2013 m. gruodį už merginos užpuolimą Kauno senamiestyje buvo nuteistas laisvės apribojimu ir bauda. Po merginos sumušimo R. Morkevičius sakė, kad nenorėjo merginos sužaloti, o tik pasipuikuoti savo sugebėjimais.

2016-ųjų balandį jis užpuolė ir sumušė Airijos pilietį, už ką gavo 20 parų arešto

Grasino išžudyti šeimą

Neseniai šalyje nuskambėjo dar viena istorija, kurios dalyviai – Europos fitneso čempionė Ilona Kokoš ir daugkartinis Lietuvos kultūrizmo čempionas Jurijus Solionovas. Abu sportininkus prieš kiek laiko siejo romantiški santykiai, o šiems išsiskyrus prasidėjo tikras košmaras.

J. Solionovas esą ne kartą grasino išžudyti visą buvusios draugės šeimą, daužė tris apynaujus automobilius. Grasinimai nesibaigė net tada, kai kultūristas buvo įkalintas pataisos namuose.

Šių metų pradžioje J. Solionovas ėmėsi ir veiksmų. I. Kokoš vieną šeštadienio rytą, su mažamečiu vaiku, nuvyko pas dizainerę, o kai susiruošė keliauti namo, pastebėjo aplink besitrinantį buvusį draugą.

Šis, pribėgęs prie taksi automobilio, kuriuo moteris turėjo keliauti namo, apipylė ją benzinu ir jau ketino uždegti žiebtuvėlį. Tądien istorija baigėsi laimingai – taksi vairuotojas spėjo iš sportininko rankų išmušti žiebtuvėlį ir jam užlaužti ranką.

Jurijus Solionovas ir Ilona Kokoš

„Jeigu ne taksi vairuotojas, šiandien jau būčiau negyva. Manau, jis mane sekė ne vieną dieną ir planavo – tai buvo pasikėsinimas tyčia atimti gyvybę. Baisiausia, kad viskas vyko vaiko akyse“, – DELFI kalbėjo I. Kokoš.

Problema – nebe tokia aštri, kaip anksčiau

Šiaulių apskrities policijos komisariato viršininkas R. Sarapas sako, kad šiandien problema dėl sportininkų-nusikaltėlių ir apskritai nusikalstamų organizacijų nebėra tokia aštri, kokia buvo prieš dešimtmetį ar kelis.

„Tuometės organizacijos buvo susikūrusios kitokiomis finansinėmis sąlygoms, tam įtaką darė išėjimas iš postsovietinės uždangos. Kūrėsi įvairios grupuotės, vienos kiemo principu, kitos – sporto principu. Šiandien mes apie tai nekalbame – tai yra asmenys, kuriuos suveda kažkoks nusikalstamas verslas, kėslai.

Rezonansinių nusikalstamų veikų Šiauliuose įvyksta labai mažai. Turime praeitų metų statistiką – sunkių, labai sunkių tyrimų ištyrimas siekia beveik 70 proc. Tai yra tikrai pakankamai aukštas rodiklis respublikoje. Mes negirdime automobilių sprogdinimų, reketo, brutalių užpuolimų gatvėje“ – kalba R. Sarapas.

Žurnalistas D. Dargis pasakoja, kad 90-aisiais bene kiekvienoje nusikalstamoje grupuotėje buvo bent po vieną žinomą sportininką, o kai kurie sporto pasaulio atstovai netgi būdavo tų grupuočių lyderiais.

„Reketas – atvažiuodavo 5-iese, 6-iese ir reketuodavo. 90-aisiais tai buvo problema, žmonės bijodavo skųstis. Kiti plėšdavo, vogdavo. Visgi tai buvo 90-ųjų pradžia, sienos buvo uždarytos, visi veikėjai sukosi vietoje“, – apie sportininkų grupuočių vykdomų nusikaltimų profilį pasakoja D. Dargis.

Tačiau problemų esą ir šiandien

Nors abu pašnekovai tikina, kad sportininkai nebėra probleminė visuomenės dalis, kai kurie stereotipai vis dar yra likę.

„Visada jautrūs yra žmonės, kurie sportuoja kovinį sportą, tradicijos yra išlikusios. Įvairiausių kovų metų atstovai linkę nueiti į kitą barikadų pusę, nebūti teisingos visuomenės nariais. Aišku, ne visi. Pažįstu ne vieną profesionalų sportininką ir trenerį, kuris yra atsidavęs sportui“, – tikina R. Sarapas.

Dailius Dargis

Jų mato ir D. Dargis. Anot kriminalinių knygų autoriaus, bemaž visi daugelį metų sporto pasaulyje besisukantys sportininkai yra turėję pėdsaką 90-aisiais.

„Galbūt patys kriminaliniame gyvenime nedalyvavo, bet matė, kaip jų kaimynai dalyvavo kriminaliniame pasaulyje ar kitus dalykus. Tai [kovos menai] tikrai nėra baleto šokėjų mokykla, ten viskas vyksta kur kas griežčiau“, – sako D. Dargis.

Kaltina prastą finansinę būklę

„Sportininkai tik krepšinyje uždirba neblogus pinigus. Ir tai, neblogus pinigus uždirba tie, kurie lošia NBA arba kitose prestižinėse lygose.

Koviniame sporte yra liūdni dalykai. Pažįstu nemažai žmonių, kurie ten dalyvauja ir yra pasakoję apie užkulsius. Jie sakė, kad ten yra tikrai menki pinigai, sportininkams profesionalams yra beveik neįmanoma pragyventi be rėmėjų pinigų“, – sako D. Dargis.

Dėl šios priežasties, svarsto, kai kurie sportininkai ir pasuka į tamsiuosius horizontus – juk gyventi esą kažkaip reikia. Šie tamsieji horizontai nebūtinai yra nusikaltimai. D. Dargis sako turintis žinių, kad kai kurie kovotojai iš Lietuvos traukia į Jungtinę Karalystę ar kitas Vakarų šalis ir ten įsisuka į nelegalias kovas.

„Kitose šalyse organizuojamos nelegalios kovos narvuose, ten važiuoja ir Lietuviai – yra tokių žinių. Jie gauna tuos pinigus, bet pinigai ir ten juokingi – dėl jų neverta paaukoti sveikatos ir prisiimti rizikos“, – pasakoja D. Dargis.

Taip pat jis sako, kad prasta finansinė situacija kai kuriuos sportininkus priveda ir prie svaigalų bei krizių šeimoje.

Simas Jasaitis šiandien, tikriausiai, šiandien irgi uždirba nelabai gerus pinigus, dėl to matome, kas darosi jo šeimoje. Problemos kyla dėl pinigų. Vėliau prasideda piknaudžiavimas alkoholiu, bet į visa tai reikia žiūrėti giliau, aš galvoju taip. Viskas susiveda į suprastėjusią finansinę būklę“, – svarsto pašnekovas.