Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipęsis vilnietis prisiminė, kad jam po ligos sveikti buvo paskirti vaistai trims mėnesiams. Jie kainavo 80 eurų. Vyras medikamentus norėjo įsigyti dalimis, nes iškart sumokėti visą valstybės nekompensuojamos kainos dalį neturėjo pinigų, tačiau vaistinėje jam neleido to padaryti motyvuojant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis.
„Aš atėjau į vaistinę, ir man jų nepardavė. Aš turiu darbą, turiu pajamas, bet netgi turint pajamas, dirbant, negali oriai jaustis, kai patenki į bėdą“, - pasakojo vyras, kuris nenorėjo viešinti savo tapatybės.
Jis teigė apie problemą nusprendęs kalbėti viešai todėl, kad internete paskaitė su tokiomis pačiomis problemomis susiduria kiti žmonės.
„Pasirodo, ta bėda yra visiems įgrisusi, ir ji yra tokia didelė, kad net kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, su didele negalia giminaičiai sumeta pinigus tam, kad jie galėtų nusipirkti vaistus, o paskui gavę invalidumo išmokas jiems atiduoda skolą“, - pasakojo vyras.
Jis taip pat piktinosi, kad tai, kad privalai iškart nusipirkti didelį jų kiekį, skatina perteklinį vaistų vartojimą.
„Jūs esate liudininkai, kai ateinate pas ką nors iš močiučių arba savo mamą, ir stalčius atidarius randate begales vaistų. Daugelio jų laikotarpis yra pasibaigęs. Tokiu būdu yra skatinamas vartojimas ir ne toje vietoje, kur reikėtų“, - kalbėjo vyras.
Jis teigė sužinojęs, kad susidūrus su tokia problema galima dar kartą patekti pas šeimos gydytoją, ir tada būtų išskirstę paskyrimą mažomis dalelėmis.
„Mano atveju aš užtrukau tris mėnesius, būčiau palaukęs dar tris mėnesius, būčiau patekęs. (…) Gali nusipirkti vieną dėžutę, vos tik ji pasibaigia, tau iš karto yra įrašomas laikas, kada turi pirktis kitą dėžutę, bet jei nesugebėjai per tas paskirtas, tarkime penkias dienas, nusipirkti kitą vaistą, visas receptas tau nusimeta. Jeigu žmogus turi negalią, sunku orientuotis aplinkoje, sergi, nepataikei į penkias dienas, ar per penkias dienas neturėjai pinigų - nesame čia visi turtingi, būna visokių situacijų – viskas“, - piktinosi vilnietis.
Jis taip pat prisiminė, kad tuo metu, kai atėjo į vaistinę su receptu, jam vaistininkė pasakė: „jokių problemų, jei reikia vienos pakuotės, galite mokėti pilną kainą ir nusipirkti“.
„Tai yra laukinis kapitalizmas, grubus biznis“, - piktinosi vilnietis.
Tvarkoje nustatė trūkumų
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad pacientai gali už vaistus mokėti dalimis, jei taip pažymi gydytojas. Išrašydamas vaistus, recepte jis turėtų nurodyti, kokiam laikotarpiui medikamentai skiriami, įrašyti preparatų įsigijimo periodiškumą ir vienu kartu išduodamų pakuočių skaičių. Panaši tvarka galioja tiek popieriniams, tiek elektroniniams receptams, įsigyjant tiek kompensuojamus, tiek nekompensuojamus vaistus.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad galiojanti tvarka nėra efektyvi sudarant galimybę vaistus įsigyti dalimis, taip pat atsižvelgiant į finansines paciento galimybes: gydytojas kiekvienu medikamentų išrašymo atveju privalėtų žinoti jų kainą, teirautis, ar žmogus pajėgus įsigyti visą kiekį ar ne. Savo ruožtu pats pacientas dar apžiūros metu privalėtų informuoti apie savo finansinę padėtį.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė įsitikinusi, kad vaistų kainų analizė nėra gydytojo pareiga. „Būtinybė prašyti informacijos, tiesiogiai nesusijusios su paciento sveikata, gali pažeisti profesinės ir asmeninės etikos nuostatas, pažeminti patį pacientą. Supaprastinus tvarką, mažesnes pajamas turintiems žmonėms būtų užtikrinama galimybė tinkamai planuoti savo išlaidas ir gydytis reikalingais vaistais“, – sako ji.
Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą siūlydama pakeisti vaistų įsigijimo tvarką reglamentuojančias taisykles taip, kad kompensuojamus vaistus būtų galima įsigyti dalimis, nepriklausomai nuo gydytojo žymos recepte.
Ministerija mato pavojų
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė BNS sakė, kad ministerija spręs, ką padaryti, kad tvarka taptų palankesnė pacientams. Tačiau, pasak jos, lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad liberalizavimas neatvertų kelio pacientams piktnaudžiauti ir pirkti per daug vaistų.
„Tvarka turi būti racionali, kad užtikrintų logišką vaistų išdavimo proporcingumą, kad pacientų pinigai ir vaistai nebūtų išmetami į balą“, – teigė viceministrė.